Nobel biocare

18-metę persekioja psichikos liga. Kur ieškoti pagalbos?

Vieniems – nedarbas, kitiems, kurie jį turi, – kasdienė įtampa. Nuolat patiriamas stresas ir dvasiniai sukrėtimai. Tai – didėjančio sergamumo psichikos ligomis priežastys. Tačiau jas galima įveikti, nes šiandien psichiatrija daug pažangesnė. Tereikia gydytis, o ne užsisklęsti savyje.

Ligonės sėkmės istorija

Eglei – 18 metų. Nepaisant to, į biologinės medicinos ir diagnostikos kliniką „Natura munda” pirmą kartą ji atėjo su mama. Tai buvo sausio pradžioje. Atėjo pikta, nekalbi. Beveik visą konsultacijos laiką tylėjo. Kalbėjo mama ir gydytoja.

Eglė nenori gyventi. Daug kartų žudėsi. Bandė pasikarti, pjaustėsi venas, buvo prisigėrusi vaistų.

Kodėl jaunas žmogus nenori gyventi? Kokie bandymų nusižudyti motyvai?

Eglė gyvena kaime, todėl jaučiasi kitokia nei visi, prastesnė. Jos savivertė labai menka, `ji nemato savo ateities. Merginą apėmęs nerimas, pesimizmas, neviltis. Eglė linkčiojo galva, kai mama visa tai pasakojo gydytojai.

„Graži, aukšta, liekna – figūra kaip manekenės. Tik išvaizda išsiskirianti: plaukai dažyti, daugybę auskarų prisivėrusi”, – pacientę apibūdino gydytoja psichiatrė Dalia Jaučkojienė.

Toks įvaizdis – siekio būti „kaip visi” išraiška. Eglė vartoja alkoholinius gėrimus, rūko. Jos įsitikinimu, tai daro visi.

Gydėsi, bet nesveiko

Tačiau iš tiesų Eglė yra kitokia. Jos psichika sutrikusi. Mergina gydėsi, bet rezultatai labai menki.

Vaistai, kuriuos Eglė gėrė, ją slopino. Mergina mokykloje per pamokas užmigdavo. Draugai juokdavosi, mokytojai pykdavo. Esant tokiai situacijai, Eglė vaistų iš viso nevartojo.

Tada apimdavo panika. Ji vedė prie bandymų nusižudyti.

„Netiko merginai tie vaistai. Natūralu, kad jų vartoti nenorėjo, jei rytą jausdavosi neišsimiegojusi, suglebusi”, – puikiai supranta gydytoja D.Jaučkojienė savo pacientę.

Gydytoja įsitikinusi ir tuo, kad labai svarbu rasti kontaktą su pacientu jau per pirmą konsultaciją. Deja, ne visada tai pavyksta, nes valstybinėse gydymo įstaigose konsultacijų laikas ribotas, o pacientai neretai būna užsidarę, susikaustę. Tik ištyrinėję gydytoją jie priima sprendimą pasitikėti juo ar ne. Tai lemia ir gydymo sėkmę.

Labai svarbu susikalbėti

Eglė, atėjusi į kliniką „Natura munda”, jau turėjo nemažą bendravimo su psichiatrais patirtį. Jos mamos ir gydytojos pokalbiui tęsiantis, vis dažniau pažvelgdavo į gydytoją, merginos akyse ryškėjo susidomėjimas.

Įvertinusi merginos būklę gydytoja D.Jaučkojienė parinko Eglei vaistus, kad jie neslopintų, nemigdytų, nedidintų kūno svorio. Taip pat įvertino vaistų saugumą ir pavojingumą, jei mergina sugalvotų jų išgerti pusę pakelio iš karto.

„Vaistai veikti pradeda po 3–4 savaičių, kai pradedami vartoti”, – pabrėžia gydytoja.

Būtent po mėnesio, per antrą konsultaciją, Eglė buvo daug linksmesnė, atviresnė. Gydytoja su ja kalbėjosi apie santykius su tėvais, bendraklasiais, apie tai, kaip sekasi mokslai. Eglė daug klausinėjo, tarėsi, domėjosi tolesniu gydymu ir jo pasekmėmis.

„Psichikos ligoniams labai trūksta dėmesio, įrodymų, kad jie reikalingi”, – žino gydytoja D.Jaučkojienė.

„Jiems reikia dar daugiau dėmesio, nes svetimiems žmonėms atveria savo sielą”, – priduria Valstybinio psichikos sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Rusteika.

Jau po pirmosios konsultacijos Eglė ne kartą skambino savo gydytojai, norėdama pasitarti, pasiklausti, ar teisingai pasielgė. Kartą klausė, ar galės per draugės gimtadienį išgerti šampano.

„Atsakiau, kad negalima, bet Eglė nesupyko, tik trumpam pritilo. Kai paaiškinau, kokios yra alkoholio vartojimo su vaistais pasekmės, pažadėjo alkoholio negerti”, – gydymo subtilumus pasakojo gydytoja psichiatrė.

Vaistai su alkoholiu stiprina neigiamą vienas kito poveikį.

Balta vietoj juodos

Šiandien Eglė jaučiasi daug geriau. Tiesiog gerai. Mergina pradėjo lankyti siuvimo būrelį ir surengė suknelių, kurias pati pasiuvo, demonstravimą. Nebesirengia vien juodai, nors anksčiau ši spalva buvo mėgiamiausia.

„Kiekviena spalva atspindi žmogaus nuotaiką. Atsikeli, ir viduje kažkas suveikia, padiktuoja, kokios spalvos drabužius rengtis”, – pažymi D.Jaučkojienė.

Ji pabrėžė, kad juoda spalva nėra optimistų, gerai nusiteikusių žmonių spalva. Tai Eglė tarsi patvirtina, nes pagerėjo jos nuotaika, apetitas, atsirado noras bendrauti, veikti.

Psichiatrė prisiminė, kad anksčiau pacientai nenorėdavo gerti vaistų, nes, jų žodžiais tariant, bijodavo tapti zombiais. Į apatiją juos pastūmėdavo stiprus vaistų šalutinis poveikis.

Vyrai palūžta greičiau

Psichiatrijos pažanga – viena didžiausių medicinoje. Naujos kartos vaistai, kuriais dabar gydomi psichikos ligomis sergantys žmonės, yra daug efektyvesni, turi minimalų šalutinį poveikį. Labai svarbu tinkamai parinkti šiuos vaistus. Tai priklauso nuo gydytojo santykių su pacientu, mediko profesionalumo. Kiekviena konsultacija iš gydytojo pareikalauja daug dvasinių jėgų.

Tačiau su Egle D.Jaučkojienei bendrauti vis lengviau. Patyrusi specialistė rado raktą į pacientės jausmus ir protą.

Kodėl aptemsta protas? „Tiksli psichikos ligų priežastis nėra žinoma. Aišku tai, kad dažniausiai tokią būklę sukelia genetinių, biologinių, psichologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Reikėtų įsidėmėti, kad psichikos liga nėra asmenybės silpnumo ar charakterio yda”, – trumpai apibendrina gydytoja psichiatrė.

Ji pateikia gyvenimiškų pavyzdžių: mirė mama, susirgo vyras, į užsienį visam laikui išvažiavo dukra. Tai gali išprovokuoti psichikos ligą, palaužti dvasiškai. Gydytoja patyrė, kad moterys tokiais atvejais ieško pagalbos pas specialistus, psichologus ir psichoterapeutus, o palūžę sugniuždyti vyrai pirmiausia griebiasi alkoholio, o neretai ir kraštutinės priemonės – savižudybės.

Giluminės ligų priežastys

Savižudybių skaičius, kuriuo Lietuva garsėja pasaulyje, vis dar nemažėja. Kodėl žudosi net jauni žmonės?

„Nelaiminga meilė, draugų išdavystė, patyčios, ypač jei šaipomasi iš fizinio defekto, kurio negali pakeisti”, – savižudybių priežastis vardija gydytoja psichiatrė D.Jaučkojienė.

Tai – konkretu. „Apskritai mūsų visuomenė yra liūdna, nusivylusi, sumaterialėjusi ir susvetimėjusi, linkusi slopinti savyje nepasitenkinimą ir emocijas. Nemoka pozityviai spręsti problemų, o nesėkmės atveju griebiasi agresijos, neretai nukreipia ją prieš save”, – apibendrina gydytojas M.Rusteika.

Kartais tereikia menkiausios nesėkmės palūžti. Gydytojos D.Jaučkojienės teigimu, yra jaunų žmonių, kurie neturi tikslo, gyvenimas jiems atrodo beprasmis. Neverta mokytis, nes, pavyzdžiui, mama, baigusi universitetą, dirba valytoja. Dabar gaunantieji diplomus neranda darbo arba jis labai menkai apmokamas.

„Studentai apatiški, nes žino, kad gabumai nieko nelemia. Reikia įtakingų giminių protekcijos arba pirkti darbo vietą. Jaunimas nemato moralaus pavyzdžio, nesijaučia saugus, reikalingas šaliai”, – niūrų vaizdą komentuoja gydytoja D.Jaučkojienė.

Ji teisi, vardydama ir kitas visuotinio pesimizmo priežastis. Kaip mes auklėjame savo vaikus, klausia gydytoja ir atsako: nelįsk, atstok, negalima. Tai pagrindinės dogmos, taikomos nuo pirmųjų gyvenimo metų.

„Vakarų šalyse skatinamas kiekvieno vaiko kūrybingumas, o mes skiepijame paklusnumą, darbštumą. Pagrindinis mokytojų siekis – kad vaikai klausytų, išmoktų atkartoti, o ne reikšti savo nuomonę”, – gydytoja mato gilumines priežastis.

Grįžę iš darbo pavargę ir suirzę blogą nuotaiką išliejame ant vaikų. Vyro bijome, nes jis stipresnis, trenks kumščiu ir iškrova baigsis, liks viduje. Nuo to auga nepasitenkinimas, kaupiasi stresas. Jis nuodija. Padėti gali psichologai, psichiatrai, tereikia nesidrovėti į juos kreiptis.


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE