Urinal

Studentų psichikos sveikata: iki vakarietiškų standartų dar toloka

studentų psichika

Lietuvos studentų sąjunga (LSS), atstovauja studentų interesams tiek aukštųjų mokyklų viduje, tiek ir racionaliniu lygiu įvairiose institucijose. Viena sričių, kurioje organizacija dirba jau keleri metai, – psichologinės pagalbos aukštosiose mokyklose prieinamumo gerinimas.

Situacija iš lėto gerėja

Tarp daugybės atliktų tyrimų, kurie įvairiais pjūviais išanalizuoti ir grafiškai atvaizduoti LSS puslapyje, galima rasti tris: Dėl psichologinės studentų būklės ir pagalbos (2018 m. ir 2021 m.) bei Socialinės dimensijos tyrimą (2017 m. ).

Į klausimą, kodėl šie tyrimai apskritai atliekami, LLS Komunikacijos vadovė Gabrielė Šturmaitė, atsakė, jog jie leidžia aiškiau suformuoti studentų sąjungos poziciją ir ją argumentuotai pristatyti instituciniu lygmeniu.

Bendrais bruožais palyginus 2017-2018 metų bei pernai atliktą tyrimą matyti, kad tendencijos gerėja, nors, kita vertus, vis dar didelė studentų dalis nežino, kad aukštojoje mokykloje jie gali gauti psichologinę pagalbą. Tokių studentų 2017 m. buvo net 64 proc., o 2018 m. – jau 22 proc. mažiau, t.y. 42 proc. Tad 2021-22 m. LSS su partneriais siekia užtikrinti sklandų informavimą apie aukštųjų mokyklų studentams prieinamas psichologines pagalbos ir prevencijos priemones.

Kaip vieną didžiausių pasiekimų G.Šturmaitė įvardijo, jog nuo trijų ir vieno mėnesio sutrumpėjo laikas, per kurį įprastai suteikiama pagalba. Ir čia pat pabrėžė, jog esant krizinei situacijai studentas turėtų būti konsultuojamas prioriteto tvarka arba siunčiamas ten, kur pagalba bus teikiama nedelsiant.

Budinčiai linijai steigti trūksta pinigų

Viename tyrimų siūloma, jog pagalba pagal geriausias vakarų praktikas būtų prieinama 24 val. per parą. Taip pat ir tomis formomis, kurios patrauklios jaunimui, pavyzdžiui, susirašinėjimas realiu laiku (angliškai chat’ai).

Kol kas šios rekomendacijos lieka gulėti popieriuje. Džiugu, jog studentai patys psichikos sveikatą įvardija kaip prioritetą tarp kitų, stereotipiškai žiūrint, labiau studentiškų klausimų, tarkim, kaip gauti vietą bendrabutyje, turėti eurų penktadienio linksmybėms ar geri mokslo rezultatai.

Kaip sakė G.Šturmaitė, didžiausia kliūtis tokios 24 val. budinčios psichologinės pagalbos tarnybos atsiradimui – finansai. Anot pašnekovės, valstybė čia galėtų prisidėti daugiau. Nes šiandien, norint turėti naują ar papildomą psichologą aukštojoje mokykloje, jį būtų galima įdarbinti tik akademinio darbuotojo sąskaita, t.y. reiktų vieną atleisti, kad kitą galėtum priimti.

Vis dėlto, pasak G.Šturmaitės, aukštosios mokyklos mato problemą ir stengiasi diegti priemones: „Kiek man žinoma, yra net aukštųjų mokyklų psichologų (konsultuojančių – aut.) grupė, kuri reguliariai susitinka pasidalinti tendencijomis.“

Paklausus, ar LSS niekada nesiūlė kurti tik studentams visą parą veikiančios psichologinės pagalbos linijos. O jei jos kaštai per dideli vienai aukštajai mokyklai, ar nebuvo minčių ją steigti kelioms ar viename mieste, regione veikiančioms aukštosioms mokykloms?

Į šį klausimą G.Šturmaitė iškart atsakyti negalėjo, bet vėliau operatyviai patikslino raštu, kad „idėjos buvo atsisakyta, nes nuspręsta su Sveikatos apsaugos ministerija vykdyti projektą, kurio metu studentai galėjo kreiptis dėl psichologo konsultacijos ir dalyvauti seminaruose“.

Prieš penkerius metus ir dabar

Apie tikrai gerėjančią situaciją liudija tyrimai „Psichologinė studentų būsena ir pagalba“, atlikti 2018 ir 2021 m. Jei pirmojoje, prieš penkerius metus atliktoje apklausoje net 15 aukštųjų mokyklų dar neturėjo kvalifikuoto specialisto psichologinei pagalbą suteikti, prieš metus tokių liko vos 4. LSS su parneriais deklaruoja siekį, kad kiekvienas studentas, nepriklausomai nuo to, kur studijuoja, galėtų gauti iki penkių nemokamų konsultacijų.

Jei 2018 m. ten, kur jau buvo įdarbinti psichologai, jie visą laiką skirdavo tik konsultacijoms, pernai dalis laiko jau skiriama ir prevencinių priemonių taikymui. Vėlgi susitarime su LSS parneriais siekiama, jog tokių priemonių ratas būtų plečiamas, į studijų turinį įtraukiant psichologinio raštingumo kompetencijų ugdymą.

Pirmajame tyrime sakoma, kad studentas, siekiantis pagalbos, kartais turėdavo laukti net iki trijų mėnesių. Po trejų metų vidutinis psichologinės konsultacijos laukimo laikas nuo 21 dienos sumažėjo iki 12 dienų, o ilgiausias laukimo laikas nuo 3 mėnesių sutrumpėjo iki 1,5 mėnesio.

Specialisto komentaras

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro, Panevėžio filialo psichologė Monika Gritėnaitė:

– Kodėl jaunam žmogui svarbu gauti psichologinę pagalbą, ir gauti ją greitai?

– Kalbant apie studentus, stresas mažina gebėjimą susikaupti, rišliai mąstyti, įveikti problemas. Mes esame mažiau protingi būdami stresinėje situacijoje.

Prastėjantys rezultatai jaunam, studijuojančiam žmogui dar papildomai kelia stresą.

Dažnai jie jaučia spaudimą iš aplinkos. Turi nedaug vidinių resursų susitvarkyti su stresu, tad dažnai linksta į sveikatai žalingus įpročius jam pamiršti. Dėl to stengiamės jaunam žmogui padėti su stresu tvarkytis sveikatai palankiais būdais. Objektyviai suvoktas stresas yra nebe toks stiprus.

– Kokie yra žalingi būdai tvarkytis su stresu?

– Alkoholis, narkotikai. Negatyvu ir, kai nuo darbų, atsakomybių panyrama į socialines medijas ar lošimus. Taip pat bet koks pakaitinis elgesys, kuris nėra susijęs su problemos sprendimu, šiuo atveju mokymusi. Netgi ir toks, neva, iš pirmo žvilgsnio sveikatai palankus elgesys gali būti žalingas. Pavyzdžiui, sportas. Jei juo pakeiti mokymąsi, tuomet jis tampa pakaitiniu elgesiu, žalingu kovojant su stresu.

– Kokie galėtų būti tie pozityvūs būdai tvarkytis su stresu?

– Iš pat pradžių reiktų nuspręsti dėl streso šaltinio, kas jį kelia? Ar jis yra pakeičiamas, ar visgi nepakeičiamas ir su juo reiktų susitaikyti?

Tarkim, išvykimas iš gimtojo miesto į naują aplinką yra nepakeičiama, nes pasirinkai studijuoti kitame mieste ir jame tam tikrą laiką reikės gyventi.

O jei stresą kelia tokie dalykai, kaip deadline‘ai (liet. terminai), tada reiktų įvertinti, kad jie yra pakeičiami ir viskas priklauso nuo paties asmens, kuris su stresu susiduria. Beje, bėgant nuo sprendimų, nuo atsakomybių ar darbų stresas tik padidėja. Net jei eisi pabėgioti, sportuoti ar užsiimsi sveika kulinarija, tu greičiausiai tik bėgsi nuo studijų, kurios ir yra esminis streso šaltinis.

Tad streso šaltinį įvardyti reikėtų. Kaip ir paskirti sau konkrečias valandas, kurias per dieną skirsi mokslui, kad pasiektum norimų rezultatų. Ir to grafiko reikia laikytis. Tai vadinama disciplina. Ji studentams suteikia ir aiškumo, ir mažina stresą, ir augina gebėjimą laikytis užsibrėžto tikslo. Tai bus naudinga ir gyvenime.

– Ar studijų ir darbo derinimas skatina stresą?

– Stresas yra subjektyvus dalykas. Jis priklauso nuo mūsų suvokimo. Todėl tai priklauso nuo paties asmens. Greičiausiai fiziškai tai išties daug reikalaujantis gyvenimo būdas. Todėl jėgas reiktų kompensuoti. Suvokti, kad išgyvenamas sudėtingas laikotarpis ir pagalvoti, kaip jį būtų galima sušvelninti.

Žinoma, ne sveikatai žalingais būdais, kurie tik dar labiau akumuliuos problemą ar netgi sukurs naujų. Tiesiog pagalvoti apie kitus nusiraminimo būdus ir priemones. Paklausyti savęs, išgirsti save, galbūt atsipalaiduoti, galbūt pamedituoti, galbūt pasivaikščioti miške ar laiką praleisti su draugais.

Maksimalietis

TAIP PAT SKAITYKITE