Viena dažniausių nugaros skausmo priežasčių – stuburo išvarža
Stuburo išvaržų sukelti skausmai – vieni dažniausių nusiskundimų darbingo amžiaus žmonių tarpe (jais skundžiasi net iki 80proc.). Nors Lietuvoje kiekvienais metais atliekama daugiau nei šimtas stuburo išvaržų operacijų, pasitaisiusia sveikata gali džiaugtis, deja, ne daugiau nei pusė pacientų. Tokia statistika nedžiugina, tad ko galime tikėtis išgirdę jog sunegalavimo priežastis – tarpslankstelinio disko išvarža?
Kas yra tarpslankstelinio disko išvarža?
Žmogaus judamasis aparatas susideda iš daugybės sudedamųjų dalių: raiščių, raumenų, kaulų bei sąnarių. Vien žmogaus stuburą sudaro daugiau nei 70 atskirų sąnarių (32 – 33), slanksteliai, 23 tarpslanksteliniai diskai. Jauno žmogaus organizme visos šios dalys funkcionuoja puikai (žinoma, jei nesergama tam tikromis ligomis, kurios sukelia šių dalių neveiksnumą), tačiau žmogui senstant, dėvisi ir judamasis aparatas. Tačiau būtina paminėti, jog judamojo aparato sutrikimai vis dažniau diagnozuojami jaunesno amžiaus žmonėms, tad amžiaus negalime įvardinti kaip pagrindinės priežasties, kodėl judamasis aparatas ima funkcionuoti prasčiau.
Stuburo amortizacijai funkcionuoti padeda 23 diskai esantys žmogaus stubure išsidėstę tarp slankstelių. 6 yra kaklo srityje, 12 vidurinėje nugaros dalyje ir 5 juosmeninėje dalyje. Įvykus pakitimams tarpslanksteliniame diske, sutrinka ir viso judamojo aparato funkcijos, todėl būna jaučiamas skausmas. Pilnas ir taisyklingas tarpslankstelinio disko išsiveržimo ar plyšimo pavadinimas yra – disko minkštiminio branduolio išvarža.
Kokios yra šios išvaržos atsiradimo priežastys?
Stuburo išvarža gali atsirasti dėl daugelio priežaščių. Yra žinoma, kad stuburo išvaržos atsiradimas yra lėtinis procesas, kuriam įtaką daro daugelis veiksnių. Todėl buvo nustatyti pagrindiniai faktoriai, padidinantys stuburo išvaržų tikimybę. Tai – mechaninė perkrova, patologija, nepilnavertė mityba, amžius, gyvenimo būdas, ankstesnės traumos, pasikartojančios mikrotraumos, darbo ypatybės, socioekonominiai faktoriai, genetiniai faktoriai.
Yra išskiriamos kelios stuburo išvaržų rūšys:
> Ekstruzija (skaidulinis žiedas plyšta, minkštiminis branduolys iš disko prasiveržia į epidurinį tarpą – tarp stuburo kanalo sienos ir kietojo smegenų dangalo);
> Prolapsas (besiveržiantis minkštiminis branduolys pasiekia užpakalinį disko kraštą, bet lieka izoliuotas išorinio skaidulinio žiedo sluoksnio);
> Sekvestracija (minkštiminio branduolio dalelės ir fragmentai pasklinda epiduriniame tarpe).
> Protruzija (besiveržiantis minkštiminis branduolys yra skaidulinio žiedo viduje, bet gali sudaryti spaudimą nugaros smegenims);
Nuo žmogaus kūno biomechanikos priklauso tai, ar žmogus turintis stuburo išvaržą jaus tam tikrus simptomus.
Dažniausiai pasitaikantis skausmas yra pereinantis į galūnes. Jei išvarža yra kaklinėje dalyje, žmogus skausmą gali jausti rankoje, arba iš juosmens skausmas gali persiduoti į kojas ar sėdmenis. Pačiais sudėtingiausiais atvejais išvaržos gali užspausti nervą, o to pasekoje atsiranda galūnių nejautra, šlapimo nelaikymas, dideli skausmai ir kita.
Kaip gydoma stuburo išvarža?
Pabrėžtina yra tai, kad stuburo išvarža neatsiranda savaime. Jos išsivysto ilgainiui, dėl nesubalansuoto ir netinkamos gyvenimo būdo: t.y. neteisingo sėdėjimo, per didelio fizinio krūvio, aktyvaus laisvalaikio nebuvimo ir kita. Būtent dėl šių priežasčių žmonės yra nuolat skatinami būti fiziškai aktyviais, sveikai maitintis, tikrintis sveikatą ir t.t. Tačiau panašu, jog tokie patarimai nepaskatina daugelio žmonių keisti savo gyvenimo įpročių – statistika rodo, jog išvaržos vis dažniau diagnozuojamos jauno amžiaus žmonėms.
Dažnai yra manoma, kad išvaržai pašalinti greičiausia išeitis yra operacija. Tačiau neretai šis sprendimas neišsprendžia problemos. Vis dažniau pasitaiko atvejų kai chirurginis gydymas yra paskiriamas per greitai, skubotai padarius tam tikras išvadas ir neapsvarsčius visų galimų alternatyvų. Žinoma, svarbu žinoti, kad bet kokia chirurginė intervencija į organizmą jį veikia traumuojančiai, pooperaciniu laikotarpiu iškylą didelių komplikacijų tikimybė. Būtent todėl prieš apsispręsdamas operuotis, pacientas turėtų apsvarstyti visas kitas gydymo galimybes, kurių vienas efektyviausių – kineziterapijos bei fizioterapijos procedūros, kurios net iki 60% pacientų padeda atgauti buvusią judėjimo funkciją. Chirurginis stuburo išvaržos gydymas taikomas tik tais atvejais, kai teisingai ir laiku paskirti gydymo metodai neveikia ir ilgainiui blogina paciento būklę, arba tuomet, kai dėl išvaržos atsiranda dalinis arba visiškas galūnių paralyžius. Taip pat operacijos sprendimas gali būti priimtas, jei išvarža paskatina įvairaus pobūdžio vidaus organų veiklos sutrikimus.
Kodėl kineziterapija yra svarbi stuburo išvaržos gydymui?
Individualiai parinktos kineziterapijos procedūros, parinktos atsižvelgiant į paciento kūno biomechaniką, gali ne tik gerokai sumažinti stuburo išvaržą, bet ir visai ją panaikinti. Tačiau svarbu yra paminėti tai, kad siekiant pasiekti geriausio galimo rezultato, būtinas sudėtingas ir ilgai trunkantis gydymo laikotarpis, kurio metu pacientas privalo nuosekliai atlikti individualiai jam skirtus specialiuosius judesius. Priklausomai nuo paciento biomechanikos, tinkamos gygdymo strategijos bei paciento motyvacijos, gydymo laikotarpis gali tęstis iki kelerių metų. Svarbu yra paminėti, jog gydymo trukmei įtakos turėti gali ir skausmo anamnezė, ypatingai tais atvejais jei praeityje jaučiamas skausmas buvo ignoruojamas. Tuomet dažniausiai gydoma ne tik pati liga, bet ir jos sukeltos pasėkmės, kaip pavyzdžiui raumenų grupių sunykimas, disbalansas.
Kokių veiksmų derėtų imtis pirmiausiai gydant stuburo išvaržą?
Visų pirma, žmogus turintis stuburo išvaržą, turėtų pasikonsultuoti su kineziterapeutu. Dažnai ji būna naudinga pacientams, siekiantiems įvertinti ir suprasti kineziterapijos galimybes gydant stuburo išvaržų sukeltus skausmus. Tačiau jei skausmas yra ūmus ir itin didelis, trikdantis judėjimo funkciją, tuomet yra reikalingas ramybės periodas. Jo metu rekomendojami skausmą mažinantys vaistai, pasyvios padėtys.
Konsultacijos metu kinezitarapeutas susipažįsta su paciento ligų istorija, skausmo priežastimis, jų didamika. Taip pat atlieka judamojo aparato ištyrimą, siekiant nustatyti sutrikimo priežastis. Siekiant, tai nustatyti kuo tiksliau yra naudojami įvairūs funkciniai testai, kurie yra sudaryti iš kartonių apkrovų, specialųjų judesių, pasyvių padėčių. Siekiant išsiaiškinti silpnąsias paciento kūno grandis, konsultacijos metu jis yra prašomas išlaikyti tam tikras padėti, judedesius. Atlikus šiuos veiksmus grandžių identifikavimas padeda sužinoti ne tik išvaržos sukeltus sturikimus, bet ir pagrindines jos atsiradimo priežastis
Pas ką derėtų kreiptis dėl stuburo išvaržos?
Asmeniui, siekiančiam rasti geriausią išvaržos gydymo variantą, gydymo įstaigų pasirinkimas yra iš ties platus. Pacientas gali rinktis atsižvelgdamas į kainą, nuomonę apie specialistus, rekomendacijas. Labai daug kas priklauso nuo pačio žmogaus motyvacijos, biomechanikos ir išvaržos parametrų. Jau pirmosios konsultacijos metu pacientas privalo būti aiškiai supažindintas su situacija, jam turi būti pateikiamos visos gydymo galimybės. Taip pat vert prisiminti ir tai, kad stuburo išvaržos gydymas masažais nėra tinkamas sprendimas. Masažas gali sumažinti skausmą, įtampą, paruošti raumenis tolimesnėsm procedūroms, tačiau jis tikrai nepašalina pačios išvaržos. Gydymas gali būti pradėtas tik po išsamaus biomechanikos tyrimo, kuriame viskas yra grindžiama griaučių ir raumenų sistemos lavinimu.
Daugiau informacijos: www.sveikatosgama.lt, +370 673 04464
