Avene

„Nepatogūs“ tiesiosios žarnos tyrimai būtini ankstyvai rimtų ligų diagnostikai

tiesiosios žarnos tyrimai

Storosios, tiesiosios žarnos ir išeinamosios angos ligas diagnozuoja ir gydo gydytojas chirurgas – proktologas.

Nepaisant to, kad laiku atlikti proktologiniai tyrimai gali padėti anksti nustatyti ir sėkmingai gydyti ligą, vis dar dažnai, net ir kenčiant nemalonius simptomus, delsiama kreiptis į gydytoją proktologą, tikintis, kad liga praeis savaime. Apklausų duomenimis, vizitas pas šį specialistą daugeliui kelia baimę, nerimą bei „nepatogumo“ jausmą. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje ir Kretingoje gydytojas chirurgas, proktologas Oleg Aliošin pasakoja, kaip vyksta proktologinis ištyrimas ir pataria, kodėl nereikėtų jo atidėlioti.

Kaip atliekamas proktologinis ištyrimas ir kam jis reikalingas

Gydytojas pasakoja, kad proktologinė apžiūra visuomet prasideda nuo pokalbio su pacientu ir jo nusiskundimų išklausymo. Po to atliekamas digitalinis tyrimas, kuomet išangės sritis ir apatinė tiesiosios žarnos dalis čiuopiama pirštu. Šis tyrimas, priklausomai nuo medicinos įstaigoje esančios įrangos, gali būti atliekamas pacientui esant skirtingose pozicijose: ginekologinėje, ant šono arba keturklupčiuojant.

„Atvykstant gydytojo proktologo konsultacijai, reikia atlikti tiesiosios žarnos paruošimą vienkartine paruošta klizma, kurią galima įsigyti vaistinėje“, – atkreipia dėmesį specialistas.

Digitalinio tyrimo metu įvertinama aplinkinė išangės oda, rauko tonusas, vientisumas ir skausmingumas. Šis tyrimas, pasak O. Aliošin, po pokalbio su pacientu yra bene daugiausiai pirminės informacijos suteikiantis tyrimas.

Prireikus, gali būti atliekami instrumentiniai tyrimai – anoskopija ir rektoskopija. Anoskopijos metu, švelniai įvedus siaurą, neilgą vamzdelį su šviesos šaltiniu (anoskopą) į tiesiąją žarną, detaliai įvertinama išangė ir tiesiosios žarnos apatinė dalis, vizualiai apžiūrima gleivinė, diagnozuojami jos pokyčiai bei papildomi dariniai. Šis tyrimas padeda nustatyti įplėšas (išangės kanalo opas), fistules (patologiniai kanalai, kurie susidaro tarp odos aplink išangę ir išangės ar tiesiosios žarnos), hemorojų (veninių mazgų).

Atliekant rektoskopiją, naudojamas vamzdelis (rektoskopas) yra ilgesnis. Šio tyrimo metu tam, kad būtų išplėsta tiesiosios žarnos ertmė, pro vamzdelį pučiamas oras. Rektoskopija padeda įvertinti gilesnį tiesiosios žarnos segmentą ir jos gleivinę.

Kartais prireikia sudėtingesnių tyrimų – sigmoidoskopijos ar kolonoskopijos. Tokiu atveju specialistas paskiria tyrimo laiką ir pataria pacientui, kaip jam pasiruošti. Atliekant šiuos tyrimus, galima diagnozuoti storosios žarnos patologijas, įvairias uždegimines žarnyno ligas, papildomus darinius (polipus ir kt.), kurie gali būti piktybiniai.

Simptomai, įspėjantys, kad reikia kreiptis į specialistą

Pasak specialisto, simptomai, kuriuos pajutus reikėtų kreiptis į gydytoją proktologą – diskomfortas tuštinimosi metu, kraujavimas arba skausmingas tuštinimasis, niežulys, perštėjimas tarpvietės srityje. Proktologo konsultacijai būtina apsilankyti ir gavus teigiamą slapto kraujavimo (iFOPT) tyrimo rezultatą.

Kodėl nereikėtų delsti

Kalbant apie tai, kas gresia nesikreipiant į gydytoją, O. Aliošin įspėja, kad minėti simptomai gali būti ne tik nepiktybinio susirgimo, bet ir onkologinės ligos požymiai. Todėl, pasak specialisto, proktologo konsultacija yra būtina, kad liga būtų nustatyta kaip galima anksčiau ir sėkmingai gydoma.

„Ankstyvas ligų, ypač onkologinių, nustatymas yra sėkmingo gydymo pagrindas. Nors proktologinis ištyrimas nėra skausmingas, dėl savo subtilumo jis gali būti nemalonus ir nepatogus pacientui. Tačiau, šiuolaikinės medicinos galimybės ir specialistų empatija bei jų supratingas požiūris leidžia maksimaliai sumažinti šiuos pojūčius, todėl baimintis proktologinių tyrimų ir atidėlioti vizito pas gydytoją tikrai neverta. Laiku aptikus ligą, mes turėsime daugiau galimybių parinkti Jūsų sveikatą tausojantį gydymo būdą, o Jūs – greičiau išgyti, pamiršti varginančius simptomus ir džiaugtis žymiai geresne gyvenimo kokybe“, – baigdamas pokalbį sako gydytojas chirurgas, proktologas Oleg Aliošin.

TAIP PAT SKAITYKITE