Naujos galimybės laiku užkirsti kelią ligoms atsivėrė klaipėdiečiams. Jiems skirta apie 30 sveikatos profilaktikos programų, kurios parengtos ką tik Klaipėdoje įkurtame atestuotų medicininių tyrimų laboratorijų tinklo „Medicina practica“ padalinyje.
Pavyzdžiui, asmens profilaktinė tyrimų programa padeda įvertinti širdies-kraujagyslių sistemos būklę, kepenų, inkstų, kasos, endokrininės sistemos veiklą. Kaulų tankio tyrimai iš kraujo mėginio parodo, ar toli pažengusi osteoporozė. Parengtos priešvėžinio ištyrimo vyrams ir moterims, virusinių hepatitų, cukrinio diabeto, moters hormonų, viršsvorio ištyrimo ir kitos programos.
Geriau rūpintis sveikata žmones skatins ir laboratorijų tinklo organizuojamos šalyje žinomos prevencinės akcijos, kurių metu tyrimai atliekami su didele kainos nuolaida nuo Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų kainų.
„Realią naudą duoda tik reguliari sveikatos patikra. Net geriausi gydytojai ir aukščiausių standartų diagnostikos technologijos nepadės išvengti ligų, jeigu pats žmogus nesirūpins savo sveikata ir nežinos, kaip tai daryti. Labai svarbu profilaktinei patikrai sudaryti palankias sąlygas ir tinkamai šviesti visuomenę“, – pastebėjo „Medicina practica“ laboratorijos vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.
Pasak jo, išsivysčiusiose valstybėse efektyviai priimami naujausi tyrimų ir gydymo algoritmai, o didžioji visuomenės dalis įsisąmonino reguliarios patikros svarbą. Prisiimti asmeninę atsakomybę už savo sveikatą paskatina ir ekonominiai svertai. Vakarų šalių draudimo kompanijos įpareigoja savo klientus periodiškai atlikti būtinus profilaktinius tyrimus. Jei apdraustasis nepasitikrino, jam susirgus gali būti neapmokėtos gydymo išlaidos.
Lietuvoje specialistai daug kalba apie sveikatos prevencijos svarbą. Daugybė pavyzdžių rodo, kokios skaudžios gali būti įsibėgėjusių ligų pasekmės. Tačiau oficialiai pripažįstama, kad reguliarus sveikatos patikrinimas mūsų šalyje dar netapo norma ir kasdienybe. Šiai sričiai skiriama per mažai lėšų.
Akivaizdu, kad profilaktinis sveikatos pasitikrinimas kainuoja daug mažiau nei ligų gydymas. Kaip žinoma, vėžiu sergančio žmogaus gydymui per metus reikia skirti apie 100 tūkst. litų.
Mūsų šalyje jau kelerius metus vykdomos Ligonių kasų atskirai finansuojamos kasos širdies ir kraujagyslių susirgimų, gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio prevencinės programos.
Visuomeninės organizacijos ragina jas tobulinti. Pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerija ankstyvosios prostatos vėžio patikros programai yra perpus sumažinusi finansavimą. Todėl rizikos grupės vyrai nemokamai išsitirti PSA gali tik kas antri metai. Daugelio sirgusiųjų šia onkologine liga patirtis patvirtina, kad praleisti be patikros vieneri metai gali būti lemtingi.
Gimdos kaklelio vėžio patikros programa pasinaudoja mažiau nei pusė rizikos grupės moterų, valstybė nefinansuoja tikslesnių citologinių tyrimų.
Pirminės sveikatos priežiūros centruose pacientai kartą per metus gali atlikti ir bendrą sveikatos būklės įvertinimą. Tačiau atskiro finansavimo tam nėra. Ne kartą pastebėta, kad gyventojams pritrūksta informacijos apie priklausančius profilaktinius tyrimus, nepakankamai skatinama profilaktiškai rūpintis savo sveikata.
Specialistų pastebėjimu, liga formalių patikros grafikų nežiūri: ją gali netikėtai išprovokuoti staigus stresas, šaltis ar kiti neigiami veiksniai.
Daugiau informacijos:
Svajūnas Barakauskas,
atestuotų medicininių tyrimų laboratorijų tinklo „Medicina practica“ vadovas
Tel. 85 2685 164
P.Baublio g. 4, Vilnius
