Rawpowders

Sergantieji šienlige turi pasiruošti – žiedadulkių sezonas tampa „piktesnis“

Sergantieji šienlige turi pasiruošti – žiedadulkių sezonas tampa „piktesnis“

Dėl besikeičiančio klimato ir CO2 didėjimo šienligės sezonas ilgėja, o žiedadulkės agresyvėja. Tai reiškia, kad daugybė alergija sergančių žmonių į peršalimą panašūs simptomai vargins dar labiau. Išsitirkite kraują – paskubėkite sužinoti, kokių alergenų turite saugotis!

Žiedadulkių stipriai padaugės

Atrodo, kad pavasarį vis anksčiau užgula nosį, vargina kosulys  ir ašaroja akys? Jūs teisus – naujausias JAV mokslininkų tyrimas tik dar kartą patvirtina faktą, kad dėl šiltesnių orų augalai ne tik pradeda žydėti anksčiau, bet ir vėliau baigia barstyti žiedadulkes.

Mičigano universiteto specialistai ištyrė 15 skirtingų žolių ir medžių žiedadulkių tipų išsiskyrimą JAV ir naudojo kompiuterinį modeliavimą, kad apskaičiuotų, kaip gali pasikeisti situacija iki 2100 metų. Paaiškėjo, kad šylantis klimatas skatina augalų vegetaciją, todėl žiedadulkės pavasarį pasklis10–40 dienų anksčiau, o vasarą ir rudenį žolynai žydėjimas baigsis 5–15 dienų vėliau. Kaip nurodo tyrėjai, JAV šiaurės rytuose daugelio šienligę sukeliančių medžių žiedadulkių sezonai vis labiau sutampa.

Be to, nustatyta, kad pagrindinis būsimo žiedadulkių padidėjimo veiksnys bus augantis CO2 kiekis atmosferoje. Jeigu situacija vystysis pagal dabartinį scenarijų, žiedadulkių koncentracija šiame amžiuje gali padidėti iki 200 proc. Kai kuriose vietose jų gali padidėti net trigubai.

Lieka mįslių

Akivaizdu, kad alergiški žiedadulkėms žmonės dar labiau kentės. Tam reikia ruoštis. Beje, tai šienligės sezonai tapo „piktesni“ jau dabar. Pernai kitų JAV mokslininkų atliktas tyrimas, paskelbtas žurnale „JAV Nacionalinės mokslų akademijos darbai“, parodė, kad Šiaurės Amerikoje nuo 1990 iki 2018 metų žiedadulkių padaugėjo apie 21 proc., o alergijos sezonas prasideda 20 dienų anksčiau. Alergologai teigia, kad jis prasidėdavo apie Šv. Patriko dieną (kovo 17-ąją), o dabar dažnai prasideda apie Šv.Valentino dieną.

Prieš kelerius metus nustatyta, kad žiedadulkės tapo stipresnės, todėl alerginei reakcijai sukelti pakanka mažesnio jų kiekio. Pabrėžta, kad žiedadulkėse daugėja baltymų, sukeliančių alerginę slogą, akių uždegimą ar astmos priepuolius. Be to, Europos Sąjungos mokslininkai dar 2011 metais yra nurodę, kad dėl CO2 didėjimo miestuose 60 proc. augalų ėmė gausiau išskirti žiedadulkių. Tarp pastatų jų koncentracija dar labiau padidėja. Situaciją alergiškiems žmonėms paaštrina ir oro užterštumas.

Vis tik mokslininkams iki šiol yra mįslių. Štai iki galo nesuprantama, kodėl augalai kai kuriais metais gamina daugiau žiedadulkių.

Didžiausias kiekis – gegužę

Kaip pastebima, mūsų šalyje šienligės sezonas prasideda anksčiau nei išsprogsta žirginiai. Pirmiausia žiedadulkės su oro masėmis mus pasiekia iš Vidurio Europos. Beje, mieste augalai pražysta anksčiau nei miškuose ir laukuose.

Lietuvoje pavasarį bene daugiausiai problemų alergiškiems žmonėms sukelia lazdynų ir beržų žiedadulkės. Jų audros ypač atakuoja, kai įsivyrauja sausi, vėjuoti orai. Pavyzdžiui, šį sezoną šienlige sergantiems žmonėms neturėjo daug džiaugsmo kelti saulėtos dienos be lietaus.

Daugiausia žiedadulkių paprastai sklando gegužės mėnesį. Tuomet žydi beržai, gluosniai, klevai, ąžuolai, skleidžiasi žolynai.

Nauja šienligės banga kyla pievose sužydėjus motiejukams, miglėms, svidrėms, kvapiosioms gardūnytėms, javams ir kt. Didelį pavojų kelia piktžolės: pelynai, varpučiai, dilgėlės. Šienligės sezonas Lietuvoje tęsiasi iki vėlyvo rudens.

Įjautrina ne vienas augalas

Kaip žinoma, įkvėpęs alergiją sukeliančių žiedadulkių žmogus suserga per 5–15 min. Kvėpavimo takų gleivinė paburksta, patinsta, iš nosies teka vandeningos išskyros. Tokią reakciją sukelia žmogaus imuniteto iškreiptas atsakas į svetimas medžiagas.

Pirmą kartą reaguojant į alergeną organizme susidaro antikūnai – imunoglobulinai. Vėl patekus dirginančiai medžiagai gali prasidėti alerginė reakcija – sloga, akių uždegimas ir kt. Laiku negydoma šienligė gali sukelti ir astmą.

Dalis sergančiųjų šienlige bando atspėti, kokių alergenų jiems reikia saugotis. Tai padaryti įmanoma, nes atidus ligonis gali atsekti savo alergeną. Daugiau problemų kyla, kai alergiškas žmogus yra jautrus kelioms augalų žiedadulkių rūšims – tai dažni atvejai.

Atsakymą duoda kraujo tyrimas

Kai įtariama, kad alergiją galėjo išprovokuoti žiedadulkės, saugiai paėmus kraujo ištiriama įkvepiamų alergenų paletė. Į ją įtraukti aktualiausi Lietuvoje alergenai: medžių, žolių bei javų žiedadulkės, namų erkutės, grybeliai ir kt.

Jei atsigėrus pieno, suvalgius mėsos ar vaisių išberia, vargina virškinimo sutrikimai, paėmus kraujo tiriama maisto alergenų paletė. Jei nežinoma, kas sukelia alergiją, bet vargina bėrimai, kosulys, tiriama mišrių alergenų paletė.

Beje, net 70–80 proc. žiedadulkėms alergiškų pacientų pavojų gali sukelti ir daržovės bei vaisiai. Štai jautrūs beržo žiedadulkėms pacientai gali būti alergiški obuoliams, kriaušėms, slyvoms, vyšnioms, morkoms ir kt.

Padeda vanduo

Sužinojus savo alergijos kaltininką geriausia vengti su juo bet kokio kontakto – sekti žiedadulkių koncentraciją naudojantis specialiomis programėlėmis ir žydėjimo metu vengti būti lauke.

Pirmoji efektyvi pagalba saugantis šienligės gali būti vanduo. Jis suriša ne tik smulkiausias žiedadulkes. Todėl pražydus pavojų keliantiems augalams reiktų kasdien namus valyti drėgnai, reguliariai drėkinti orą, o ant atvertų langų bei orlaidžių pakabinti sudrėkintus tinklelius. Grįžus namo iš lauko siūloma nusiprausti po dušu, pasikeisti bei išskalbti drabužius.

Dar viena išeitis – gerti vaistus, rinktis imunoterapiją, naudoti kitas terapines priemones.

Daugiau informacijos: https://medicinapractica.lt/sveikink-pavasari-be-alergijos/

TAIP PAT SKAITYKITE