Kovo 24 dieną minėjome Pasaulinę tuberkuliozės dieną. Ji skirta plačiau informuoti žmones apie šią pavojingą ligą.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kas valandą pasaulyje registruojama iki 50 naujų užsikrėtimo tuberkulioze atvejų ir daugiau nei 5 mirtys nuo tuberkuliozės. 2009-aisiais šia liga pasaulyje sirgo 9,4 milijono žmonių.
Tuberkuliozės epidemiologinė situacija Lietuvoje pastaruosiais metais stabilizuojasi. Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės duomenimis, Lietuvoje sumažėjo naujai tuberkulioze užsikrėtusių suaugusiųjų skaičius – nuo 1892 atvejų (2008 metais) iki 1677 atvejų (2010-aisiais). Tačiau nerimą kelia vaistams atsparios tuberkuliozės plitimas. Viena pagrindinių tuberkuliozės kontrolės priemonių, galinčių sumažinti atsparios tuberkuliozės plitimą, yra sėkmingas naujų plaučių tuberkuliozės atvejų gydymas.
Apie sergamumą Alytaus mieste ir rajone, šios pavojingos ligos gydymą kalbėjomės su Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninės ambulatorijos vedėju, gydytoju pulmonologu Algimantu Jasiukėnu.
– Ar pastaraisiais metais mūsų mieste ir rajone daugėja susirgimų tuberkulioze?
– Šiek tiek padaugėjo. 2010 metais nustatyti 45 nauji tuberkuliozės atvejai: mieste šia liga susirgo 25 žmonės, rajone – 20. 2009 metais naujų tuberkuliozės atvejų buvo 31 (21 mieste ir 10 rajone). Pernai padaugėjo ir sergančių vaikų – nustatyti 4 nauji atvejai, o 2009 metais nustatytas vienas šia liga susirgęs vaikas. Visi keturi pernai tuberkulioze susirgę vaikai turėjo kontaktų su šia liga sergančiais artimaisiais. Jie gydomi Kauno infekcinės ligoninės Vaikų pulmonologijos skyriuje, kur yra atskiros palatos sergantiesiems tuberkulioze.
– Tuberkuliozė vadinama socialine liga, vadinasi, sergamumui šia liga turi įtakos gyvenimo lygis, buitinės sąlygos?
– Taip, aukšto gyvenimo lygio šalyje tuberkuliozės beveik nėra. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, Anglijoje, Airijoje, Prancūzijoje vietos gyventojai tuberkulioze neserga, šia ligą atveža tik iš skurdesnių šalių atvykstantys imigrantai. Kuo geriau žmogus gyvena, tuo stipresnį jis turi imunitetą.
Manoma, kad apie 80 procentų Lietuvos suaugusiųjų yra užsikrėtę tuberkuliozę sukeliančiomis bakterijomis, bet suserga tik nedidelė dalis. Ar užsikrėtęs žmogus susirgs, priklauso nuo jo organizmo atsparumo ir nuo to, kiek tuberkuliozės užkrato jis gavo. Neretai pats organizmas įveikia prasidėjusią ligą. Pavyzdžiui, žmogų tikrinant dėl kitų ligų, randama, kad jis persirgęs tuberkulioze, plaučių rentgeno nuotraukose matomi sukalkėjimai, randeliai. Pacientas nustemba – juk jis niekad nesirgo tuberkulioze! Vadinasi, organizmas ligą įveikė, ji praėjo nepastebimai, na, gal žmogus kiek pakarščiavo, gydėsi nuo bronchito ir panašiai.
Jeigu organizmas neatsparus, imunitetas nusilpęs, ligos sukėlėjams tik to ir reikia. Imunitetą silpnina lėtinės ligos, nuolat patiriami stresai, prasta mityba, skurdas, alkoholis, narkotikai. Didelė dalis sergančiųjų tuberkulioze – alkoholikai, narkomanai, asocialūs asmenys.
– Kokie yra pirmieji ligos požymiai?
– Tuberkuliozė tuo ir skiriasi nuo kitų plaučių ligų, kad gana ilgai jokių simptomų nebūna. Žmogus gali ne vienus metus nešioti tuberkuliozės bakterijas, turėti ligos židinį plaučiuose ir visiškai nesiskųsti sveikata. Liga išryškėja, kai bakterijos išsisėja po plaučius, žmogus pradeda karščiuoti, atsikosėti krauju. Tuberkuliozę galima įtarti, jeigu ilgiau nei tris savaites karščiuojama, kosėjama, skrepliuojama, skundžiamasi krūtinės, nugaros skausmais, jei krinta svoris ir žmogus yra turėjęs kontaktą su sergančiuoju tuberkulioze. Pas mus, medikus, nemaža dalis sergančiųjų patenka jau su toli pažengusia, diseminuota (išsisėjusia) tuberkulioze.
– Tačiau yra galimybė gerokai anksčiau nustatyti šią ligą, peršviečiant plaučius, pavyzdžiui, profilaktinio sveikatos patikrinimo metu?
– Taip, profilaktiškai tikrinant sveikatą, padarius plaučių nuotrauką galima nustatyti tuberkuliozę. Deja, ne visi darbdaviai rūpinasi, kad darbuotojai reguliariai tikrintųsi sveikatą. Priimant į darbą pirmas dalykas, kurį turi padaryti darbdavys, – pareikalauti iš naujo darbuotojo sveikatos pažymėjimo. Yra ne vienas atvejis, kai verslininkas pasisamdo darbininką, sergantį tuberkulioze, ir šis užkrečia ne tik kitus darbuotojus, bet ir patį darbdavį.
– Kaip sėkmingai gydoma tuberkuliozė?
– Alytuje turime geras sąlygas šiai ligai gydyti, rekonstruotas Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninės pagrindinis korpusas. Tereikia paties žmogaus noro gydytis. Tinkamai, nepertraukiamai gydantis, tuberkuliozė sėkmingai įveikiama. Tačiau gydymas gana ilgas – iki pusės metų, o vaistams atsparios ligos formos – dveji metai. Turėjome tokį atvejį, kai 25 metų mergina susirgo vaistams atsparia tuberkuliozės forma, ja sergant kasdien reikia gerti ne mažiau kaip penkis preparatus. Ligonė tai darė ir visiškai pasveiko.
Tačiau ne kiekvienas žmogus sąžiningai tęsia tokį ilgą gydymą. Vaistams atsparios tuberkuliozės formos dėl to ir plinta, kad gydymas nutraukiamas per anksti arba vaistai geriami nereguliariai, su pertraukomis. Bakterijos pripranta prie žmogaus vartojamų medikamentų, per anksti nustojus arba geriant juos su pertraukomis, tampa atsparios vaistams.
– Asocialūs asmenys, priklausomi nuo alkoholio, narkotikų turbūt neturi pakankamos motyvacijos gydytis?
– Alytaus apskrities tuberkuliozės ligoninė – vienintelė tokio tipo gydymo įstaiga Lietuvoje, kurioje yra įrengtas uždaras skyrius gydyti tuberkuliozę priverstinai. Jeigu sergantis asmuo vengia gydytis, apie jį pranešame savivaldybės gydytojui, kuris organizuoja jo izoliavimą nuo visuomenės. Dažniausiai tik padedant policijai sergantysis pristatomas į mūsų ligoninę. Per septynias dienas teismas priima sprendimą pusę metų jį gydyti priverstinai. Visą tą laiką jis privalo būti ir gydytis stacionare. Po 5-6 mėnesių tuberkuliozės bakterijų skrepliuose jau neaptinkama, jis oru lašeliniu būdu užkrėsti aplinkinių negali, tokį ligonį ilgiau stacionare laikyti netikslinga. Jam skiriamas ambulatorinis gydymas. Dar dvejus metus asmuo turi gydytis ambulatoriškai, bet ne visada tai daro. Ką daryti, kai sergančiojo ligoninėje jau negalima laikyti per prievartą, o gydymas dar nebaigtas, tačiau tas asmuo nesigydo?
Kai kurie pacientai vengia gydytis tuberkuliozę, kad turėtų iš ko gyventi – sergant šia liga nustatomas darbingumo lygis ir skiriama darbingumo netekimo pensija.
– Ar socialiai remtini, skurdžiai gyvenantys žmonės turi galimybę įsigyti vaistų tuberkuliozei gydyti?
– Vaistai nuo tuberkuliozės kompensuojami 100 procentų, tačiau vaistinėse dar reikia sumokėti priemoką. Žmonės, neturėdami tų kelių litų priemokai, kartais vaistų atsisako. Per savivaldybės gydytojus prašome miesto ir rajono valdžios skirti pinigų, kad sergantiesiems vaistai nieko nekainuotų. Malonu, kad lėšų skiriama. Su vaistinėmis sudarome sutartis dėl priemokų apmokėjimo. Savivaldybės taip pat finansuoja maisto paketus, kurie skiriami socialiai remtiniems tuberkulioze sergantiems asmenims. Juos sudaro greitai negendantys produktai – kruopos, aliejus, cukrus, konservai. Ligoniai į ambulatoriją turi atnešti parodyti gautus vaistus, sugerti juos stebint medicinos personalui ir kartą per savaitę gauna 20 litų vertės maisto paketą.
– Sergama ne tik plaučių, bet ir kitų organų tuberkulioze?
– Tuberkuliozė paprastai suprantama kaip plaučių liga, bet bakterijos gali pažeisti bet kurį žmogaus organą, sukelti ekstrapulmoninę (ne plaučių) tuberkuliozę. Pernai iš naujų išaiškintų atvejų mieste ir rajone buvo 6 ekstrapulmoninės tuberkuliozės atvejai.
Ekstrapulmonine tuberkulioze nėra kaip užsikrėsti kontaktiniu būdu, o plaučių tuberkuliozės bakterijos į aplinką patenka sergančiajam kosint, kalbant, čiaudint. Sergantysis atvira plaučių tuberkulioze (kai skrepliuose randama bakterijų) per metus gali užkrėsti apie 20 žmonių.
Kitų organų tuberkuliozė gydoma tokiais pačiais vaistais kaip plaučių ir taip pat sėkmingai.
