Nobel biocare

Valstybės kompensuojami modernūs tyrimai bei gydymo būdai padeda ne tik aptikti organizme vykstančius pakitimus, bet ir išsaugoti gyvybes

Medicininiai tyrimai

Medicinai sparčiai tobulėjant, ligų diagnostikos metodai bei jų gydymas taip pat tampa vis modernesni. Šiais laikais tokie tyrimai kaip širdies kraujagyslių koronarografija, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), yra tapę ne tik kokybės ženklu, bet ir daugeliui pacientų leidžia laiku aptikti bei užkirsti kelią sunkiems sveikatos sutrikimams ar net atitolinti netikėtą mirtį, o dažnai prie to prisideda ir inovatyvūs gydymo būdai. Plačiau apie juos pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ gydytojai.

„Nors gyvenimo kokybė daugelyje šalių gerėja, tačiau sergamumas įvairiomis ligomis vis dar išlieka. Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje ne pirmus metus yra dažniausi susirgimai, nusinešantys daugiausiai gyvybių. Ir nors vis daugiau visuomenėje kalbama apie tai, kaip jų išvengti, modernūs tyrimai padeda laiku diagnozuoti įvairias būkles, kurias galima pradėti gydyti dar ankstyvoje ligos stadijoje, taip pat sparčiai tobulėja ir gydymo metodai, leidžiantys pacientui sugrąžinti kokybišką gyvenimą“, – sako gydytojai kardiologai.

Koronarografija – būdas išvengti širdies ir kraujagyslių ligų

Dėl besikaupiančio cholesterolio didėjančios aterosklerotinės plokštelės laikui bėgant sukelia kraujagyslių susiaurėjimus, kuriais sunkiau prateka kraujas ir sutrinka širdies raumens veikla.

Vienas iš efektyviausių būdų užkirsti kelią dėl šių pakitimų atsirandančioms būklėms, tokioms kaip miokardo infarktas, ritmo sutrikimai ar net staigi koronarinė mirtis – širdies kraujagyslių koronarografija, dar vadinama zondavimu. Šis diagnostikos metodas – vienas tiksliausių, leidžiantis pastebėti širdies ir kraujagyslių patologijas ir pradėti jų gydymą laiku.

Procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą, per rankos arba šlaunies arterijas įstumiant kelių milimetrų skersmens kateterį. Juo suleidžiama kontrastinė medžiaga ir, pasitelkiant rentgeno spindulius, širdies kraujagyslės apžiūrimos kompiuterio monitoriuje.

Koronarografija trunka vos 30 min., o gauti rezultatai leidžia tiksliai įvertinti širdies kraujagyslių būklę ir, aptikus kraujagyslių susiaurėjimų, iš karto pradėti gydomąsias procedūras – balioninę angioplastiką arba stentavimą.

Modernūs širdies ligų gydymo būdai – stentavimas ir širdies stimuliatoriai

Koronografijos metu pacientui nustačius koronarinę širdies ligą, kurios meta vainikinės arterijos būna susiaurėjusios arba užsikimšusios aterosklerotinėmis plokštelėmis, o širdies raumuo dėl to nėra aprūpinamas pakankamu kraujo kiekiu, gali būti atliekamas stentavimas.

„Tai – minimaliai invazinis, greitas, saugus bei itin efektyvus koronarinės širdies ligos gydymo metodas. Procedūros metu yra atliekamas susiaurėjusios vainikinės arterijos išplėtimas, įvedant balioninį kateterį, ją praplečiant ir įvedant vieną ar kelis stentus, kurių dėka yra atstatoma kraujo tėkmė“, – pasakoja „Kardiolitos klinikų“ gydytojai intervenciniai kardiologai.

Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytojas kardiologas doc. dr. Gediminas Račkauskas pasakoja, jog pacientus vargina įvairūs širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimai, iš kurių dažniausias – širdies ritmo sutrikimai. Kartais gydytojai gali identifikuoti ir pašalinti retą širdies ritmą nulėmusius veiksnius ar priežastis, tačiau konservatyviam gydymui nesant efektyviam, vienintelė galimybė išsaugoti žmogaus gyvybę yra širdies stimuliatoriaus implantavimas.

„Atlikus šią operaciją, žmogus greitai susigrąžina gyvenimo kokybę, nes viena iš širdies stimuliatoriaus funkcijų – atkartoti normalų širdies dažnį, atsižvelgiant į paciento aktyvumą. Šių dienų stimuliatoriai veikia 8-12 metų, priklausomai nuo to, kiek dažnai prietaisas turi įsijungti bei kiek laiko jis gali stebėti nuosavą pačios širdies veiklą“, – pažymi doc. dr. G. Račkauskas.

Nors šiuo metu pacientams implantuojami prietaisai leidžia juos užprogramuoti ir vėliau jiems veikti autonominiu režimu, gydytojas specialistas turi susitikti su pacientu bei įvertinti prietaiso veikimo režimą kartą per vienerius ar dvejus metus. Verta žinoti ir tai, jog šiuolaikiniai stimuliatoriai, priešingai nei senesnės kartos, yra saugūs ir neturi ribojimų atliekant viso kūno magnetinio rezonanso tyrimus.

Magnetinio rezonanso tomografija – grėsmės sveikatai nekeliantis metodas

Magnetinio rezonanso tomografija yra pats tiksliausias diagnostikos metodas visame pasaulyje, o kai kuriose srityse netgi vadinamas auksiniu standartu – pavyzdžiui, galvos smegenų, sąnarių tyrimuose ar norint patikslinti kepenų ligų židinius.

MRT metu yra naudojamas stiprus magnetinis laukas ir radijo dažnių bangos, kurios leidžia išgauti detalius vidaus organų ir minkštųjų audinių vaizdus.

„Šio metodo išskirtinumas yra tas, kad tyrimo rezultatai gaunami itin greitai ir neprarandant vaizdų kokybės, o tai yra labai svarbu ir pacientui, ir gydytojui radiologui. Be to, tai visiškai saugus tyrimas, nes jo metu nenaudojama jonizuojanti spinduliuotė, todėl jį galima atlikti tiek kartų, kiek reikalauja paciento sveikatos būklė“, – pastebi „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytojai radiologai.

MRT trukmė priklauso nuo to, kokia sritis yra tiriama. Pavyzdžiui, galvos smegenų, stuburo ar sąnarių tyrimas užtrunka iki 15–20 min., o ilgiausia procedūra -– pilvo arba dubens srities vertinimas, kuriam gali prireikti ir 45 min.

MRT metu pacientas girdi skirtingų tonacijų garsus, todėl, siekiant juos sumažinti, pacientui yra uždedamos specialios ausinės. Kadangi tyrimas yra jautrus judesiams, jo metu reikia ramiai gulėti ir nejudėti. Šis metodas yra visiškai neskausmingas, todėl tam tikrais atvejais gali būti atliekamas ir mažamečiams.

Visgi, MRT negalima atlikti asmenims, turintiems stimuliatorių, defibriliatorių, klausos implantus ar kitus panašius metalo turinčius prietaisus. Taip pat sunkumų gali kilti tiems, kuriems pasireiškia klaustrofobija, nors šie atvejai yra labai individualūs ir geriausia juos aptarti su savo gydytoju.

Kompiuterinė tomografija – greitas ir aiškią informaciją suteikiantis tyrimas

Norint tiksliai ir smulkiai ištirti pakitusius organus ir audinių struktūras, pavyzdžiui, galvos smegenų kraujotakos sutrikimus, daugybinius krūtinės ląstos, pilvo, plaučių bei kaulų sužalojimus, širdies, kraujagyslių ar stuburo ligas, vidaus organų būklę, navikus ir jų išplitimą, itin naudingas tyrimas yra kompiuterinė tomografija.

„Šis tyrimas yra neinvazinis metodas, leidžiantis vizualizuoti galvos, plaučių, aortos ir jos šakų bei kojų kraujagysles ir jų pakitimus, tokius kaip susiaurėjimai, aneurizma (prasiplėtimai), taip pat jų anatomiją ar anomalijas“, – pasakoja gydytojai radiologai.

Verta atkeipti dėmesį, kad šis metodas yra kur kas tikslesnis nei įpaprasta rentgeno nuotrauka, kadangi plonais sluoksniais skenuojama tiksliai toje vietoje, kurios duomenys yra reikalingi. Be to, dėl trumpesnio atlikimo laiko tyrimas nesunkiai pritaikomas diagnozuojant ligas neramiems pacientams, pavyzdžiui, vaikams.

Tyrimo metu pacientas atsigula ant specialaus stalo, kuris yra įstumiamas į apvalią kompiuterinio tomografo angą. Visas procesas trunka apie 15 min., jų metu reikia ramiai gulėti, paprastai jokių pojūčių nejaučiama. Tam, kad būtų gauti aiškesni rezultatai, prieš tyrimą arba jo metu paciento gali būti paprašyta išgerti arba jam į veną gali būti suleidžiama kontrastinė medžiaga.

Verta priminti, kad pacientams, draustiems privalomuoju sveikatos draudimu ir turintiems gydytojo specialisto siuntimą, MRT, KT bei koronarografijos tyrimai, stentavimo procedūra ir širdies stimuliatorių implantavimas yra pilnai kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

TAIP PAT SKAITYKITE