Gudručio vaistinė

Namai kupini nereikalingų daiktų, o apsilankymas prekybos centre tapo įpročiu – kas yra pirkimo manija?

Pirkimas psichologija

Įvairūs išpardavimai, prieššventinės nuolaidos bei dažnas internetinių parduotuvių naršymas ne vienam yra tapęs būdu prasiblaškyti ar net pakelti sau nuotaiką. Tiesa, turbūt situacijos, kai užsukus į prekybos centrą, iš jo išeinama įsigijus prekių, kurios, kaip vėliau paaiškėja, yra visiškai nereikalingos, yra  pažįstamos daugeliui. Kokią įtaką spontaniškas pirkimas turi mūsų psichinei sveikatai ir kada dėl šio įpročio reikėtų sunerimti? Plačiau apie tai, kodėl mums malonu įsigyti naujus daiktus ir kaip išlikti sąmoningais apsipirkinėjant, pasakoja Kauno „InMedica“ klinikos Psichikos sveikatos konsultacijų centro medicinos psichologė Greta Širinskaitė.

„Apsipirkinėjant smegenyse, kankorėžinėje liaukoje, išsiskiria laimės hormonai, tokie kaip serotoninas, oksitocinas, dopaminas ir endorfinas. Dėl šios priežasties, po naujų daiktų įsigijimo mes jaučiamės laimingesni, nei buvome prieš tai“, – pasakoja G. Širinskaitė.

Ji taip pat prideda, kad pirkimas pats iš savęs nėra blogas dalykas. Patinkančio daikto įsigijimas padeda reguliuoti emocinę būseną – mažina nerimą, depresinius simptomus, stresą bei įtampą. Šis procesas greitai sukelia geras emocijas, jausmą, kai atrodo, kad gavai tai, ko ir norėjai, leidai sau kažką nusipirkti.

Kada pirkimo procesas tampa žalingas?

Medicinos psichologė atkreipia dėmesį, kad kur kas atsargiau reikėtų vertinti impulsyvų pirkimą, kai įsigyjame daiktus ar drabužius, kurių mums iš tikrųjų nereikia.

„Tikriausiai geriausiai polinkį į impulsyvius apsipirkimus atskleidžia pilnėjantys namai, spintos ar sandėliukai. Taip pat pastebėjimas, kad aplink itin daug daiktų, kurių niekada nepanaudojame, tik pakeliame ir padedame atgal į lentyną, iš kurios ir išėmėme“, – pastebi G. Širinskaitė.

Kadangi emocinis pirkimas susijęs su laimės bei pilnatvės jausmu, kurį laiką nusipirkus prekę juntamas džiugesys, visgi, suvokus, kad ji yra nereikalinga, aplanko nusivylimas. Ilgalaikėje perspektyvoje impulsyvus pirkimas gali nustoti džiuginti, o įsigyti daiktai – teikti tokį malonumą, kaip prieš tai. Tam tikrais atvejais žmogui reikia pirkti vis daugiau ir daugiau siekiant kompensuoti laimės jausmą.

Įvairių šalių psichologai diskutuoja apie tai, kad besaikis pirkimas gali būti prilyginamas priklausomybei. Viešojoje erdvėje dažnai naudojamas terminas – pirkimo manija, kuris gali būti traktuojamas kaip sutrikimas. Yra apibrėžti tam tikri kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, kad žmogus turi priklausomybę pirkti.

„Pagrindinis tai išduodantis bruožas yra tas, kad žmogus perka ne todėl, kad reikia, o kad patirtų malonumą arba numalšintų prastą emocinę būseną. Kitas požymis – sunkumas kontroliuoti arba visiškai nekontroliuojamas pirkimas“, – pabrėžia medicinos psichologė.

Spontaniškas pirkimas – bėgimas nuo savo emocijų

Daugeliui žmonių emocinis pirkimas tampa būdu slopinti tam tikras vidines problemas – negalėjimą ar nemokėjimą susitvarkyti su esamu nerimu, liūdesiu ar depresyviomis emocijomis. Be to, neretai impulsyviam ir emociniam pirkimui peržengus ribas, žmogų pradeda varginti savikaltos bei savigraužos jausmai, gali kilti dvejonių dėl savo savivertės.

„Iš principo, visos užslopintos emocijos kaupiasi. Jos nėra „paleidžiamos“, todėl ilgalaikėje perspektyvoje gali sukelti dar didesnę įtampą, stresą ar nerimą. Taip pat žmogų gali pradėti varginti nemiga, galvos skausmai ir panašūs simptomai, dėl šių priežasčių kyla problemos su fizine sveikata ir kūnu“, – pabrėžia medicinos psichologė, pridurdama, kad svarbu nepamiršti, jog emocijas išreikšti yra būtina.

Vis tik impulsyvių pirkinių visiškai išvengti tikriausiai nepavyksta niekam, tačiau tam tikrus namų darbus, kad šis procesas būtų kuo sąmoningesnis, padaryti galima. Pasak G. Širinskaitės, itin svarbu su savimi kalbėtis ir užmegzti tvirtą ryšį su savo emocijomis.

„Kalbant su savimi, klausiant „kaip aš jaučiuosi“, „kas su manimi vyksta“, „kokius kūno pojūčius jaučiu šiuo metu“, tampa lengviau atpažinti ir sustabdyti impulsyvų pirkimą bei įsivardinti, kas vis tik slypi už to noro greitai suteikti sau džiaugsmo ir laimės. Visgi santykis su pačiu savimi yra svarbiausias veiksnys siekiant suprasti, dėl kokių vidinių priežasčių elgiamės vienaip ar kitaip“, – dalinasi „InMedica“ klinikos medicinos psichologė.

Kaip elgtis užklupus norui ką nors nusipirkti?

Pastebėjus, kad pradedame impulsyviai pirkti daiktus, vertėtų pabandyti paieškoti alternatyvių būdų patenkinti savo poreikius, suteikti sau laimės ir džiugių emocijų. Dažnai kilus norui spontaniškai ką nors nusipirkti, objektyviai įvertinti situaciją padeda pokalbis su artimu šeimos nariu, sutuoktiniu ar draugu ir daikto reikalingumo aptarimas.

„Taip pat gali padėti nusistatyta taisyklė – norimo daikto ateiti kitą dieną, o šią išsimiegoti ir pagalvoti, ar tos prekės tikrai reikia. Jeigu kitą dieną atsikėlus daiktas vis dar atrodo reikalingas, galima numanyti, kad jis iš tiesų bus naudingas“, – sako G. Širinskaitė.

Kai asmuo arba jo aplinkiniai pastebi, kad pirkimas tampa nevaldomas, namuose atsiranda vis daugiau nereikalingų daiktų, verta kreiptis pagalbos į specialistą. Žinoma, geriausia šią problemą pradėti spręsti kuo anksčiau, išvengiant finansinių problemų, su kuriomis susiduriama, kai pirkimas tampa visiškai nebevaldomas ir pirkinių kiekiai viršija gaunamas pajamas arba suplanuotą išlaidų biudžetą.

„Tokiais atvejais specialistai padeda ieškoti to, kas slepiasi žmogaus viduje, suprasti, kokias emocines problemas žmogus bando maskuoti, ką bando kompensuoti pirkdamas sau nereikalingus daiktus bei sukeldamas greitą pasitenkinimo ir laimės jausmą“, – pasakoja „InMedica“ klinikos Psichikos sveikatos konsultacijų centro medicinos psichologė.

Maksimalietis

TAIP PAT SKAITYKITE