„Esu girdėjus apie naują procedūrą – krioterapiją. Gal galite plačiau apie ją parašyti, kada ji tinkama?”
Krioterapijos esmė ta, kad organizme, reaguojančiame į labai žemą – maždaug minus 130-160 laipsnių Celsijaus – temperatūrą, atsiranda labai stiprūs gynybiniai refleksai.
Nepaprastas šaltis suaktyvina termoreguliacijos mechanizmus ir kai kurių hormonų gamybą, duoda teigiamų impulsų imuninei sistemai, sukelia odos paraudimą, kartu skatina greitą žaizdų gijimą. Pasak specialistų, po krioterapijos procedūrų išnyksta skausmai, sumažėja patinimai, atsipalaiduoja pernelyg įtempti raumenys.
Šalčio kameroje pabuvusių žmonių fizinės galios išauga keleriopai, jiems kur kas lengviau atlikti net pačius intensyviausius pratimus.
Dėl to šiuo gydymo metodu neretai naudojasi sportininkai. Jų teigimu, šalčio seansai puikiai veikia ir psichiką, slopina nervinę įtampą, baimę, padeda gydyti traumas. Dažniausiai krioterapija taikoma reumatoidinių, neurologinių ligų atvejais. Tačiau ja naudojasi ir sveiki žmonės. Jiems tai – biologinio atsinaujinimo būdas, stiprinantis atsparumą, didinantis gyvybingumą, šalinantis nuovargį ir apskritai pagerinantis savijautą.
Krioterapija taikoma:
– reumatinių ligų gydymui;
– grūdinant imuninę sistemą;
– peršalimo ligų ir gripo profilaktikai;
– norint pašalinti lėtinio nuovargio ir streso pasekmes;
– kaip kompleksinė priemonė šalinant antsvorį ir celiulitą;
– odos tonizavimui, bendro jos stovio, spalvos gerinimui;
– likviduojant alergines būkles (bronchų astma, dermatitai ir t.t.);
– kaip kompleksinė priemonė gydant psoriazę;
– sporto medicinoje, traumų gydymui;
– sportininkų darbingumo padidinimui per treniruotes, ypač prieš varžybas;
– pagirių sindromo atveju.
