Rugsėjo 15-oji – Pasaulinė kovos su prostatos vėžiu diena.
Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į dažnėjančius vyrų prostatos ligų atvejus. Prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga Lietuvoje. Kasmet prostatos vėžys nustatomas per 3 tūkstančiams Lietuvos vyrų, 500-600 vyrų nuo jo miršta. Ši vėžio forma sudaro 25 proc. visų Lietuvos vyrams diagnozuojamų vėžio atvejų, o sergančiųjų amžius jaunėja.
Apie prostatos ligos simptomus, priežastis ir gydymą pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio Vinco Grybo g. 32, Vilniuje, gydytojas urologas Algirdas Rumskas.
– Kas tai yra prostatos vėžys ir kokie jo simptomai?
– Prostatos vėžys – tai priešinės liaukos piktybinė liga. Ligos simptomai, ko gero, žinomi daugeliui vyrui: pasunkėjęs ir skausmingas, dažnas šlapinimasis, ypač naktimis; nenumaldomas noras šlapintis; susilpnėjusi šlapimo srovė, nemalonūs jutimai dubens srityje; svorio kritimas; kraujas šlapime ar spermoje; potencijos susilpnėjimas; besikartojantis skausmas juosmens srityje. Bėda ta, kad liga dažniausiai prasideda pacientui nejaučiant jokių simptomų. Todėl svarbu tai žinoti ir kartą per metus išsitirti kiekvienam 45 metų ir vyresniam vyrui.
– Kokios ligos priežastys?
– Priežastys iki šiol nėra aiškios. Didesnė rizika sirgti prostatos vėžiu yra tiems vyrams, kurių šeimose jau pasitaikė šios ligos atvejų. Pastebima, kad ligai atsirasti įtakos turi netaisyklinga mityba, didelis gyvulinės kilmės riebalų kiekis ir nepakankamas šviežių daržovių ir vaisių vartojimas. Dažniausiai suserga vyresni nei 50 metų vyrai.
– Kaip nustatomas prostatos vėžys?
– Prostatos vėžiui nustatyti pirmiausia skiriami du tyrimai: prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekio kraujyje nustatymas ir digitalinis rektalinis prostatos tyrimas (DRT).
PSA yra baltymas, kurį gamina prostata. Padidėję PSA kiekiai rodo, kad prostata yra pažeista. Didėjant PSA, didėja tikimybė susirgti prostatos vėžiu. Kartais PSA padidėja dėl kitų su prostatos vėžiu nesusijusių priežasčių, pvz., sergant prostatitu. Todėl reikalingas ir kitas, vadinamasis DRT tyrimas. Šio tyrimo metu gydytojas, pirštu apčiuopdamas prostatą per tiesiąją žarną, nustato jos pakitimus (padidėjimus, sukietėjimus). Tokios apžiūros metu patyręs gydytojas gali aptikti net labai mažą – 0,2 ml tūrio vėžį.
Jei gydytojas, įvertinęs abu tyrimus, įtaria piktybinį procesą prostatoje, skiria ultragarsinį prostatos tyrimą ir prostatos biopsiją (prostatos audinio ištyrimą). Šie tyrimai galutinai patvirtina diagnozę ir leidžia nustatyti vėžio stadiją.
Norint nustatyti, ar vėžys išplitęs į kitus organus ir kaip plačiai, naudojami kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso ir kiti tyrimai.
– Kaip gydoma ši liga?
– Parinkti tikslų gydymą ne visada paprasta. Reikia įvertinti daugybę veiksnių: paciento amžių, sveikatos būklę, PSA rodmenis, vėžio stadiją, išplitimą, galimą šalutinį gydymo poveikį ir paciento pasirengimą jį toleruoti.
Ankstyvų stadijų vėžys gydomas chirurginiu būdu (pašalinama prostata), radioterapija arba pasirenkama laukimo ir stebėjimo taktika. Kartais ši taktika – geriausia, ypač senyvo amžiaus žmonėms, sergantiems kitomis sunkiomis lėtinėmis ligomis ir nejaučiantiems jokių prostatos vėžio simptomų. Prostatos vėžys auga labai lėtai. Kai kuriems vyrams gydymo neprireikia iki gyvenimo pabaigos.
Išplitęs prostatos vėžys gydomas hormonais, chemoterapija. Ligos simptomams palengvinti gali būti atliekama chirurginė operacija – transuretrinė prostatos rezekcija (TUR) ar taikomas spindulinis gydymas – radioterapija.
– Kaip vyrai gali apsisaugoti nuo šios ligos?
– Mes, urologai, pirmiausia rekomenduojame periodiškai atlikti PSA tyrimą: vyrams nuo 45 m. – kartą per metus, sulaukus 50 m. – du kartus per metus.
Yra duomenų, jog nuo prostatos vėžio apsaugo pomidorai ir iš jų pagaminti produktai, tokie kaip kečupas. Teigiamai veikia pomidoruose esanti medžiaga likopenas.
Įrodyta, kad maisto papildai, turintys seleno, taip pat mažina prostatos vėžio riziką.
Anksti diagnozuotas prostatos vėžys visiškai išgydomas.