REXSAN

Skauda nugarą? Pasakykite apie tai gydytojui


Nugaros skausmą reikia gydyti, ir tai daryti tinkamai.

„O kaip jums skauda? Jaučiate tirpimą? O gal deginimą,“ – tokie klausimai pacientus, pasiskundusius skausmu, kartais net papiktina. Na, skauda – ir viskas.  Kodėl gydytoją domina tokie skausmo niuansai? Ir apskritai, kodėl skaudant nugarą reikia kreiptis į gydytoją?

Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesoriumi dr. Daliumi Jatužiu.

Kodėl gydytojas kartais užduoda tiek daug klausimų, aiškindamasis, kokį skausmą jaučia pacientas?  Kam to reikia?

Pagal skausmą sukeliančias priežastis ir mechanizmus skiriame vadinamąjį nocicepcinį skausmą, kuris kyla dėl audinių pažeidimo (traumos, operacijos, cheminio ar terminio poveikio ir pan.), bei neuropatinį skausmą, kuris atsiranda dėl periferinės ar centrinės nervų sistemos pažeidimų.

Neretai skausmas būna mišraus pobūdžio. Atskirti skausmo charakterį labai padeda skausmo pojūčio apibūdinimas. Neuropatinis skausmas gali būti jaučiamas kaip deginantis, dilgsintis, skausmingai šaldantis, primenantis elektros iškrūvį. Jis dažniau patiriamas vakarais ir naktimis, neretai būna labiau varginantis ir sunkiau malšinamas nei nocicepcinis. Svarbu tai, kad neuropatinio skausmo beveik neveikia įprastiniai priešuždegiminiai skausmą malšinantys vaistai, reikia skirti kitokius medikamentus. Tad gydytojas privalo užduoti pacientui tokius klausimus, kurie padėtų tiksliai nustatyti skausmo tipą, nes skiriasi gydymas.

Neuropatinis skausmas atsiranda dėl periferinės ar centrinės nervų sistemos pažeidimų.

Daugelis žmonių laikosi nuomonės, kad dėl nugaros skausmo apskritai neverta kreiptis į gydytoją. Vieni mano, kad jis kyla dėl nuovargio, ilgo sėdėjimo prie kompiuterio, amžiaus. Dar kiti linkę gydytis patys vartodami žinomus vaistus nuo skausmo. Ką jiems patartumėte?

Nugaros skausmas – labai dažna problema. Šio skausmo priežastys gali būti labai skirtingos. Įprasta manyti, kad nugaros skausmas yra nocicepcinis, tačiau realybėje trečdaliu atvejų nugaros skausmas gali turėti neuropatinio skausmo komponentą dėl spinalinės šaknelės suspaudimo ar uždegimo. Skausmas dažniausiai jaučiamas vakarais ir naktimis, plinta į koją, būna labiau varginantis nei, pavadinkim, paprastas, nugaros skausmas. Taip, pacientai neretai stengiasi ignoruoti nugaros skausmą, nekreipia dėmesio į vieną ar kitą simptomą, tad gydytojo užduotis pasidomėti, kaip skausmas pasireiškia. Patarimas pacientams – lankydamiesi pas gydytoją pasistenkite detaliau apibūdinti savo skausmą, jo simptomus.

Skausmą reikia gydyti, ir tai daryti tinkamai. Žinoma, kad tai būtų galima padaryti, pirmiausia pacientas turi kreiptis į gydytoją. Statistika rodo, kad neretai žmonės ilgai  šį skausmą ignoruoja arba bando gydytis patys. Tačiau negydomas skausmas dažnai nepraeina, o tik sukelia dar daugiau problemų – pereina į lėtinį, dėl netinkamai vartojamų vaistų atsiranda komplikacijų ir t.t. Net ir dažnai pasitaikančio nugaros skausmo gydymas turėtų būti individualizuotas ir aptartas su gydytoju. Neuropatinį skausmą  galima sėkmingai gydyti vaistais.

Neuropatinis skausmas pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, ar ir jaunesniems?

Žiūrint, kokia skausmo priežastis. Žinoma, dažniau jis pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems, greta pagrindinės neuropatinį skausmą sukeliančios ligos, jau yra ir nervų sistemos degeneracinių pokyčių, mikrocirkuliacijos sutrikimų ir pan. Antrojo tipo cukriniu diabetu ar nugaros skausmais taip pat dažniau serga vyresni žmonės. Bet iš principo neuropatinį skausmą nulemia ne metai ir jis gali užklupti įvairaus amžiaus žmones.

Kokie žmonės turėtų labiau atkreipti į tai dėmesį? Kam neuropatinio skausmo grėsmė yra didesnė?

Neuropatinį skausmą dažnai sukelia cukrinis diabetas, ypač antro tipo (skausminga diabetinė polineuropatija); kitos medžiagų apykaitos ligos; juostinė pūslelinė (herpes virusas); periferinių nervų traumos, suspaudimas ir dirginimas (pvz., trišakio nervo neuralgija, riešo kanalo sindromas). Centrinį neuropatinį skausmą gali sukelti galvos ir nugaros smegenų pažeidimas. Apskritai neuropatinio skausmo priežasčių yra labai daug.

Ar galima kalbėti apie neuropatinio skausmo profilaktiką?

Pirmiausia, žinoma, reikėtų nesusirgti jį sukeliančiomis išvardintomis ligomis. Kaip tai padaryti ir ar įmanoma ką nors padaryti? Galioja bendri sveikos gyvensenos patarimai: fizinė veikla, mityba, imuniteto stiprinimas, svorio kontrolė ir pan., kurie mažina riziką susirgti medžiagų apykaitos ar kraujotakos ligomis. Nugaros skausmo profilaktika vėlgi turi savo ypatumų – taisyklingas sunkesnių daiktų kėlimas, dažnesnis pozos keitimas ilgą laiką dirbant sėdimą darbą, nugaros raumenų stiprinimas, mankšta ir pan. Kita vertus, labai svarbu kuo veiksmingiau gydyti ūminį skausmą ar jau prasidėjusią neuropatinį skausmą sukeliančią ligą – neretai tai irgi sumažina neuropatinio skausmo atsiradimo riziką.

Ar visi, sergantys cukriniu diabetu, anksčiau ar vėliau patirs ir neuropatinį skausmą?

Šimtaprocentinės tikimybės nėra, bet rizika didelė. Apie 50 proc. žmonių, sergančių cukriniu diabetu, patiria ir neuropatinį skausmą. Rizika didėja ilgiau sergantiems cukriniu diabetu, ypač antrojo tipo. Netgi veiksminga gliukozės kiekio kraujyje kontrolė neapsaugo nuo neuropatinio skausmo.

Todėl sergant cukriniu diabetu bei kitomis minėtomis ligomis labai svarbu gydyti ne tik pagrindinę ligą, bet ir simptomus. Būtina skausmą kuo efektyviau malšinti, neleisti jam įsisenėti, tapti lėtiniu, nes tada jo gydymas būna sudėtingesnis, o paciento gyvenimo kokybė labai nukenčia.

Ačiū už pokalbį.

 

Įvertinkite neuropatinio skausmo tikimybę www.paindetect.lt

Straipsnis inicijuotas kompanijos Pfizer.

LYR-35-2017



TAIP PAT SKAITYKITE