Kažkada egzotiškai Lietuvos vyrams atrodžiusios varpos ilginimo, apipjaustymo ir sterilizacijos operacijos, šiandien turbūt mažai ką stebina. Artėjančios kovo 8-osios proga vienas po kito į viešumą išlindo straipsniai apie lytinius organus pasiilginusius ministrus ar sterilizaciją pasidariusį medicinos daktarą. Per televiziją ir žurnaluose kalbinti vyrai sutartinai kartojo, kad ant operacinio stalo juos guldo noras įtikti išrinktajai. Kaip yra iš tikrųjų ir kokia tokio apsisprendimo kaina? Su Alfa.lt skaitytojais patirtimi pasidalijo plastinių operacijų specialistai.
Stengiasi ne dėl moterų?
„Varpos storinimo, ilginimo bei apipjaustymo operacijos Lietuvoje atliekamos pakankamai dažnai. Skaičiuojant apytiksliai per savaitę turime po tris tokio pobūdžio operacijas. Stebina vienas faktas, kaip bebūtų keista, vyrai dažniausiai tvirtina, kad operaciją atlieka ne dėl moterų. Jiems labiausiai gėda prieš kitus vyrus. Vyrams esą nepatogu eiti į pirtį, sportuoti su draugais. O su moterimis problemų teigė neturintys”, – pasakojo GP Klinika „Šeimos santykių institutas” projektų vadovė Vaida Štarė.
Plastinės chirurgijos klinikos „VitkusClinic” profesorius Kęstutis Vitkus atskleidė, kad prieš kelias dešimtis metų į lyties organų defektų šalinimą buvo žvelgiama labai atsargiai, skambėjo daug kritikos: „Vėliau paaiškėjo, kad tokia situacija yra visiškai normali. Panašaus atgarsio susilaukė prieš kurį laiką atsiradęs begalinis moterų noras šalinti raukšles nuo veido. Visuomenė aiškino neva tokie chirurginiai veiksmai yra neestetiški. Dabar jau niekas apie tai nekalba kaip apie žmogaus kūno darkymą.”
Pašnekovas pridūrė, kad vyrai lytinių organų operacijoms ryžtasi, nes jaučia skausmus. „Jie kenčia, nes yra tam tikrų apsigimimų – formos ir pan. Suveikia psichologiniai veiksniai, jaunuoliui lytiškai bręstant atsiranda pastabų iš antros pusės. Vyras pradeda jaustis psichologiškai ir fiziškai visavertis tik tada, kai atsikrato kompleksų”, – įsitikinęs K. Vitkus.
Operuojasi net pensininkai
„Labai jaunų pacientų mūsų klinikoje nebūna. Bet kokiu atveju asmuo privalo turėti 18 metų. Praktikoje, nors ir pakankamai retai, pasitaikė atvejų, kad operacijai ryžosi 24 metų jaunuoliai. Standartinis pacientų amžius svyruoja nuo 30 iki 40 metų”, – pasakojo V. Štarė.
Moteris prisiminė, kad vyriausiam pacientui buvo panašiai 70 metų: „Į kliniką užsukęs vyras guodėsi, kad visą gyvenimą gėdijosi dėl savo problemos. O dabar jis nori ir turi pinigų pasidaryti ilginimo operaciją. Jam tai buvo problema, kurią, nors ir brandaus amžiaus, jis ryžosi išspręsti.”
Pavojus minimalus?
Kokie pavojai laukia plastinei operacijai pasiruošusių vyrų? Klinikų atstovai tarsi susitarę kartoja, kad kiekvienai operacijai galioja tikimybių teorija. Bet problemų kyla ne dėl operacijos sudėtingumo, o dėl galimų infekcijų. Pastarosios gali užklupti atliekant bet kokią operaciją.
„Galiu paneigti vieną nuomonę, esą po operacijos kyla grėsmė lytinių organų funkcijoms. Tai visiškas melas. Operacija su lytiniu pajėgumu neturi jokio ryšio, ji skirta išvaizdos pakeitimui, trūkumų pašalinimui. Žmogus gali žūti nuo bet kokios infekcijos”, – teigė V. Štarė.
Paaiškėjo, kad pacientai į klinikas grįžta ne po vieną kartą. Ilginimo operacijos kaina gali siekti iki 4,5 tūkst. Lt.
Sterilizacija – retenybė
Jei ilginimo ir storinimo operacijos Lietuvoje yra pakankami dažnos, tai sterilizacija – iki šiol labai retas reiškinys. Neseniai medicinos daktaras Julius Neverauskas pabilo apie tai, kad sterilizavosi dėl žmonos. Tai, matyt, vienetinis atvejis Lietuvoje.
„Paprastoji sterilizacija – nesudėtinga operacija. Trunka apie 15 min., yra perrišamos sėklidės. Daugiau problemų kyla siekiant atkurti lytinį aktyvumą. Šiais metais, kiek girdėjau, mano kolega atliko vieną sterilizacijos operaciją. Jos paplitusios Rytų šalyse. Žmonės nori vaikų, jei ne dabar, tai ateityje, todėl nesiryžta imtis tokių drastiškų veiksmų”, – kalbėjo K. Vitkus.
Sterilizacija – chirurginė operacija, kuria siekiama visiškai nutraukti paciento reprodukcinę funkciją, nesumažinant jo lytinio potraukio. Vyrams ir moterims sterilizacijos būdai yra skirtingi. Sterilizacija gali tapti negrįžtama kontracepcija, todėl žmonės, pasiryžę tokiam žingsniui, turėtų rimtai apsvarstyti, ar tikrai yra pasiruošę daugiau nebeturėti vaikų.
Mergaitės mirtis paskatino keisti įstatymus
Egipte „apvalymu” vadinama procedūra, kada mergaitėms apipjaustomi lyties organai, nėra tokia saugi, kaip šimtmečius galvojo vietiniai egiptiečiai. Prieš daugiau nei metus visą šalį sukrėtė vienuolikmetės Budour Ahmed Shaker mirtis. Egiptietė po atlikto „valymo” mirė nuo nuskausminamųjų perdozavimo.
Mergaitės mirtis paskatino Egipto valdžią uždrausti moterų lyties organų žalojimo paprotį, kuris ilgą laiką buvo šalyje plačiai paplitęs. Teigta, kad 95 proc. Egipto moterų atlikta ši procedūra.
Dauguma egiptiečių šeimų įsitikinusios, kad apipjaustymas būtinas mergaičių tyrumui apsaugoti. Daugelis mergaičių apipjaustomos prieš joms sulaukiant lytinės brandos. Be Egipto ir Sudano, toks paprotys dar žinomas Eritrėjoje, Etiopijoje ir Somalyje.
Tuo tarpu apipjaustymas, ritualinis arba chirurginis varpos galvutės, dengiančios odos raukšlės – apyvarpės – pašalinimas, paplitęs judaizmo tikėjime. Tai religinė ceremonija, skirta berniukų apyvarpės apipjaustymui. Izraelyje kiekvienas žydų berniukas, sulaukęs 8 dienų amžiaus, turi būti apipjaustytas, tik tada jis būna priimtas į Izraelio vaikus.
