Galiu aš pasigirti dabar apie savo drabužius? Na va, aš kietas, auksinis berniukas dabar esu. Va čia mano „broadway” bridžai už 130 Lt, gražus diržas, marškinukai už 140 Lt, akinius pirkau už 160 Lt, atrodo kaip už 14. Gražiausi mano sexy shoes, brangiausi mano kada pirkti batai – 300 Lt! Atrodo kaip kosminiai. Va, aš kietas, suprask, turtingas. Esu atsigavęs kažkoks.
O tai, ką aš praeitą kartą prispangau su jumis kalbėdamas, – tai pakankamai tolima svajonė, ne tai, kad aš imčiau ir nusižudyčiau vieną dieną. Nors netyčia pakliuvo po ranka straipsnis apie nusižudžiusią moterį, tai skaičiau lėtai ir godžiai. Bet kad nėra lengvų kelių, neskausmingų, prieinamų, jei būtų, daugiau kas jais pasinaudotų. Yra paveiksliukų knygutė su kiškiais, tai kiekviename puslapyje vis kitas būdas nusižudyti, jei trūks originalių idėjų – galite rasti.
O mergina, kurią buvau išsirinkęs pažinčių portale, užvakar rašo: „vaikiną jau turiu”. Bet gal ji tą vaikiną jau anksčiau turėjo? Ir rašė ji su klaidom… Jeigu aš jai rašysiu, tai taisyklingai, kad parodyčiau išsilavinimą, ir nuotraukėlę neblogą turiu, atrodau filosofiškai susimąstęs. Bet labiausiai man patinka seksualiausios merginos, o tokia manimi nesidomės.
Aš dabar pasakysiu labai supuvusiai. Jei būčiau pleibojus, kuris moka kabinti makaronus, tai kas savaitę po kitą merginą į lovą tempčiausi. Imsiu ir nusipirksiu barbę už pinigus! O šiaip man atrodo, „draugas.lt” susirinko atliekos. Ir aš esu atlieka, nei draugų turiu, nei ką. Bet jei bendraujant grožio reikšmė mažėja, tai gal imti vieną iš atliekų? O gal rašyti vien filologėms – nebus konkurencijos? Arba medikėms? Bet žmonelė negreitai imtų pinigus kalti.
– Ar su kuo nors bendravai per tas dvi savaites?
– Kol kas dar ne. Nuotaika pagerėjo, bet darbe vis tiek nesaugu. Šiandien gavau sudėtingą užduotį. Galiu ilgam įstrigti, teks dirbti naktimis. Jei pasakysiu, kad nespėju, jie nesupras.
– Geriau dirbsi, kol vėl susirgsi, kad tik pasirodytum geresni, negu esi? Bijai pasakyti, kad vėluosi?
– Tai reikštų, kad man tas darbas netinka. Taip pašnekėjot, kad norisi vėl nusižudyti.
– Juk tu net nepabandei patikrinti, ar kas pyktų, jei užtruktum. Taip bijai kalbėtis.
– Na čia sudaužėt mane žiauriai (verkia), aš esu jautrus. Nežinau, ko taip nervinuosi. Gal kad vaistų mažai išgėriau. O galim apie ką kita pašnekėti? Susinervinau… Pradėsiu šnekėti – vėl pradėsiu verkti. Tai, ką galvojau šiandien pasakyti, nebepasakysiu. Su tokiu entuziazmu ėjau…
Dabar tai mama mane išgelbėjo, o, tarkim, tėvų nebūtų? Išeičiau iš darbo ir tyliai nusibaigčiau. Vaistai tik laikinai padėjo. Šūdiniausia, kad nesu užtikrintas dėl ateities. Ką aš pasakyčiau merginai? Kad psichiatras vaistus išrašo? Kad noriu nusižudyti? Juk neparašysi draugas lt. – ieškau merginos, kuri žino, kas yra depresija. Su mergina juk turi būti atviras. Tarkim, jūsų dukra pamestų galvą dėl tokio žmogučio, kuris norėjo žudytis, ką jūs darytumėt?
Tai eisiu. (Eina prie veidrodžio.) Kaip gerai, kad turiu akinius nuo saulės! Nuverktą snukį uždengia, o tai būtų baisu. Mano mama dabar spangsta, kad man reikia butą pirkti, būsiu kietas jaunikis! Tik sunku surasti, noriu labai geroj vietoj. Mama atvažiuos per atostogas ir bandys man rasti butą.
Jis išeina. Man nuo kaktos varva prakaitas – kitą kartą atsargiau prieštarausiu. Juk šis vaikinas iš tiesų trapus kaip stiklas, o mama jį visur gelbėdama daro jam meškos paslaugą. Baimė pasirodyti nevykėliu, užkalbinti žmogų, pašnekėti su viršininku tokia didelė, kad reikalai tikrai gali baigtis nauju depresijos priepuoliu ar dar blogiau. Ir tuo pačiu – didžiulės ambicijos: reikia gražiausios merginos, gero buto, atrodyti genijumi darbe. Taip norisi gyventi „aukštame lygyje” , kad neišeina pasijudinti iš vietos.
Kaip būtų keista, beveik visada depresija susijusi su štai tokiais milžiniškais žmogaus troškimais. Vieni nori atrodyti labai „perfect”, kiti nori besąlygiškos meilės iš artimo žmogaus, bet paprasta normali draugystė, paprasta mergina, paprastesnis darbas jokiu būdu netinka. Tiesa, daugelis žmonių to niekada nepasakytų garsiai, gal net nepripažintų sau. Žmogus dažnai nesupranta, koks jis kritiškas kitiems, o baisiausia – pats sau.
Psichologė Genovaitė Petronienė
