Urinal

Endoskopiniai tyrimai: nemalonių pojūčių išvengti padės intraveninė nejautra

Endoskopiniai tyrimai

Daugeliui žinomi endoskopiniai tyrimai įprastai pacientui atliekami susidūrus su skrandžio ir žarnyno negalavimais. Nors tokio tipo procedūros užtrunka iki pusvalandžio, tačiau pacientus dažnai gąsdina jų metu patiriami nemalonūs pojūčiai, todėl verta žinoti, jog tokie tyrimai gali būti atliekami ir su vietine nejautra. Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Gastroenterologijos centro gydytojas gastroenterologas Artūras Jacinavičius sako, kad laiku atlikti endoskopiniai tyrimai gali padėti diagnozuoti net ir ankstyvų stadijų vėžines ligas, todėl, pajutus virškinimo trakto sutrikimus, vertėtų pasitikrinti, kad prireikus, gydymas būtų pradėtas taikyti kuo anksčiau.

„Endoskopiniai tyrimai, dėl jų atlikimo metu sukeliamų nemalonių pojūčių, pacientus dažnai gąsdina, todėl žmonės vengia bei atidėlioja atlikti tokio tipo procedūras. Vertėtų žinoti, kad nemalonią procedūrą gydytojai gali atlikti ir su intravenine nejautra, o gauti tyrimo rezultatai gali padėti diagnozuoti ankstyvus onkologinius susirgimus, todėl delsti nereikėtų“, – tvirtina A. Jacinavičius.

Pajutus simptomus, rekomenduojama atlikti tyrimus

Pasak gydytojo, vienas iš dažniausiai atliekamų endoskopinių tyrimų – gastroskopija. Procedūra atliekama esant virškinamojo trakto sutrikimams ir pacientui pajutus tokius simptomus kaip skausmas duobutėje, rūgštingumas, esant rijimo ar virškinimo sutrikimui, springimui, dažnam vėmimui, vėmimui krauju ar tuštinimuisi juodomis išmatomis. Taip pat tyrimas atliekamas nustačius mažakraujystę ar esant didelei vitaminų stokai.

„Pajutus tokius simptomus, reikėtų nelaukti ir užsiregistruoti gastroskopijai. Šio tyrimo metu, apžiūrėjus stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną, galima nustatyti tokias ligas kaip skrandžio uždegimas, opaligė, skrandžio bakterija (Helicobacter pylori) ar celiakija“, – pasakoja gastroenterologas.

Virškinimo trakto ligoms nustatyti bei gydyti atliekama ir kolonoskopija, kuri skiriama pasireiškus pilvo skausmui, ilgalaikiam vidurių užkietėjimui ar viduriavimui, staigiai pasikeitusiam tuštinimosi pobūdžiui ar jo metu pastebėjus kraujo.

Tyrimui reikalingas specialus pasiruošimas

Anot A. Jacinavičiaus, gastroskopija nesudėtinga ir greita procedūra, paprastai užtrunkanti 5–10 minučių ir nereikalaujanti specialaus pasiruošimo – svarbu tyrimo dieną nevalgyti ir negerti skysčių. Tiesa, jei numatoma, kad tyrimas užtruks ilgiau, paprastai procedūrą rekomenduojama atlikti su intravenine nejautra.

„Kolonoskopijos tyrimas kiek sudėtingesnis ir ilgesnis procesas – jo trukmė priklauso nuo paciento anatomijos, kūno sudėties, nustatytų pakitimų ir tyrimo metu atliekamų intervencijų pobūdžio. Įprastai tyrimas užtrunka 20–30 min., tačiau pacientas klinikoje praleidžia apie pusantros valandos. Procedūros metu gali būti atliekama biopsija ar pašalinami polipai“, – sako gydytojas.

Šiam tyrimui, reikalingas specialus pasiruošimas, kuris parenkamas konsultacijos su gydytoju metu ir įvertinus paciento būklę. Prieš tyrimą dažniausiai skiriama 4–7 dienas trunkanti mažai skaidulų turinti dieta, kurios metu rekomenduojama vengti sėklų, grūdų, riešutų, vaisių ir daržovių žievelių. Dieną prieš tyrimą skiriamas specialus vidurius laisvinantis tirpalas, kuris padeda išvalyti žarnyną, kad tyrimo metu būtų tinkamai įvertinta žarnų gleivinė ir galimi pakitimai.

Nemalonius pojūčius sumažinti gali nejautra

Gastroenterologas A. Jacinavičius sako, kad didelė dalis pacientų nerimauja dėl nemalonių pojūčių tyrimo metu, todėl vengia tirtis. Visgi, baimė atlikti procedūrą dažnai gali nulemti laiku nenustatytą ligą ir neužkirstą kelią vėžiniam procesui, dėl kurio kyla grėsmė ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.

„Siekiant sumažinti paciento patiriamus nemalonius pojūčius, tiek gastroskopiją, tiek kolonoskopiją atliekame su intravenine nejautra, kai tyrimo metu pacientas yra užmigdomas ir pabunda tyrimui pasibaigus. Nejautra taikoma esant stipriai tyrimo baimei, pageidaujant pacientui ar numatant, kad procedūra užtruks ilgiau. Žinoma, nejautros atlikti negalime, kai žmogus yra alergiškas naudojamiems medikamentams ar ankstyvo neštumo metu“, – sako gydytojas.

Nejautra šių tyrimų metu naudinga tiek pacientui, tiek procedūrą atliekančiam gydytojui, kadangi pacientas išvengia nemalonių pojūčių, o gydytojas gali detaliau įvertinti galimus pakitimus stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos ar storojo žarnyno gleivinėje.

Anestezija ilgalaikio poveikio neturi

Pacientai, ypač tie, kurie prieš tai neturėjo procedūrų, atliekamų su anestezija, dažnai nerimauja dėl ilgalaikio nejautros poveikio ir galimų jos komplikacijų. Tačiau gydytojas ramina, kad bijoti nereikėtų ir rekomenduoja apsvarstyti galimybę procedūrą atlikti su anestezija.

„Šiuolaikinė anestezija bei naudojami medikamentai yra saugūs, pacientai yra kontroliuojamoje ir saugioje aplinkoje, kurioje nuolat stebimos jų gyvybinės funkcijos. Todėl, pastebėjus neįprastas organizmo reakcijas, medikamentų skyrimas yra iškart nutraukiamas“, – aiškina Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ gydytojas gastroenterologas A. Jacinavičius.

Pasak jo, nejautros poveikis yra trumpalaikis – pabūdę pacientai dažniausiai jaučiasi labai gerai. Atlikus tyrimą su intravenine nejautra, dėl sulėtėjusio reakcijos greičio ir trumpalaikės atminties rekomenduojama tą dieną nevairuoti, nedirbti su mašinomis ir nepasirašinėti svarbių dokumentų. Tačiau šiuolaikinė nejautra yra saugi ir ilgalaikio poveikio žmogui dažniausiai neturi.

TAIP PAT SKAITYKITE