Walmark

Kas yra problemų sprendimas ?

Kas yra problemų sprendimas ?

Problemų sprendimas yra psichinis procesas, kuris susideda iš problemos identifikavimo, analizės ir sprendimo būdų. Galutinis problemos sprendimo tikslas – įveikti kliūtis ir rasti sprendimą , kuris geriausiai išspręstu problemą.

Problemos sprendimo strategija priklauso nuo konkrečios situacijos. Dažniausiai žmonės puola spręsti problemą remdamiesi visomis turimomis faktinėmis žiniomis, tačiau tyrimai ir patirtis rodo, kad įžvalga ir kūrybiškas požiūris – geriausi pasirinkimai.

Problemos sprendimo žingsniai

Siekiant efetyviai išspręsti problemą, svarbu laikytis tam tikrų veiksmų eiliškumo plano. Šis planas – tai problemų sprendimo ciklas, kuris apima strategijų kūrimą ir žinių sisteminimą. Šio eiliškumo būtina laikytis, tačiau žmonės retai kada taip elgiasi. Taip problema sprendžiasi chaotiškai, problemos sprendimo žingsniai praleidžiami arba prie to paties žingsnio grįžtama po kelis kartus. Rezultatas – nusivylimas. Pateikiame tuos žingsnius, nuo kurių priklauso problemos sprendimo rezultatas:

Nuoseklūs problemos sprendimo žingsniai:

  • Identifikuojame problemą: iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti labai paprasta, tačiau kaip tik čia dažniausiai suklumpama ir pagrindinė to problema – klaidingai nustatomas problemos šaltinis. Kai mes klaidingai nustatome problemos šaltinį, tuomet sprendimas tampa neefektyvus ir nenaudingas.

Pvz. Problema – antsvoris. Išsiaiškiname, kad problemos šaltinis – netinkamas maistas (kitu atveju antsvoris gali būti dėl sveikatos problemų, genetinio paveldimumo, o gali jo ir visai nebūti).

  • Sukonkretiname problemą: problema identifikuota, šaltinis nustatytas, dabar reikia ją kuo tiksliau sukonkretinti.

Pvz. noriu numesti 50 kg per 1 metus

  • Kuriame strategiją: kitas žingsnis yra sukurti strategiją, kaip mes spręsime problemą. Taikomas metodas gali skirtis priklausomai nuo situacijos ir nuo asmens individualių pageidavimų.

Pvz.: subalansuosime mitybą ir sportuosime.

  • Sisteminame informaciją: prieš priimant sprendimą, pirmiausia reikia susitvarkyti turimą informaciją. Ką mes žinome apie šią problemą? Ko mes nežinome? Kuo daugiau informacijos turime apie problemą, tuo mūsų sprendimas bus efektyvesnis.

Pvz.: aiškinamės kokie tai būtų maisto produktai, kiek jų galima vartoti, kiek kilogramų yra sveika numesti per 1 mėn., per 1 metus. Ką, kur, kaip ir su kuo sportuosime.

  • Paskirstome resursus: žinoma, mes ne visada turime neribotą pinigų, laiko ir kitų resursų kiekį reikalingą problemos sprendimui. Prieš pradėdami spręsti problemą, turite atsakyti sau į klausimą kiek ji Jums svarbi? Ar ji labai trukdo Jūsų kasdieniniam funkcionavimui? Jei atsakėte teigiamai, tuomet būtina jai skirti daug dėmesio, laiko, pinigų ir kitų reikalingų resursų. Tačiau, jei ji nėra tokia svarbi, tuomet negaiškite jai laiko.

Pvz.: sakome, kad ši problema mums itin svarbi. Dabar būtina surasti jai laiko ir šiek tiek pinigų. Jei anksčiau produktus pirkote prekybos centruose, dabar gal teks važiuoti į turgų, jei iki šiol neturėjote sportinės aprangos, teks ją įsigyti (galima ir skolintis). Jei negalite sau leisti lankytis sporto klube, tuomet sportas lauke bus pats tas.

  • Stebime ir vertiname rezultatus: nuolat stebėkite ir vertinkite problemos sprendimo rezultatus, jei matote, kad pažangos nėra, keiskite požiūrį į problemą, ieškokite naujų problemos sprendimo strategijų.

Pvz.: laikėmės grafiko, praėjo jau 4 mėn., o svoris vis nekrenta. Tuomet peržiūrime maisto produktų krepšelį, gal jie netinka? Gal netinkamai pasirinkta sportavimo forma, kuri neteikia malonumo? Po strategijos pakeitimo vėl vertiname rezultatus, mums svarbu, kad pasirinktas problemos sprendimas būtų pats geriausias.

Daugiau informacijos:

SENS' psichologinių problemų sprendimas

Maksimalietis

TAIP PAT SKAITYKITE