Biorythm

Krūtis gydys naujame skyriuje

Prieš gerą dešimtmetį retai jaunesnei nei 40 metų moteriai buvo nustatomas krūties vėžys. Pastaraisiais metais ši diagnozė nuskamba ir gerokai jaunesnėms.

Nuo lapkričio pradžios Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, onkologiniame korpuse įkurtas naujas skyrius. Krūtų chirurgijos sektoriaus vedėjas Donatas Petrauskas pastebi, kad atskiri tokie padaliniai gyvuoja daugelyje Europos klinikų.

– Kuo užsiima jūsų vadovaujamas skyrius?

– Į mūsų skyrių kreipiasi moterys dėl nustatytų ar įtariamų krūtų patologijų. Vienoje vietoje jos gauna įvairiapusę pagalbą, kurią teikia patyrusi komanda. Bet čia neatliekami profilaktiniai patikrinimai, nes tuo užsiima ginekologai, šeimos gydytojai.

Šiame onkologiniame korpuse dirba visa reikalinga gydytojų komanda. Jei pacientė kreipiasi dėl piktybinio auglio, čia pat vietoje dirba chemoterapeutai. Kartais gydymas pradedamas būtent nuo „chemijos”, o ne nuo operacijos.

Jei reikia, paimamos biopsijos, citologiniai tyrimai. Atlikus visus reikiamus tyrimus sprendžiama dėl tolesnio pacientės gydymo. Operuojamos fibroadenomos, konsultuojamos moterys dėl mastopatijų.

Per metus Krūtų chirurgijos sektoriuje planuojame atlikti apie 500 krūties operacijų, iš jų dėl vėžio – per 150.

Pas mus bus gydomos pacientės ne tik nuo piktybinių, bet ir gerybinių auglių. Iškilus klausimų dėl galimos diagnozės, atliksime reikiamus tyrimus.

– Naujajame ligoninės padalinyje veiklą pradėjote nauja operacija. Kokia ji?

– Įsikūrėme šalia Dienos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus, tad didesnis dėmesys skiriamas rekonstrukcinėms operacijoms. Jų gali prireikti po krūties pašalinimo dėl piktybinio auglio. Kol kas buvo daromos tik pavienės tokios operacijos.

Neseniai ligoninėje atlikome pirmąją rekonstrukcinę operaciją, kai vietoj išgliaudytos buvusios krūties suformuota nauja iš paliktos odos, nugaros raumens ir implanto. Ją atlikome kartu su plastikos chirurgu Gintaru Gelžiniu.

– Gal daugėja krūties vėžiu sergančių pacienčių?

– Prieš kokį dešimtmetį per metus uostamiestyje buvo nustatoma itin daug naujų krūties vėžio atvejų. Pastaruoju metu situacija stabilizavosi. Per metus Lietuvoje dabar diagnozuojama apie 1300 krūties vėžio atvejų.

Nors didžiąją sergančiųjų dalį sudaro vyresnės nei 50 metų moterys, tačiau pastaruoju metu pacienčių amžius jaunėja. Jau nebėra retenybė, kai krūties vėžys diagnozuojamas ir jaunesnėms nei 30 metų moterims. Prieš porą dešimtmečių, kai pradėjau dirbti, retai kada nustatydavau auglį jaunesnei nei 40 metų pacientei.

Kas tam turi įtakos? Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse daugiau moterų serga krūties vėžiu. Pavyzdžiui, Afganistane, kur moterys daugiau gimdo, sergančiųjų yra mažiau. Gyvenimo tempas, stresas taip pat turi poveikį sergamumui.

Dažnesnėms mastopatijoms įtakos turi hormonų pusiausvyros sutrikimai. Vis daugiau moterų skundžiasi krūtų sukietėjimais, skausmais. Gal anksčiau į tokius dalykus nelabai kreipdavo dėmesį?

Įvairios akcijos, profilaktiniai patikrinimai davė daug naudos. Prieš 15 metų net gydytojai į norinčią profilaktiškai pasitikrinti moterį žiūrėdavo kaip į keistuolę. Moterys turėtų žinoti, kad kartą per metus reikėtų persišviesti ne tik plaučius, apsilankyti pas ginekologą, bet ir pasitikrinti krūtis.

Lietuvoje krūtys įprastai tikrinamos nuo 50 metų, tačiau patikrą patariama paankstinti ir pradėti nuo 30–40 metų. Iki 40 metų rekomenduojama atlikti echoskopiją, o jau po 40 metų – mamogramą.


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE