Vis daugėja susirgimų, tokių, kurie prieš kelis dešimtmečius buvo reti, didėja psichinė įtampa, atsiranda psichikos sutrikimai. Vienas iš tokių sutrikimų – depresija. Tai susirgimas, kuria kasmet suserga milijonai žmonių pasaulyje. Atlikti tyrimai parodė, kad beveik kas penktas žmogus besikreipiantis pas šeimos gydytojus turi depresijos požymių arba jau serga depresija. Kyla klausimas kas tai per susirgimas, kaip pasireiškia, kaip gydoma, kada pasveikstama. Klaidingai manoma, kad depresija – tai nuotaikos svyravimai, dažnai į kitus negalavimus ar jau esamus depresijos simptomus nekreipia dėmesio, depresija gilėja, gydymas sunkėja.
Depresija dažnai slepiasi po fizinių simptomų kauke, todėl sergantis žmogus, prieš jam nustatant diagnozę, dažniausiai intensyviai „ieško“ ligų: ligonis kreipiasi pas įvarius specialistus, išleidžia aibę pinigų, nusivilia gydytojais, pyksta, kad yra „blogai“ gydomas, vargsta pats ir vargina kitus. Kalbant apie depresijas būtina atžymėti, kad depresijos būna ir slaptosios, kai depresijos simptomai atrodo neatitinka tipiškos depresijos simptomų, tie simptomai būna „pakeisti“. Slaptąsias depresijas ypač sunku diagnozuoti. Taigi – kas gi ta depresija? Depresija – tai pažeista kūno ir psichikos harmonija. Didžioji depresija pasireiškia emociniais ir fiziniais(kūno)simptomais. Diagnozuojant depresiją svarbu išsiaiškinti pagrindinius depresijos simptomus. Depresija pasireiškia specifiniais simptomais. Diagnozuoti galima ir pateikiant simptomų sąrašą – tai depresijos testas.
Užpildomas testas, įvertinant kiekvieną teiginį „taip“ arba „ne“:
TESTAS
1.Aš jaučiu liūdesį. Mane dažnai slegia liūdesys ar nerimas: „taip“,“ne“.
2.Manęs nedomina ir nedžiugina veikla (užsiėmimas),kurie anksčiau man teikdavo malonumą (darbas, sportas, draugai, seksas):“taip“,“ne“.
3.Pakito apetitas(arba svoris)nors aš nesilaikau specialiosios dietos:“taip“,“ne“.
4.Pakito miegas .Aš miegu per daug (tapau mieguistas) arba mane kankina nemiga. Dažnai nubundu daug anksčiau nei esu įpratęs: “taip“,“ne“.
5.Visą laiką jaučiuosi pavargęs ,man trūksta energijos:“taip“,“ne“.
6.Negaliu susikoncentruoti, pastebėjau ,kad pablogėjo atmintis, tapo sunkiau priimti sprendimus ir planuoti savo veiklą:
7.Tapau vangesnis, lėtesnis, o kartais(arba)be priežasties būnu susijaudines, nerandu sau vietos:“taip“,“ne“.
8. Jaučiuosi nepilnavertis, kamuoja beviltiškumas ,dažnai kaltės jausmas. Vis dažniau pagalvoju apie mirtį, o kartais pamąstau ir apie savižudybę:“taip“,“ne“.
Jei Jūs patyrėte vienu metu 5 ar daugiau iš čia išvardintų 8 simptomų, dėl kurių pakito įprastinė Jūsų veikla, ir jeigu ši būsena tęsiasi ilgiau nei 2 savaites,-būtina kreiptis į gydytoją.
Labai dažnai ligonis bando save nuteikti, kad jam nieko nėra, gydosi patartas pažįstamų, draugų, gydymas neadekvatus, nepilnavertis, nieko nepadeda, būklė blogėja, liga įsisenėja. Daugelis depresija sergančių žmonių turi įvairių fizinių negalavimų, kas trečiam tokių negalavimų atsirado daugiau nei prieš 5 m. iki psichiatrinės simptomatikos atsiradimo. Todėl tikėtina ,kad 5 metus ar dar ilgiau tokie ligoniai buvo gydomi nuo kūno ligų.
Depresijai būdinga simptomų gausumas, dviveidiškumas, įvairumas, kintamumas, šios ligos neįmanoma paaiškinti kuria nors organizmo liga. Jei pacientas pateikia daug somatinių, kartais nemotyvuotų skundų, neaiški diagnozė, gydant liga nesikeičia, gilėja, tai didelė tikimybė, kad ligonis serga depresija.
Skausmas vargina daugelį sergančių žmonių, skausmo sindromas, kaip ir nerimas būdingas depresijai. Depresijoms atsirasti svarbu ir „tamsusis“, rudens laikas, kai sumažėja šviesos, trumpėja diena. Smegenyse sumažėja serotonino (kuris mažina nerimą, irzlumą, skausmą, impulsyvumą, agresiją, reguliuoja apetitą, gerina lytinę funkciją. Sumažėją ir norą adrenalino, kuris skatina būdravimą, motyvaciją. Ligoniai gydomi kompleksiškai – skiriami trankviliantai, naujos kartos antidepresantai, šviesos terapija, muzikos terapija ir kiti metodai.
Gaila, bet dar daug atvejų, kai ligoniai patys bando kovoti su savimi, nesikreipia pas gydytojus. Depresijų gydymu daugiausia „užsiima“ psichiatrai, tačiau žmonės kreiptis pas psichiatrus dar vengia, tuo pačiu netenka kvalifikuoto gydymo. Jei žmogus įtaria, kad jam ar jo pažįstamiems gali būti depresija, rekomenduotina, kaip galima anksčiau pradėti gydymą. Sergant sunkia depresija ligoniams rekomenduojamas gydymas psichiatriniame stacionare, dienos centruose, psichiatriniuose centruose, pas šeimos gydytojus.
Juozas Galiauskas
Psichiatras
