REXSAN

Klaipėdietė: ligoninės personalas kaltas dėl vyro traumų

„Vyras trimis kalbomis šaukėsi pagalbos, tačiau pagalbos nesulaukė. Dėl lūžusios rankos niekas nepasivargino iškviesti greitosios pagalbos, o pririšo vaitojantį žmogų prie lovos”, – sutuoktinio gydymo istoriją pasakojo Ana Bražiūnienė.

Nutraukė ikiteisminį tyrimą

Moteris įsitikinusi, kad dėl to, jog Alzheimerio liga sirgęs jos vyras iškrito pro palatos langą ir patyrė traumas esą kaltas Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės personalas.

„Kaip vėliau paaiškėjo, patirti sumušimai turėjo įtakos tolesnei sveikatos būklei. Galiausiai vyras mirė”, – dienraščiui pasakojo klaipėdietė.

A.Bražiūnienė dėl Slaugos ligoninės medikų aplaidumo kreipėsi į prokuratūrą ir pareikalavo iškelti bylą.

Tačiau ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika. A.Bražiūnienė neketina nuleisti rankų ir nutartį skųs.

Dėl širdies skausmų – į ligoninę

Uostamiestyje žinomo kapitono Albino Bražiūno paskutiniai gyvenimo metai buvo palydėti skausmo ir sunkios ligos kančių. Keturis dešimtmečius prie įvairių laivų šturvalo stovėjęs jūrininkas, senatvėje sunkiai susirgo.

Jis plaukiojo laivais „Linkuva”, „Žalgiris”, tanklaiviu „Debrecenas”.

„Tačiau, kaip ir daugumai jūrininkų, nuo stovimo darbo prasidėjo daugybė sveikatos problemų”, – apie sutuoktinį pasakojo žmona A.Bražiūnienė.

Pensijoje buvęs vyras su Alzheimerio liga kovojo namuose.

Vėliau A.Bražiūnas buvo paguldytas į Klaipėdos medicininės slaugos ligoninę.

„Jam skaudėjo širdį. Reikėjo nuolat leisti vaistus, todėl nusprendėme, kad čia jam bus geriau”, – tikino moteris.

Vyras tapo neramus?

Aukštas, fiziškai stiprus A.Bražiūnas, prieš patekdamas į slaugos ligoninę, sugebėdavo savimi pats pasirūpinti. Tačiau teismo jau buvo pripažintas neveiksniu.

„Dėl padidinto raminamųjų vaistų poveikio jo būklė ėmė blogėti”, – įsitikinusi moteris.

Kapitono žmona tikino, kad po kurio laiko esą pastebėjo nakčiai užrakintas vyro palatos duris. Sutuoktinei slaugės neva paaiškino, kad vyras tapo neramus, todėl durys atrakinamos tik jam pasiprašius į tualetą.

A.Bražiūnienė įsitikinusi, kad vyro būklę paveikė didelės haloperidolio dozės.

„Nuo šių vaistų vyrui galėjo prasidėti haliucinacijos. Gal raminamieji šioje ligoninėje duodami tam, kad ligoniai daugiau miegotų ir netrukdytų personalo ar nesukeltų pavojaus kitiems ligoniams?” – spėjo moteris.

Koridoriuje ėmė šaukti

Vieną rytą atėjusi aplankyti vyro A.Bražiūnienė dar koridoriuje išgirdo sutuoktinio dejones.

„Jis trimis kalbomis šaukėsi pagalbos, tačiau niekas jam neskubėjo pagelbėti”, – kraupo moteris.

A.Bražiūnienė tikino, kad vyrą išvydo kruvinoje patalynėje pririštą prie lovos, jo kojų pirštai buvo be nagų, atviros žaizdos buvo užteptos briliantine žaluma.

Esą kapitono rankų pirštai buvo sutinę, pats vyriškis – pamėlęs. Išvydusi tokį vaizdą, moteris pasakojosi ištrūkusi į koridorių ir puolė šaukti, kad kas nors atvestų mediką.

„Tačiau vyresniosios seselės paaiškinimas mane pribloškė – buvo pasakyta, kad vyras iškrito pro langą”, – piktinosi A.Bražiūnienė.

Sesutės susižalojusiam vyrui artimųjų akivaizdoje suleido tik nuskausminamųjų.

Kilo infekcijos grėsmė

„Tik apie vidurdienį vyrui buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba. Nuvežus į ligoninę paaiškėjo, kad jam sutrupintas dešinės rankos alkūnkaulis. Diagnozuotas atviras lūžis. Audiniuose likę kaulų gabaliukai gali sukelti infekciją. Gydytojai patarė ranką operuoti tik po pusės mėnesio”, – dienraščiui pasakojo A.Bražiūnienė.

Jos teigimu, vyrą apžiūrėję medikai stebėjosi, kad vyriškis turėjo iškristi pro langą tarp 3 iki 4 val. nakties, o į ligoninę atvežtas apie 13 val.

„Pagalbą jis gavo tik vidurdienį. Paklausus, kodėl pro langą iškritusiu ligoniu nebuvo pasirūpinta, personalas atrėžė, kad tai aš pati esu kalta dėl to, kas nutiko. Esą pristatydama vyrą į ligoninę, pati minėjau, kad vyras neišlips pro langą, tad jie ir neišsuko lango rankenų”, – pasakojo moteris.

A.Bražiūnienė stebėjosi, kad griebtasi tokio argumento.

„Tai jie atsako už ligonius. Manęs paklausė, ar jis atidarinėja langus, aš pasakiau, kad niekuomet nėra pavojingai elgęsis”, – pasakojo moteris.

Ji įtaria, kad vyras iškrito pro langą, kai naktį užsinorėjo į tualetą.

„Tačiau pamačiusi jo kojas aš supratau, kad sesutės tikriausiai jį tempte tempė, besivelkant kojoms grindiniu”, – įtarė klaipėdietė.

Po mėnesio – mirtis

Tik po kurio laiko Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydomam vyrui esą pasireiškė ir daugiau komplikacijų. Čia buvo nustatyta, kad jam sumušti dubens kaulai.

„Jis kentė didžiulius skausmus, negalėjo nusišlapinti, jo būklė vis blogėjo”, – prisiminė žmona.

Praėjus mėnesiui po patirtos traumos A.Bražiūnas mirė.

„Aš manau, kad jis mirė dėl patirtos traumos, nes kažkur susidarė kraujo krešulys. Į ligoninę jį atvežiau vaikščiojantį savomis kojomis, galintį pasirūpinti savimi. Žmogus čia sunyko”, – kalbėjo moteris.

Ji turi ir daugiau įtarimų šioje istorijoje.

„Spėju, kad ligoninės personalas mėgino nuslėpti šį įvykį. Buvo mėginta teigti, kad vyras susižalojo nukritęs palatoje. Įtarimų kelia ir keli nauji dokumentai, atsiradę jo ligos istorijoje”, – tikino moteris.

A.Bražiūnienė kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir pareikalavo ištirti, ar ligoninėje nebuvo aplaidaus darbuotojų požiūrio į pacientus.

Komisija atmetė prašymą

Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija atmetė A.Bražiūnienės prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pripažino, kad A.Bražiūnui buvo suteiktos netinkamos sveikatos priežiūros paslaugos.

„Ligoninės darbuotojai nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek buvo būtina”, – parašyta komisijos sprendime.

Su šiomis nuostatomis nesutinkanti Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė kreipėsi į teismą ir apskundė komisijos išvadas.

Gydymo įstaigos vadovybė mano, kad buvo pažeista sprendimo priėmimo procedūra. Skunde teigiama, kad tai pati kapitono žmona prieštaravo, kad būtų išimtos langų rankenos.

„Darbuotojai pagrįstai tikėjosi, kad papildomų priemonių paciento saugumui taikyti nėra priežasčių”, – rašoma skunde.

Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vadovė Danguolė Drungilienė vakar dienraščiui sakė, kad ji mananti, jog velionio artimieji siekia prisiteisti apvalią sumą. Esą taip gali būti siekiama sužlugdyti ir pačią ligoninę.

„Vietoj padėkos susilaukėme tik nepelnytų priekaištų”, – ašarodama tvirtino D.Drungilienė.

Algimantas Liutkus, Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės juristas

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai istorija iš B.Sruogos romano „Dievų miškas”. Taip tikrai nėra. Artimųjų kaltinimai, kad vyras iškrito pro langą, nes esą buvo užrakintos palatos durys – netiesa. Palatų durys išvis nėra rakinamos nei naktį, nei dieną. Priešingai – durys paliekamos praviros, kad būtų galima stebėti ar išgirsti, jei įvyktų kas nors netikėto. Taip pat mes manome, kad vyras ne iškrito, o išlipo pro langą. Jį, sėdintį po langu, paliudijo mačiusios darbuotojos. Kraupūs faktai, kad vyrui esą buvo nuplėšti kojų nagai, nėra užfiksuoti jokiuose dokumentuose. Mes iš Universitetinės ligoninės ir Greitosios pagalbos stoties prašėme apie šį faktą pateikti duomenis. Pacientas juk buvo nuvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kodėl ten nėra tokių įrašų apie sužalotus kojų pirštus? Mūsų turimais duomenimis, vyras pats, tik prilaikomas slaugytojų, parėjo į palatą. Taip, kojų pirštai jam buvo nubrozdinti, bet mūsų manymu, taip nutiko todėl, kad juos susižalojo lipdamas pro langą. Ant palangės liko viena jo šlepečių. Tai, jog artimieji kaltina ligoninę, kad pacientui nebuvo suteikta kvalifikuota pagalba, paneigia tas faktas, jog po apžiūros Universitetinėje ligoninėje, jis buvo grąžintas į slaugos ligoninę. Kodėl medikai jį grąžino, gal nebuvo jo būklė tokia sudėtinga, kaip bandoma teigti? Tą naktį budėjo felčerės išsilavinimą turinti darbuotoja, ji apžiūrėjo pacientą ir suteikė pirmąją pagalbą. Kodėl neva pro langą krisdamas senyvas žmogus nesusižalojo kitų vietų? Mums pateikti rimti kaltinimai, todėl mes savo teiginius ginsime teisme, nes šie kaltinimai gali smarkiai pakenkti įstaigos prestižui.

Papildyta

Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai paprašė situaciją Klaipėdos slaugos ligoninėje pakomentuoti VŠĮ Vilkpėdės ligoninės ir VŠĮ Kauno K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės ekspertų.

K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė pateikė tokias išvadas: A.Bražiūnui sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos laiku ir kokybiškai, tačiau jo saugumas buvo nepilnai užtikrintas, nes palikta galimybė pačiam atsidaryti langą. Taip pat šios įstaigos ekspertai pažymėjo, kad ligonis po įvykio skubos tvarka nebuvo apžiūrėtas, o tik gydytojo vizitacijos metu.

Šios ligininės ekspertai atkreipė dėmesį, kad Demencija, Alzhaimeriu ir kitomis proto negalios ligomis sergantiems pacientams turėtų būti šalies mastu organizuojami specializuoti skyriai su pritaikytomis patalpomis ir daugiau personalo.

Vilkpėdėlės ligoninės ekspertai taip pat pabrėžė, kad paciento saugumas šiuo atveju nebuvo pilnai užtikrintas, o ligoninės darbuotojai nebuvo tiek rūpestingi ir atidūs, kiek buvo būtina.

Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės juristas Algimantas Liutkus taip pat teigia, kad proto negalią turintys ligoniai turėtų būti gydomi specialiai įrengtose palatose.

„Kokių veiksmų gali imtis tokie pacientai, niekas nežino. Yra buvę atvejų, kai vienas pacientas ima mušti kitą pacientą. Negi juos visus laikyti vienutėse?”, – aiškino ligoninės atstovas.

A.Liutkaus teigimu, atlikus medicininį auditą, ligoninei buvo rekomenduota įrengti atskiras palatas tokio pobūdžio ligoniams.

„Tačiau norint užtikrinti visų ligonių saugumą, reikėtų atlikti kapitalinį remontą. Ką daryti su langais, kurių stiklai gali dūžti nuo bet kurio į juos paleisto daikto? Žinoma, galima sumontuoti langų grotas, tačiau ar tai tikrai padės? Galima langus padengti specialia plėvele, tačiau tokie darbai kainuoja”, – svarstė A.Liutkus.

A.Liutkaus manymu, nemažas lėšas kainuojantis patalpų remontas turėtų būti finansuojamas iš biudžeto.

„Ši problema turi būti sprendžiama globaliai. Tam turi būti skirta lėšų, daugiau personalo priimta. Specialiųjų reikalavimų nėra, reglamento kas turi būti įrengta slaugos ligoninėse – nėra”, – aiškino A.Liutkus.

Juristo nuomone, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų paruošti bendrą dokumentą, kuris būti privalomas visoms slaugos ligoninėms, kuriose gydomi psichinėmis ar senatvės ligomis sergantys pacientai.


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE