Kai kurie epidemiologiniai tyrimai rodo, jog priklausomybių paplitimas tarp pacientų, sergančių psichikos ligomis, yra apie 30 proc. Specialistai sako, tie, kas turi polinkį šizofrenijai ar kitai psichinei ligai, galbūt niekada gyvenime nebūtų ligos pažadinę, jei sykį nepabandytų psichoaktyviųjų medžiagų, pavyzdžiui, haliucinogeninių grybų.
Paveikslą iškreipia alkoholio vartojimas
Gydytojas psichiatras Mindaugas Jasulaitis sako, kad tarp žmonių, turinčių įvairių psichikos sutrikimų, statistiškai 50 procentų vartoja alkoholį: „Amerikiečių mokslininkų duomenimis, apie dešimt procentų psichikos ligomis sergančių asmenų kartu turi ir vienokios ar kitokios psichoaktyviosios medžiagos vartojimo sutrikimą. Veikia biologiniai, genetiniai, neurologiniai ir fiziologiniai mechanizmai.“
Svarbus tampa ir vadinamojo malonumų hormono dopamino vaidmuo, kuris tiesiogiai susijęs tiek su priklausomybe, tiek su psichikos sveikata.
„Svarbi ir savigydos hipotezė, kada psichoaktyvioji medžiaga naudojama kaip įveikio strategija – neva tai padės sumažinti nerimą ar pagerins nuotaiką“, – kalba specialistas.
Be to, genetika gali lemti dagiau nei 40 proc. priklausomybės pažeidžiamumo.
„Klinikinėje praktikoje pastebiu, kai žmogui pasireiškia depresijos simptomatika ir jis kartu yra kamuojamas priklausomybės, dažnai net nepradėjus gydymo antidepresantais, bet nutraukus alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, žmogaus nuotaika ženkliai pagerėja, sumažėja depresijos simptomų. Kai kuriais atvejais suprantame, kad depresijos, kaip klinikinio vieneto, net ir nebuvo“, – kaip išsigrynina psichikos sveikatos paveikslas susidorojus su priklausomybe, pastebi Gydytojas psichiatras Mindaugas Jasulaitis.
Tiesa, psichiatras pastebi, kad žmogus, piktnaudžiaujantis alkoholiu, turi 40 proc. didesnę riziką susirgti depresija, vienokio ar kitokio nerimo sutrikimo rizika yra didesnė 25 proc. Be to, pagirių metu neretai išprovokuojama pirma panikos ataka, kuri vėliau yra linkusi kartotis. Apie 60 proc. asmenų, kurie serga bipoliniu sutrikimu, yra linkę piktnaudžiauti psichoaktyviosiomis medžiagomis ir dažnai tai tampa ligos atkryčio pasekme.
„Dar viena dažna psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmė – šizofrenija. Apie 33 proc. pacientų, kurie vartoja vienokias ar kitokias psichoaktyviąsias medžiagas, turi didesnę riziką pirmam šizofrenijos epizodui ar šios ligos paūmėjimui. Potrauminis stresas taip pat siejamas su tris kartus didesne psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tikimybe, ypač tarp vyrų“, – įspėja M.Jasulaitis.
Atsargiai, kanapės!
Dar vienas psichinei sveikatai pavojų sėjantis grūdas – kanapės. Gydytojas sako, kad pastaruoju metu ši psichoaktyvioji medžiaga pristatoma kaip nepavojingas svaiginimosi būdas. Neapsigaukite.
„Kanapės depresijos tikimybę didina iki trisdešimt procentų. Bipolinis sutrikimas taip pat siejamas su kanapės vartojimu ir gali stiprinti vienas kitą. Kanapių vartojimas dažnai siejamas su šizofrenijos pradžia ar ligos paūmėjimu“, – žalą sveikatai vardija pašnekovas.
Medikas sako ypač pavojingi sintetiniai kanabinoidai, kuriuos pastaruoju metu jaunimas pamėgęs garinti. Psichozinių, nerimo sutrikimų, panikos atakų rizika juos vartojant tampa ypač didelė.
Stimuliatoriai veikia neprognozuojamai
M.Jasulaitis pastebi, jog tarp jaunų suaugusiųjų populiaru su alkoholiu vartoti tokius stimuliatorius kaip kokainas ar amfetaminas. Tai net 50 proc. didina tikimybę pasireikšti psichikos sutrikimams: šizofrenijai, pirmam psichozės pasireiškimui, paranojai. O abstinencijos metu gali formuotis depresijos simptomai – net 40 proc. vartojusiųjų pastebi nuotaikų sutrikimus.
„Bipoliniu sutrikimu sergančiam asmeniui pavartojus kokaino ar kito stimuliatoriaus gali kilti hipomanijos ar neadekvačiai pakilios nuotaikos epizodai“, – sako M.Jasulaitis.
Haliucogenų vartojimas taip pat ne mažiau sutrikimų psichinei sveikatai sėjantis blogis. Nors literatūroje galima rasti grybų vartojimą liaupsinančių straipsnių esą jie padeda išgydyti net alkoholio priklausomybę, klinikiniai tyrimai rodo liūdnus rezultatus.
„Tyrimai vyksta specialioje klinikoje su būtina psichoterapine intervencija, stebint patyrusiam gydytojui profesionalui. Buitiškas vartojimas – nusipirkau grybų ir juos namie suvalgiau gydymo tikslais ar siekiant pasiekti nušvitimą – gali baigtis sunkia psichoze. Rizika čia ypač didelė. Tiems, kas turi polinkį šizofrenijai ar kitai psichinei ligai, galbūt niekada gyvenime šios nebūtų pasireiškusios, bet pavartojus haliucinogeninių grybų gali būti išprovokuotas pirmas ligos epizodas, kuris po to gali tęstis ir daryti įtaką žmogui visą gyvenimą, – įspėja medikas.
Daro įtaką socialinei gerovei
Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata sako, jog gydant alkoholio priklausomybę neretai stebimi gretutiniai psichikos sutrikimai, kurie apsunkina ligos eigą ir prognozę.
„Šiems pacientams būdingi labiau išreikšti abiejų sutrikimų simptomai, mažesnė motyvacija keisti elgesį, dažnesni atkryčiai, pakartotinos hospitalizacijos, didesnė smurto, savižudybės ir įkalinimo rizika, dažnesnė benamystė ir bedarbystė, didesnės problemos šeimoje“, – sako E.Subata.
Psichiatras pastebi, jog gretutiniai psichikos sutrikimai esant priklausomybei nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų pasitaiko dažnai. Apklausų duomenimis, JAV tarp asmenų su alkoholio vartojimo sutrikimais, 37 proc. turėjo gretutinių psichikos sutrikimų. Tarp asmenų, turinčių psichikos sutrikimus, 17,6 proc. turėjo sutrikimų dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. O tarp pacientų, turinčių priklausomybės nuo alkoholio sindromą, dažniausiai pasitaiko depresijos ir nerimo sutrikimai, ypač potrauminio streso ir vadinamojo generalizuoto nerimo sutrikimai.
Paauglystė ir ankstyva jaunystė – psichikos sutrikimų laikas
Anot E.Subatos, tiek alkoholio vartojimo sutrikimai, tiek ir psichikos sutrikimai gali būti sąlygojami tų pačių rizikos veiksnių, tokių kaip genetinė predispozicija, epigenetiniai faktoriai, stresas, psichologinė trauma, traumuojantys vaikystės išgyvenimai.
„Paauglystė ir ankstyva jaunystė yra periodas, kai dažnai pasireiškia psichikos sutrikimai. Tuo pat metu, nepriklausomai nuo pirmųjų, gali atsirasti ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas bei jo sąlygoti sutrikimai. Todėl visiems paaugliams, kurie vartoja psichiką veikiančias medžiagas, rekomenduojama atlikti atrankinį tyrimą dėl kitų psichikos sutrikimų“, – kalba Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata.
Jis pastebi, jog gana dažnai sutinkama teorija, jog lengvus psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, depresijos ir nerimo simptomus, pacientai gali slopinti vartodami alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Alkoholio vartojimas tuo momentu gali padėti sušvelninti simptomus, tačiau ilgainiui jo poveikis atneša daugiau žalos.
„Tai susiję su tuo, jog psichikos sutrikimai sutrikdo galvos smegenų aktyvumą. Smegenys pasidaro jautresnės priklausomybės nuo alkoholio formavimuisi“, – aiškina pašnekovas.
Trečiasis sąveikos mechanizmas – kai dėl alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pakinta smegenų aktyvumas ir jos pasidaro labiau pažeidžiamos kitų psichikos sutrikimų pasireiškimui, pavyzdžiui, psichozės, nerimo ar nuotaikos sutrikimams. Šiuo atveju medžiagos vartojimas paveikia smegenų veiklą, o esant genetiniam polinkiui, išprovokuoja latentinių psichikos sutrikimų pasireiškimą. Alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas paauglystėje dėl tiesioginio poveikio smegenims, psichosocialinės patirties ir aplinkos gali sąlygoti psichikos sutrikimų atsiradimą suaugus.
Ligos alkoholiu nepagydysi
Gretutinių sutrikimų diagnostiką apsunkina tai, jog ypač ankstyvose gydymo stadijose, šių sutrikimų klinikinis vaizdas gali būti panašus. Pavyzdžiui, laiku negydomi nuotaikos ar nerimo sutrikimai gali komplikuotis priklausomybės sindromu dėl to, kad pacientas slopino ligos simptomus vartodamas alkoholį. Kita vertus, nerimo ir depresijos simptomai gali reikštis kaip sudėtinė alkoholio abstinencijos būklės ar priklausomybės nuo alkoholio dalis.
„Alkoholio vartojimo sutrikimo rizika yra dvigubai didesnė, esant gretutiniams psichikos sutrikimams – depresijai ir nerimui, o priklausomybės paplitimas tarp šių pacientų sudaro 25-30 proc.“, – statistiką įvardija specialistas.
