Magne SLEEP FAST

Ką reikėtų žinoti apie valgymo psichologiją?

valgymo psichologija

Geriau pasirinkdami maistą, galite kontroliuoti kompulsyvų valgymą ir svorio augimą. Be to, valgydami subalansuotus produktus galite patirti ramybės, didelio energijos kiekio ir budrumo jausmą. Tad ką apie valgymo psichologiją reikėtų žinoti kiekvienam?

Valgymo įpročių veiksniai

Ekspertai mano, kad yra daug veiksnių, kurie gali turėti įtakos mūsų jausmams, susijusiems su maistu, ir valgymo įpročiams. Tarp jų yra šie:

  • Kultūriniai veiksniai;
  • evoliuciniai veiksniai;
  • individualūs veiksniai;
  • socialiniai veiksniai;
  • šeimos veiksniai.

Taip pat yra teigiamų ir neigiamų pasekmių, susijusių su valgymu. Pavyzdžiui, maistas gali padėti trumpam susidoroti su neigiamais jausmais. Tačiau ilgainiui streso įveikimas valgant gali net sustiprinti neigiamus jausmus, nes nebepajėgsite susitvarkyti su stresą keliančia problema. Be to, priaugus svorio, jūsų savęs vertinimas gali tapti dar negatyvesnis.

Maistas turi įtakos mūsų savijautai

Geras maistas yra raktas į laimingą gyvenimą. Kai valgome tinkamą maistą su maistingosiomis medžiagomis, kurių mūsų kūnas trokšta, galime tapti geriausia savo versija. Tai – jokia paslaptis, tačiau galbūt ne visi tiki, kad tai iš tikrųjų veikia mūsų smegenis. Kai teisingai maitiname savo kūną, mūsų energijos lygis yra aukštas, mus apima ramybė. Ir, kaip galima numanyti, visa tai skatina geresnę nuotaiką. Maistas ir mūsų psichinė savijauta yra tiesiogiai susiję.

Tarkim, gardindami patiekalus tokiais priedais kaip ghi sviestas neabejotinai prisidėsite prie savo organizmo gerovės. Nors ghi turi nemažai riebalų, jame yra daug mononesočiųjų Omega-3 rūgščių. Šios sveikatai naudingos riebalų rūgštys palaiko sveiką širdies bei kraujagyslių sistemą. Tyrimai rodo, kad naudojant ghi kaip subalansuotos mitybos dalį, netgi galima sumažinti nesveiką cholesterolio kiekį kraujyje.

Placebas lėkštėje

Norėdami visapusiškai įvertinti proto galią medžiagų apykaitai, prisiminkime vieną įtikinamiausių mokslo reiškinių – Placebo efektą. Kaip manote, kas atsitinka, kai mes galvojame: „Šis pyragas yra riebus, man tikrai nederėtų jo valgyti“, arba „Ketinu valgyti šią keptą vištieną, bet žinau, kad ji man kenkia“, arba „Man patinka valgyti savo salotas, nes jos išties sveikos“?

Tai, kuo tikime apie bet kokią vartojamą medžiagą, gali daryti didelę įtaką jos poveikiui organizmui. Kiekvieną dieną milijonai žmonių valgo ir geria, bandydami save įtikinti, jog jie elgiasi teisingai arba atvirkščiai, ir šios mintys stipriai paveikia jų organizmus.

Valgymo greitis ir ritmas

Visų pirma – apie greitį. Sulėtinkite tempą! Kai nuolat skubame, tiek fiziškai, tiek psichologiškai, organizmas patiria stresą. Dėl to kūnas sunkiau virškina ir metabolizuoja maistą. Viena gerai žinoma mantra netgi sako „Jei esi įsitempęs, negali virškinti.“ Taigi gerbkite savo kūną ir virškinimo sistemą sulėtindami tempą ir valgydami apgalvotai. Kitą kartą pietaudami iš tiesų sulėtinkite tempą, kramtykite maistą ir gardžiuokitės. Tada atkreipkite dėmesį, kaip po to jaučiatės.

Kitas aspektas – ritmas. Kiek kartų per dieną valgote? Nuo mažens esame mokomi valgyti pusryčius, pietus ir vakarienę. Bet ką daryti, jei pusryčių metu nesame alkani? Ką daryti, jei valgyti pietų metu mums nepatogu? Kodėl valgome tik todėl, kad atėjo vakarienės metas, nors net nesame alkani? Būtina atrasti savo individualų ritmą, kai kalbama apie maistą. Kiek kartų per dieną jums reikia valgyti? Kuriuo paros metu būnate alkani? Ar jums reikia sotesnių pusryčių, pietų ar vakarienės? Susikurkite savo ritmą ir valgykite tada, kai jūs norite, o ne todėl, kad tai visuotinai priimtas „valgymo laikas“.

Angliavandeniai ir nuotaika

Angliavandeniai tikrai nėra blogis – viskas priklauso nuo pusiausvyros. Tačiau per didelis rafinuotų angliavandenių kiekis gali paveikti jūsų nuotaiką ir sveikatą.

Yra 2 pagrindiniai rafinuotų angliavandenių (dar vadinamų perdirbtais angliavandeniais) tipai: cukrus ir grūdai. Šių perdirbtų angliavandenių galima rasti tokiuose maisto produktuose kaip baltieji ryžiai, balti miltai, pica, pyragaičiai ir vaisių sultys, iš kurių iš esmės pašalintos visos maistinės medžiagos ir mineralai.

Valgant tokius rafinuotus angliavandenius, gliukozės kiekis kraujyje gali greitai padidėti ir sumažėti, o tai gali paskatinti streso hormonų išsiskyrimą, tad gali pablogėti nuotaika. Daug rafinuotų angliavandenių turinti mityba taip pat gali padidinti depresijos ir nerimo riziką.

Nepageidaujami valgymo įpročiai

Nesveiki valgymo įpročiai gali būti įvairių formų, įskaitant persivalgymą, priklausomybę nuo maisto, emocinį valgymą, valgymą dėl streso ar valgymą iš nuobodulio.

Persivalgymas – tai didžiulio maisto kiekio suvartojimas per trumpą laiką. Jį paprastai lydi stiprus kaltės jausmas, todėl daugelis persivalgančiųjų slepia savo elgesį nuo kitų – kartais net kraštutiniais būdais. Galbūt jie laukia, kol kiti namiškiai nueis miegoti. O gal jie užkandžiauja savo automobilyje ir paskui slapta atsikrato „įrodymų“.

Priklausomybė nuo maisto yra dar viena dažna problema, paprastai susijusi su stipriomis maisto medžiagomis, pavyzdžiui, cukrumi, šokoladu ir kofeinu. Nors dauguma specialistų mano, kad tai tikra priklausomybė, vis dėlto ji skiriasi nuo priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų. Juk žmonėms reikia maisto, kad gyventų, ko negalima pasakyti apie narkotikus ir alkoholį.

Taip pat verta atskirti valgymo sutrikimus ir nesaikingą valgymą. Medicinos bendruomenė valgymo sutrikimus vertina kaip klinikinę diagnozę ir pavojų gyvybei. Juos paprastai diagnozuoja gydytojas, psichologas arba psichiatras. Tuo tarpu nesaikingas valgymas nelaikomas „gyvybės ar mirties“ scenarijumi, tačiau jis vis tiek gali turėti neigiamų pasekmių žmonių gyvenime.

Maksimalietis

TAIP PAT SKAITYKITE