Urinal

Labai atsiprašau, bet yra nemaža tikimybė, kad turite parazitų!

Kas tie parazitai? Tai organizmai (kirmėlės, grybeliai, pirmuonys), gyvenantis savo šeimininko sąskaita. Jie tyliai apiplėšia žmogų, atimdami iš jo dalį medžiagų, reikalingų jo gyvybei palaikyti. Negana to, jie dar išskiria toksinus, kurie yra stiprūs nuodai mūsų organizmui, sukelia lėtines ligas.

Keletas faktų apie parazitus

PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) duomenimis parazitais užsikrėtę daugiau kaip 4,5 mlrd. žmonių, 9 iš 10 – kirmėlėmis.

Pasaulyje 99,9 proc. žmonių, turinčių naminius gyvūnus, įskaitant paukščius ir graužikus, užsikrėtę parazitais.

Parazitai sukelia vidutiniškai 14 000 000 mirčių per metus, t. y. 25 proc. pasaulinio mirtingumo rodiklio (PSO).

Lėtinės (taip pat ir onkologinės) ligos 80 proc. atvejų sukeltos parazitų poveikio. Visame pasaulyje mokslininkai vis labiau linksta prie parazitinės vėžio teorijos. Opistorchozės sukėlėjas (paplitęs ir Lietuvoje) priskirtas pirmajai kancerogenų, tai yra vėžį sukeliančių faktorių, grupei (IARC – Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros –  duomenimis), kuriai taip pat priklauso hepatito B, C ir žmogaus papilomos virusas (ŽPV). 1989 m. atrasta trichomonozės sukėlėjo savybė paversti sveikas ląsteles vėžinėmis. Trichomona paskelbta žmonijos priešu ne tik dėl vėžį sukeliančių savybių – sudarydama ant kraujagyslių sienelių kolonijas, ji sukelia aterosklerozę.

Kaip užsikrečiame parazitais?

Jie visur, neįmanoma nuo jų pasislėpti! Parazitai palyginus lengvai ir paprastai gali patekti į žmogaus organizmą. Mes net nesusimąstom apie tai, kad rizikuojame priimti „neprašytus svečius“ kasdien po kelis kartus ir įvairiais būdais. Naivu galvoti, kad galime nuo jų apsisaugoti.

Užsikrėtimo būdai:

  • Važiavimas visuomeniniu transportu (ant keleiviu rankų yra dideli kiekiai kirmėlių kiaušinėlių ir kitų parazitų)
  • Lankymasis viešojo maitinimo įstaigose (ar esate įsitikinę, kad visi produktai, esantys ant stalo, kruopščiai apdoroti, ir kad jūsų lėkštėje nėra nei vieno parazito?)
  • Maudymasis gamtiniuose vandens telkiniuose (bet kokiame gėlame ar sūriame vandenyje yra milijardai įvairių helmintų (kirmėlių) lervučių, kiaušinėlių ir kitų parazitų)
  • Per vandenį iš čiaupo (kai kurie parazitai – labai atsparūs, chloravimas ir jonizavimas nepaveikia jų vystymosi ciklo)
  • Per nepakankamai išplautus vaisius, daržoves ir žalumynus (kirmėlių ir kitų parazitų lervos aktyviai naudojasi augalais migruodamos)
  • Per nepakankamai termiškai apdorota mėsą, žuvį, kiaušinius (parazitai ne tik patys gyvena gyvuose organizmuose, bet ten ir veisiasi; moksliškai įrodytas daugelio parazitų atsparumas aukštai temperatūrai)
  • Per pieną ir pieno produktus (parazitai turi nemažai galimybių patekti į pieną, pradedant melžėjos rankomis ir baigiant fasavimu; pieno apdorojimo metodai leidžia apsisaugoti ne nuo visų parazitų vystymosi stadijų)
  • Per vabzdžius (net boružėlė ant savo kojyčių ir plaukelių gali pernešti kirmėlių kiaušinėlius)
  • Dirbant darže, persodinant kambarinius augalus (ten, kur yra tiesioginis kontaktas su dirvožemiu, yra visos sąlygos užsikrėsti helmintais)
  • Per naminius gyvūnus (gyvūnų kailis – tai parazitų (askaridžių, spalinių, liamblijų) kiaušinėlių pernešėjas. Nukritę nuo plaukų spalinių kiaušinėliai būna gyvybingi 6 mėnesius ir per dulkes, žaislus, kilimus, naminį apavą gali patekti į žmogaus organizmą. Šuo per drėgną kvėpavimą paskleidžia kiaušinėlius iki 5 m., katė – iki 3 m. Išdžiuvusias gyvūnų išmatas su kirmėlių kiaušinėliais išnešioja vėjas, o mes visa tai įkvepiame kartu su oru ir dulkėmis)
  • Per pinigus (ypač pavojingos senos kupiūros, kurios yra tikras įvairių stadijų parazitų, grybelių ir kirmėlių veislynas)

Trumpai tariant, užsikrėsti galima visur ir nuo visko.

Parazitai gali būti aptinkami bet kurioje žmogaus kūno vietoje: plaučiuose, kepenyse, tulžies pūslėje, raumenyse, sąnariuose, virškinamajame trakte, smegenyse, kraujyje, akyse ir net širdyje. Parazitų sukeltų ligų sunkumo spektras svyruoja nuo slaptos, lengvos eigos iki ypatingai sunkios su letaline baigtimi. Silpnumas, apatija, depresija, susierzinimas, dėmesio koncentracijos ir atminties susilpnėjimas, svorio kritimas ar viršsvoris, nuolatinis alkio jausmas, miego sutrikimas, sąnarių ir raumenų skausmai, vidurių pūtimas, laisvumas ar užkietėjimas, pykinimas, alergija – toli gražu ne visas parazitų gyvybinės veiklos rezultatų sąrašas. Parazitų poveikio žmogaus organizmui mechanizmas yra labai įvairiopas ir sukelia daugelį ligų. Taigi, jei sergate lėtinėmis sąnarių, kvėpavimo, virškinimo sistemos ligomis, nuolatos blogai jaučiatės, nesiseka nustatyti ligos diagnozės, ilgai ir neefektingai gydotės, jus kankina neaiškios kilmės skausmai, odos niežėjimas, alerginiai bėrimai, pasikartojantis karščiavimas su raumenų skausmais – labai tikėtina, kad jūsų organizme gyvena parazitai.

Tik nereikia panikuoti!  Parazitai (kirmėlės, grybeliai ir bakterijos) jau ne vieną kartą pateko, patenka ir pateks į kiekvieno be išimties žmogaus organizmą. Ir reikia su šiuo faktu susitaikyti! Nevalia susitaikyti su tuo, kad mūsų organizme būtų sudarytos tinkamos sąlygos jiems gyventi ir veistis! Reikia laiku naudotis adekvačiais, saugiais ir patikimais organizmo apsivalymo nuo parazitų būdais, pasirūpinti tinkama profilaktika.

Labiausiai mūsuose paplitęs parazitozių gydymo būdas – medikamentinis (vermoksas, dekaris, pirantelis, helmintoksas – daugeliui girdėti preparatai nuo kirmėlių). Žmonės taip gydosi metų metus, nes nuolatos yra užsikrėtę („chemija“ neveikia lervučių ir kiaušinėlių, iš kurių vėl išsivysto suaugę parazitai). Toks gydymas padeda išspręsti kai kurias problemas, bet iš esmės nieko nepakeičia. Be to, niekam ne paslaptis, kad cheminiai preparatai turi pašalinį poveikį.

Savarankiškas gydymas dažnai būna nesėkmingas, ypač kai žmogaus organizme yra ne vienas parazitas, o daugiau. Būtinas kompleksinis, sisteminis, mokslinis požiūris. Reikalinga ir kuo tikslesnė diagnostika (išmatų tyrimo dėl kirmėlių kiaušinėlių tikslumas 10-14 proc), nes tuomet gydymas būna efektyvesnis. Šio metu tiksliausiai parazitozės diagnozuojamos biorezonanso būdu. Kuo individualiau bus sudaryta gydymo programa, tuo ji bus efektyvesnė ir mažiau kenksminga. Reikia ne tik sunaikinti ir evakuoti parazitus, bet ir jų lervas, taip pat atstatyti pažeistas organų ir sistemų funkcijas, išvalyti organizmą nuo toksinų, susidariusių yrant žuvusiems parazitams.

Todėl siūlau nesigydyti patiems, o kreiptis į specialistą.

Kitas reikalas – profilaktika. Tai mes galime ir turime daryti patys!

Jei mūsų imuninė sistema veikia puikiai, ji pati susitvarko su daugeliu rūšių parazitų. Taigi, visų pirma, turime stiprinti imunitetą (o kaip tai padaryti, tai jau atskira tema).

Antra, turime laikytis tam tikrų sanitarijos ir higienos taisyklių:

  • Būtinai plaukime rankas šiltu vandeniu su muilu grįžę iš lauko, po naudojimosi tualetu.
  • Naudokime mažiausiai tris pjaustymo lenteles (vieną duonai, kita augaliniams produktams, trečia mėsai ir žuviai). Pasinaudoję lentele, išsiplaukime rankas su muilu, o paskui su pirštinėmis išplauti kiekvieną lentelę ir perlieti verdančiu vandenių. Peiliai irgi turi turėti savo paskirtį (niekada nepjaustykite duonos peiliu, skirtu mėsai ir žuviai!).
  • Visada dezinfekuokime kriauklę po to, kai plovėme joje mėsą ar žuvį.
  • Nevaikščiokime namuose apsiavę lauko avalynę (taip pat neleiskime to daryti mūsų svečiams) ir lauke su naminėmis šlepetėmis.
  • Grįžę iš pasivaikščiojimo plaukime su muilu naminių gyvūnų letenas.
  • Nevartokime žalių gyvulinių produktų (žuvies, mėsos, kiaušinių) be pakankamo prieskonių kiekio (česnakas, imbieras, pipirai, garstyčios, gvazdikėliai), kurie sumažina galimybę parazitams įsitvirtinti mūsų organizme.
  • Išsimaudę gamtiniame vandens telkinyje, nusiprauskime po dušu.
  • Negerkime vandens iš čiaupo be specialaus paruošimo (filtravimas, struktūravimas, virinimas, jonizavimas sidabro jonais).

Ir trečia, mažiausiai du kartus per metus profilaktiškai apsivalykime nuo parazitų. Geriausiai tam tinka kompleksiniai žoliniai preparatai, maisto papildai, kuriuos jums individualiai galėtų parinkti gydytojas fitoterapeutas arba bendrosios praktikos gydytojas. Siūlyčiau patiems pasidomėti parazitozių profilaktika, nes nuolatos vartoti „chemiją“ tikrai ne išeitis.

Ketvirta, dažniau vartokime produktus, kurių nemėgsta parazitai. Tai žalios ir raudonos spalvos, aštraus ir kartaus skonio maistas, visų pirma, pipirai, svogūnai, česnakai, garstyčios, krienai, pelynas, gvazdikėliai, jūros kopūstai, imbieras, krapai, ramunėlės, graikiniai riešutai. Nemažai žmonių neperneša kai kurių čia išvardytų produktų. Gali būti, kad dėl tokios reakcijos kalti „įnamiai“. Jiems yrant, atsipalaiduoja jų kūnuose buvę toksinai ir kitos medžiagos, sukeliančios alergines reakcijas.

Ir nebijokime parazitų, bet duokime jiems tinkamą atkirtį!

TAIP PAT SKAITYKITE