Amerikos ir Britanijos sveikatos specialistai, tyrę savižudybių augimo tendencijas dešimtyje Europos valstybių 2007-2009 m., nustatė, kad savižudybių skaičius tarp darbingo amžiaus žmonių padidėjo beveik visose tirtose šalyse. Mokslininkų teigimu, beveik nėra abejonių, kad tai susiję ir su ekonomikos krize.
Tokius tyrėjų nuogąstavimus sustiprina faktas, kad savižudybių skaičius padidėjimas fiksuotas po laikotarpio, kai pasitraukiančiųjų iš gyvenimo savo noru būdavo vis mažiau. Anot specialistų, prie to gerokai prisidėjo investicijos į socialinės gerovės sistemą, programų, skirtų netekusiems darbo integruotis į darbo rinką, kūrimas. Anot specialistų, padėti žmogui vėl įsidarbinti ar pagelbėti išlaikyti turimą darbo vietą psichologiškai kur kas svarbiau nei tiesioginės socialinės išmokos.
Būtent tai, kad atlikto tyrimo metu šalyse nedarbo lygis padidėjo trečdaliu, galėjo lemti ir išaugusių savižudybių skaičių. Iš tirtų šalių, vienintelėje Austrijoje savižudybių augimo tendencijios nebuvo užfiksuotos, tačiau ir ekonominiai sunkumai šią šalį palietė ne taip stipriai. Tuo tarpu krizės gerokai sukrėsta Graikija ar Didžioji Britanija tyrimo duomenimis džiaugtis neturi pagrindo.
Kaip sakė vienas iš tyrimą atlikusių mokslininkų Davidas Stuckleris, savižudybės tėra vienas iš indikatorių, gana greitai parodančių, kaip blogėja visuomenės psichinės sveikatos būklė tam tikru metu, tačiau jis taip pat neatmetė galimybės, kad ilgalaikėje perspektyvoje išryškės ir kiti ekonominės krizės padariniai europiečių psichinei ir fizinei sveikatai.
Jau dabar žinoma, kad tuo metu maždaug 40 proc didėjo antidepresantų vartojimas Europoje, o žmonės savo gydytojams vis dažniau išsakydavo nerimą dėl ekonominių reikalų ir finansinių problemų.
