Pavasarį erkių aktyvumas – didžiausias, ir net 1 iš 3 šių nariuotakojų grupės atstovų yra užsikrėtęs Laimo ligos sukėlėjais. 2023 m. Lietuvoje buvo užregistruota 2880 Laimo ligos atvejų, rodo Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys. „Ši liga gali paveikti žmogaus sąnarius, smegenis, širdį. O liūdniausiu atveju – sukelti fizinę ar protinę negalią visam gyvenimui“, – teigia VšĮ Karoliniškių poliklinikos, vaikų ligų skyriaus medicinos gydytojas Irmantas Aleksa. Kaip užbėgti už akių šiai klastingai ligai?
Laimo liga arba kitaip boreliozė – tai erkių, besimaitinančių žmonių ir gyvūnų krauju, platinama liga. Ja užsikrečiama vieninteliu būdu, kai žmogui įsisiurbia užsikrėtusi erkė. Šie nariuotakojai aptinkami ne tik miškuose, pievose, bet ir miesto parkuose, soduose. Tad jų pasisaugoti reikėtų kiekvienam. Laimo liga užsikrėsti gali visi, o ir jos padariniai gresia visiems vienodai, nepaisant amžiaus grupės, kuriai priklauso žmogus.
„Dažniausiai sergama pirmąja šios ligos stadija. Ji pasireiškia ryškiai raudona dėme erkės įsisiurbimo vietoje. Kiti galimi simptomai: šaltkrėtis, karščiavimas, bendras viso kūno silpnumas, limfmazgių padidėjimas. Tačiau kai kuriais atvejais pacientai gali nepastebėti pirmosios ir iškart pereiti į besimptomę-antrąja ligos stadiją. Dažniausiai ji yra nepastebima, nebent liga paveikia žmogaus nervų sistemą, ir pasireiškia, pavyzdžiui, veidinių nervų pažeidimu.“
Trečioji Laimo ligos stadija – lemiama. Jos padariniai gali būti jaučiami visą likusį gyvenimą.
„Šiame etape dažniausiai pažeidžiama viena iš trijų organizmo sistemų: sąnariai, širdis arba galvos smegenys. Pasiekusi neuroboreliozės stadiją, liga galvos smegenis gali paveikti taip, jog pacientas liks neįgalus visam gyvenimui. Dėl netinkamai veikiančios nervų sistemos, žmogus nebegalės savimi savarankiškai pasirūpinti. Nors tokie ligos atvejai reti, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ir sąnarių pažeidimai žmogui gali sukelti negalią“, – apie trečiosios Laimo ligos stadijos padarinius pasakoja gydytojas.
Trys būdai apsisaugoti
Skiepų nuo šios ligos nėra. Tačiau jai užbėgti už akių gali padėti individualios apsaugos priemonės. Pirmoji iš jų – einant į mišką ar į kitas erkių mėgstamas vietas – tinkamai apsirengti.
„Reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: marškinėliai ar megztinis turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo, o kelnių klešnių apačia – prie kūno. Taip pat rekomenduojama galvą apsirišti skarele arba užsidėti prigludusią kepurę. O grįžus iš erkių rizikos zonų, kruopščiai pasitikrinti visą kūną bei sunaikinti ropojančias ar kuo greičiau ištraukti jau įsisiurbusias erkes“, – vieną iš Laimo ligos prevencinių priemonių pristato I. Aleksa.
Ekspertai labai svarbiu įvardina ir ligos diagnozavimo laiką – kiekviena papildoma diena gali lemti didesnę ligos komplikaciją.
„Kuo vėliau ji yra nustatoma, tuo ilgesnis ir sudėtingesnis ligos gydymo kursas. Be to, padidėja komplikacijų tikimybė. Todėl namuose pravartu turėti greitųjų Laimo ligos testų“, – teigia medicinos gydytojas.
Nors savikontrolės testas nėra lygiavertis laboratoriniam tyrimui ir visais atvejais sprendimą dėl diagnozės priima gydytojas, tai būdas, dar nesulaukus vizito į gydimo įstaigą, anksčiau aptikti jau turimą ligą.
„Pastebėjus erkės įkandimą erkę reikėtų nedelsiant pašalinti. Tuomet inkubaciniu periodu stebėti jos aptikimo vietą, o praėjus 2-3 savaitėms po nariuotakojo įsisiurbimo, savo sveikatą pasitikrinti savarankiškai naudojamu greituoju Laimo ligos testu. Jis teigiamą rezultatą gali parodyti praėjus ir šešioms savaitėms po užsikrėtimo. Tokių greitųjų testų tikslumas siekia >98 proc., o juos prireikus lengvai galima įsigyti didžiosiose vaistinėse“, – teigia savikontrolės testus siūlančios produktų linijos „Testera“ atstovė ir vaistinių tinklų pardavimų vadovė Gintarė Žukauskienė.
Trečioji priemonė – repelentų, nariuotakojus atbaidančių medžiagų, naudojimas. Anot medicinos gydytojo, tai viena geriausių pirminės prevencijos priemonių. Ji yra skirta ligos sukėlėjams atbaidyti.