REXSAN

Multidimensinė šeimos terapija – profesionali pagalba elgesio sunkumus patiriantiems vaikams, jaunuoliams ir jų šeimoms

Multidimensinė šeimos terapija

Bet kokių sunkumų akivaizdoje svarbu tikėti, pasitikėti, ir pokytis visada yra įmanomas“, – sako Lietuvoje veikiančios unikalios Multidimensinės šeimos terapijos programos praktikai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Norvegijos vietos ir regioninės valdžios institutų asociacija, Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo dėka šią programą įgyvendina jau daugiau nei du metus. Per šį laikotarpį dirbta ir dar dirbama su 199 lietuvių šeimų, o daugiau nei 90-iai pavyko pasiekti teigiamų pokyčių. 

Prieš daugiau nei 50 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurta Multidimensinė šeimos terapijos programa (MDFT) yra skirta padėti vaikams ir jaunuoliams, patiriantiems neeilinius elgesio iššūkius, tokius kaip mokyklos nelankymas, polinkis į nusikalstamą veiką, psichotropinių medžiagų vartojimas, savižala ar polinkis į savižudybę, agresyvus elgesys.  

Reikšmingi pokyčiai nepatogiems”

„Nesprendžiamos problemos tik gilėja. Todėl tokiais atvejais, kada nepakanka tradicinių auklėjimo būdų, labai svarbu kreiptis profesionalios specialistų pagalbos. Neeilinių sunkumų ištiktoms šeimoms pagalbos ranką tiesia šeimos terapijos specialistai. Jie padeda aiškiau suprasti problemų priežastis, efektyviau jas įveikti ir greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą“, – sako Sandra Remeikienė, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos programų skyriaus vadovė. 

Multidimensines šeimos terapijos paslaugas šiuo metu Lietuvoje siūlo komandos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje ir regionuose, esančiuose apie 100 km aplink šiuos miestus. Iš viso dirba 6 koordinatoriai ir 17 specialistų. Paslaugos teikiamos nemokamai vaikams ir jaunuoliams nuo 11 iki 17 metų, įgyvendinant projektą „Multidimensinis požiūris į vaikų ir jaunimo elgesio problemas per MDFT programos įgyvendinimą“, finansuojamą Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“, iš kurios skiriama daugiau nei 1 mln. eurų. Projekto įgyvendinimą prižiūri CPVA. 

„Multidimensinė šeimos terapijos programa kuria reikšmingus pokyčius vaikams ir jauniems žmonėms, kurie dažnai visuomenėje yra nurašomi kaip „nepatogūs“, „nenorimi“, „blogi“. Programa leidžia vaikams, jų šeimoms, visai aplinkai atrasti priežastis, kurios skatina tokį rizikingą, agresyvų vaiko elgesį ir keisti šį elgesį kartu, keičiantis ne tik vaikui, bet ir visai jo aplinkai. Šią programą galima įvardinti kaip puikų pavyzdį, kad daugelis vaikų ir jaunuolių, kuriuos norime matyti kaip „nuėjusius bloguoju keliu“, iš tikrųjų nori būti išgirsti, besąlygiškai priimti, mylimi ir sulaukti pagalbos dėl pačių savo išgyventų sudėtingų gyvenimo įvykių“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

Pasak ministrės, ši programa – tai konkretus įrankis, kuris leidžia suteikti realią pagalbą atvejuose, kurie neretai atrodo beviltiški, ir apsaugoti vaikus nuo socialinės atskirties, nuo jų patiriamų iššūkių gilėjimo. Todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja tęsti šios programos įgyvendinimą – tam nuo 2024 metų pradžios yra skirtos valstybės biudžeto lėšos.

Dirbama ne tik su vaiku, bet ir visa jo aplinka 

Šeimos, susiduriančios su įvardytais sunkumais, taip pat ir su vaikais bei šeimomis dirbantys specialistai (atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai, socialiniai pedagogai, kt.) gali kreiptis į multidimensinės šeimos terapijos specialistus, kurie įvertins, ar konkrečiu atveju galės padėti.  

„Kaskart įvertiname, ar vienoje ar kitoje situacijoje mūsų programa tinkamiausia. Šeimos terapija ne visada gali padėti. Jeigu matome, kad prieš vaiką seksualiai smurtaujama ar labai didelė savižudybės rizika, jeigu vaikui gili depresija ir būtinas medikamentinis gydymas ar reikia pirmiausia pasirūpinti baziniais poreikiais, nes vaikas, pavyzdžiui, neturi tinkamų sąlygų miegoti, tuomet nukreipiame į tinkamesnius specialistus“, – pasakoja projekto vadovė Nika Panavė. 

Per dviejų metų laikotarpį buvo dirbama su 199 šeimomis, o dar 180-šeimų arba buvo nukreiptos į kitus specialistus, arba pačios nutraukė darbą. Nutrauktos terapijos priežasčių pasitaiko įvairių: šeimos emigruoja, išgyvena netektis, pristinga motyvacijos, vaikas perduodamas institucinei globai ir pan.  Šiuo metu 111 šeimų laukia eilėje. 

Multidimensinės šeimos terapijos programa išsiskiria tuo, kad dirbama ne vien tik su vaiku, bet ir su visa aplinka, kuri turi įtakos vaiko elgesiui ar kurioje jis patiria iššūkių: šeima, mokykla, bendruomenė.  

„Programa diegiame požiūrį, kad ne vaikas turi problemų, o mes, kaip šeima, turime problemų ir visi esame vienodai atsakingi už tai, kad santykiai šeimoje gerėtų. Dažniausiai tėvai kreipiasi su nuostata, kad reikia „pataisyti“ vaiką, tačiau pokytis turi įvykti visoje šeimoje, tik tada pasieksime rezultatų. Dirbame keturiais lygmenimis – individualiai su vaiku, individualiai su tėvais, kartu su visa šeima ir taip pat su kita artima vaiko aplinka“, – sako N. Panavė. 

Darbas vyksta nuosekliai, labai struktūruotai. Daug dirbama dar prieš susitinkant su šeima, taip pat po sesijų. Programos metu labiau orientuojamasi ne į šeimos sunkumus, o į tai, kas tai šeimai sekasi ir kur yra jos stiprybės, ką šeima gali, o ne ko negali. 

Teigiamo pokyčio siekti padeda tikslai 

Kad pokytį įsivertintume, turime jį matuoti. Lygiai taip pat svarbu, kad tikslai būtų logiški, pasiekiami. Kaip teigia pašnekovė, negalime tikėtis, kad, pavyzdžiui, po penkerius metus trukusio reguliaraus psichotropinių medžiagų vartojimo paauglys staiga viską mes.  

„Elgesio pokyčio siekiame pamažu. Pavyzdžiui, vaikas metus nelankė mokyklos. Tokioje situacijoje galėtume kelti tikslą, kad vaikas per pusmetį nueitų į daugiau nei 50 proc. pamokų. O sesijose analizuojame, dėl kokių priežasčių vaikas nelanko mokyklos – ar tai patyčių problema, galbūt mokymas neatitinka jaunuolio raidos, kartais tai būna vieno mokytojo problema. Dažnai pasitaiko, kad vaikai verčiau nori lankyti profesinę mokyklą. Tad sprendimu gali būti ir mokyklos pakeitimas“, – dėsto N. Panavė.  

Taip pat svarbu sutarti dėl tinkamų komunikacijos būdų šeimoje – išmokti vienas kitą išgirsti, išsakyti savo poreikius, gerbti vienas kito nuomonę, valdyti savo emocijas, nepulti karščiuotis ir vienam kito kaltinti. Pasak N. Panavės, šeimai svarbu sutarti, kas ir už ką atsakingas, kur yra ribos. Sutarus – sugrįžti, įsivertinti, aptarti.  

„Būna, kad, pavyzdžiui, vaikas priklauso į nusikalstamą veiklą įsitraukusiai grupei, ir pastebime, jog šeima visai neleidžia laiko kartu. Tuomet kaip vienas iš tikslų galėtų būti daugiau laiko skirti bendroms veikloms. Neretu atveju, šeimai susitelkus, situacija pradeda keistis“, – dalinasi projekto vadovė. 

Konsultuojama nebūtinai specialisto kabinete 

Kiekviena šeima yra unikali, todėl ir laikas, per kurį pavyksta pasiekti pozityvaus pokyčio, skiriasi. Tačiau dažniausiai su programoje dalyvaujančiomis šeimomis, pasak N. Panavės, dirbama iki pusės metų. Išimtiniais atvejais, jeigu matoma, kad iki pokyčio trūksta labai nedaug arba dėl svarbių priežasčių eigoje darbas buvo nutrauktas, – iki 8 mėnesių.  

Specialistai siekia kuo labiau prisitaikyti prie šeimos poreikių: organizuoti susitikimus pagal šeimos poreikį, galimybes ir laiką, susitikimams rinktis šeimai priimtinas vietas, būti visada pasiekiamais ir greitai reaguoti, esant poreikiui.  

„Konsultacijos gali vykti nebūtinai specialisto kabinete, dažnu atveju susitikimų vietos būna neformalios. Kartais su šeima kalbamės važiuodami automobiliu, kartu nueiname kavos ar pasivaikštome. Būna, jog su jaunuoliais leidžiame laiką krepšinio aikštelėje ar net paplūdimyje, nes svarbiausia yra ryšio su jaunuoliu užmezgimas“, – sako N. Panavė. 

Apie programą „Sveikata“ 

Įgyvendinant Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ projektus Lietuvoje, siekiama stiprinti psichinės sveikatos paslaugas bendruomenėse ir gerinti vaikų bei jaunimo gerovę. Įvairiomis programos priemonėmis plėtojama psichosocialinė pagalba, teikiamos jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos, pagalba pažeidžiamiems vaikams ir jaunimui, steigiami vienos stotelės pagalbos centrai vaikams ir šeimoms, tėvai apmokomi pagal programą „Neįtikėtini metai“, ugdomas šeimos ir sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas, plėtojamos paslaugos ir pagalba nėščiosioms, gimdyvėms ir mamoms, auginančioms vaikus iki dvejų metų. Iš viso 2014–2021 m. programai „Sveikata“ skirta daugiau kaip 17,9 mln. eurų. 

Maksimalietis

TAIP PAT SKAITYKITE