REXSAN

Judėjimas be skausmo

Rudens drėgmė ir vėsa išprovokuoja nemalonų sąnarių maudimą, o kartais – ir gana stiprų, judesius ribojantį skausmą. Osteoartritas – sąnarinių paviršių kremzlės degeneracija – kad ir kokios kilmės ji bebūtų – yra viena iš lėtinių ligų, lydinčių kiekvieną žmogaus žingsnį visą likusį gyvenimą.


Judėjimo atramos organų ligos yra viena dažniausių negalią lemiančių priežasčių. Europoje jomis serga apie 100 mln. gyventojų, visame pasaulyje – iki 16 proc. žmonių. Tyrimai rodo, kad dėl kaulų-raumenų sistemos susirgimų išrašoma net apie pusė nedarbingumo pažymų. Viena iš dažniausių priežasčių – osteoartritas. Ši diagnozė reiškia, kad dyla sąnarinių paviršių kremzlė, o jautrūs porėti kauliniai paviršiai judėdami trinasi vienas į kitą, sukeldami skausmą. Liga neaplenkia ne tik pagyvenusių, bet ir jaunų, bandančių aktyviai gyventi, judėti, sportuoti. Gal dėl to, kad susirgimas toks paplitęs, neretai pasitaiko, kad žmonės neatkreipia dėmesio į pirmuosius ligos simptomus. Ima mausti sąnarius, tačiau nerandama laiko kreiptis į gydytojus, tikimasi, kad praeis pailsėjus, šiltai pagulėjus, pasitepus kokiais nors tepalais. Kai liga įsibėgėja, vargina nuolatinis geliantis skausmas, lydintis kiekvieną žingsnį, kartais net neleidžiantis miegoti.

Ligos, susijusios su sąnario kremzlės nusidėvėjimu (degeneracija) yra lyg ir neišvengiamos. Nors mokslininkai daug dirba, tyrinėdami kremzlinio audinio irimo ir atstatymo problemas, tačiau iki šiol nėra visiškai aišku, nuo ko priklauso greitesnis ar lėtesnis irimo procesas ir kokais būdais būtų galima jį sustabdyti, o juo labiau – kremzlę atstatyti. Osteoartrito priežasčių gali būti įvairių: traumos, sąnarių displazijos, metabolinės ligos, tokios kaip podagra, cukrinis diabetas, persirgti artritai, kaulo išemija, osteonekrozė, osteodistrofija ir kt. Gali būti nulemtas genetinio paveldimumo ir jungiamojo audinio, iš kurio didžiausia dalimi ir sudaryta kremzlė, kokybės. Sąnarių kremzlės sveikatai, be žmogaus gyvenimo būdo, mitybos gali turėti įtakos ir imuninės sistemos sutrikimai, dažnos uždegiminės ligos, viršsvoris, rūkymas, įvairūs lėtiniai susirgimai. Gydytojas ortopedas traumatologas Valentinas Juodis sako, kad dėl sąnarių skausmo kartais kreipiasi net ir paaugliai, ypač pavasarį ir rudenį, prasidėjus mokslo metams, kai visi išeina į stadionus, ima daugiau judėti, žaisti krepšinį ar kitus žaidimus. „Dažniausia skausmo priežastis – didesnės ar mažesnės traumos, – sako gydytojas. – Nepasirengusiems sąnariams kenkia ir pernelyg ramus, nejudrus gyvenimo būdas, ir ypač – staigios jo permainos, kai bandoma tarsi atsigriebti už ilgą nejudrumo laiką. Per dienas prie kompiuterio sėdintis žmogus ilgainiui atpranta judėti, jo raumenys susilpnėja, auga svoris. Jeigu jis nutaria „atsigriebti“, „forsuoti“, ima žaisti krepšinį, bėgioti, o ypač – ilgus atstumus gerai nepasirengęs, nenuostabu, kad jam skauda sąnarius. Dėl tokių neteisingų sprendimų pasitaiko ir traumų, pasireiškia kai kurie įgimti defektai (sąnarių displazijos), kurių anksčiau, saikingai judant, nebuvo pastebėta. Saikas ir nuoseklumas yra svarbūs sąnarių sveikatai. Todėl renkantis sportinį krūvį, reikia prmiausia galvoti apie sąnarių saugumą: kaip nepakenkti. Kartais suaugusiems atsiliepia ir vaikystėje patirtos, tačiau tinkamai negydytos, reabilitacijos ir dėmesio nesulaukusios traumos, tokios kaip meniskų plyšimai. Pasitaiko ir labai sunki jaunų žmonių liga – aseptinė šlaunikaulio galvos nekrozė, dėl kurios vystosi osteoartritas. Tokiu atveju sąnarį rekomenduojame protezuoti.“

Padeda, tačiau… kenkia

Dauguma žmonių skausmą malšina priešuždegiminiais nesteroidiniais preparatais bei analgetikais. Tačiau tai – tik bandymas atsikratyti simptomų, nesistengiant paveikti susirgimo priežasties. Dar daugiau: šie vaistai žaloja virškinamąjį traktą. Ilgą laiką ir neteisingai vartojami, jie gali rimtai pakenkti skrandžio gleivinei.

Nijolė ir Pranas – šešiasdešimtmečiai, kurie, kaip patys sako, dabar jau tikrai galėtų pasidžiaugti gyvenimu be didesnių rūpesčių, tačiau abu kenčia sąnarių skausmą. Nijolė prieš keletą metų pradėjo jausti gana stiprius kelių skausmus, kurie ne tik vertė rinktis kuo trumpesnius atstumus pėsčiomis, bet keitė ir eiseną, o kartais prikeldavo net ir iš miego: reikėjo pagalvoti, kaip pakeisti stingstančių sąnarių padėtį, kad neskaudėtų. Jos vyras jau prieš keletą metų ėmė skųstis klubo sąnario skausmu, tačiau vis tikėjosi, kad praeis. Mat, jaunystėje vyras gyveno kaime, kur tekdavo sunkiai dirbti, kilnoti sunkius grūdų, bulvių maišus. Jausdamasis esąs stiprus, dar studijų metais bandė treniruotis, užsiėmė sunkumų kilnojimu. Tiesa, didesnių sportinių rezultatų nesiekė, nes siekė profesinės karjeros, tačiau stabdė ir sąnarių skausmas. Pranas, kaip daugelis vyrų, gydytojų „dėl tokių smulkmenų“ vengė, verčiau išgerdavo nuskausminamųjų. Vėliau, kai karjera leido gyventi komfortiškai, o tiksliau sakant, pasodino prie stalo ir už geros mašinos vairo, sąnarių skausmas lyg ir atlėgo. Tačiau vyras tuo metu dar ir rūkė, manydamas, kad tai mažina stresą, prisiaugo svorio, su metais prisidėjo kitų ligų. Jau po penkiasdešimtmečio jubiliejaus jaunystės klaidos visu stiprumu priminė apie save. „Kai abu pradėjome nemiegoti dėl sąnarių skausmų, ėmėme varstyti gydytojų kabinetų duris,“ – sako Nijolė. Po išsamių tyrimų, fizioterapijos procedūrų, kurios laikinai pagerino situaciją, gydytojai ir vienam, ir kitam rekomendavo hialurono rūgšties injekcijas į sąnarius, tačiau rezultatas buvo menkas ir trumpalaikis, esminio pagerėjimo jie nepajuto. Ir vienas, ir kitas geriau jautėsi nebent vasarą, gyvendami sodyboje, kur švarus oras, šviežias maistas ir, be abejo, daugiau judėjimo. „Rekomendacijos mažinti svorį ir daugiau judėti gyvenant mieste mums, deja, atrodo nelabai įgyvendinamos, nes darbe daug laiko sėdime, o po darbo jau nebėra nei laiko, nei jėgų išeiti pasivaikščioti. Lieka tik išvykos į sodybą savaitgaliais,“ – sako Nijolė. Pora jau rūpinosi, kaip jiems reikės gyventi ir ką pasitelkti pagalbon po medikų rekomenduojamų sąnarių keitimo operacijų, tačiau kol kas tie rūpesčiai atitolo. „Gydytojas prieš pusantrų metų parekomendavo prancūzišką preparatą Piascledine. Abu su vyru vartojome tris mėnesius, po to, kaip buvo sakyta, darėme trijų mėnesių pertrauką. Jau po pirmojo kurso pasijutome geriau. Aš juokauju: jeigu galiu nuo aplinkinių nuslėpti, kad man skauda sąnarius, tai jau esu laiminga. Dabar pradėjome trečią Piascledine kursą ir tikimės, kad tai padės mums kuo ilgiau išsaugoti savus sąnarius, išvengti sąnario keitimo operacijos bei, kad ir laikino, tačiau kiekvienam žmogui labai reikšmingo, savarankiškumo praradimo.“ Šeima džiaugiasi, kad pradėjus rimtai rūpintis savo sveikata, pagerėjo ir kiti dalykai: kai vyras nebegeria nuskausminamųjų, kurie kenkia skrandžio gleivinei, jis geriau jaučiasi. Įtakos turėjo ir tai, kad bijodamas dar sunkesnių pasekmių sveikatai, prieš porą metų pasitelkė valią ir nustojo rūkyti. Tapo ne tik lengviau kvėpuoti, bet išsilaisvinus nuo kenksmingo įpročio, pagerėjo nuotaika.

Tausoja kremzlę, neleidžia jai irti

Jau dešimtmetį Lietuvos gydytojai savo pacientams rekomenduoja natūralios kilmės ilgai veikiantį preparatą nuo osteoartrito ir sąnarių skausmo –  prancūzų gamybos Piascledine. Jo kapsulėse yra neesterifikuotų avokadų ir sojų pupelių ekstrakto. Tai visiškai nauja aktyvioji medžiaga, nesukelianti šalutinio poveikio virškinamajam traktui, kurį sukelia nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Piascledine sudėtyje esanti medžiaga slopina uždegimo junginių gamybą sąnariuose, taip stabdydama kremzlės irimą ir stabilizuodama jo būklę. Piascledine efektyvumas ir saugumas pagrįstas klinikiniais tyrimais (dvigubai aklais, placebo kontroliuojamais [1]). Reumatologijos specialistai rekomenduoja jį osteoartrito sukeltam sąnarių skausmui malšinti. Preparatą reikia vartoti 3-6 mėnesius tik po vieną kapsulę per dieną. Veikia keletą mėnesių net ir nutraukus gydymą.

„Žmonės, nors ir žinodami, kad turi problemų su sąnariais, nepasirengę bėgioja maratonus, kilnoja sunkumus, kopia į kalnus. Judėjimas yra puikus dalykas visam kūnui, tačiau „ekstremalių“ treniruočių reiktų vengti,“ – rekomenduoja gydytojas V. Juodis ir jauniems, ir pagyvenusiems.

Sąnarių ligos turi tendenciją jaunėti, nors, aišku, kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė rizika. Norint, kad sąnariai kuo ilgiau išliktų sveiki, reikia teisingai judėti. Būtina mankštintis, kad išjudintume sąnarius, nes judėjimas juos maitina ir stiprina. Tačiau jeigu skauda kelius, specialistai pataria geriau važiuoti dviračiu, plaukioti. Bėgimas minkštais miško takeliais sąnariams yra palankesnis nei kietais stadiono takais, o juo labiau – pasirinkus netinkamą avalynę. Tinkama būtų tokia, kuri mažintų smūginės bangos poveikį sąnarių kremzlei.  Darbas darže susilenkus arba nuolatinis panašių judesių kartojimas – tai ne mankšta. Netgi toks mėgstamas krepšinio žaidimas – ne pats geriausias užsiėmimas sąnariams, nes nusileidžiant po šuolio, sąnariai patiria didžiulį krūvį, kuris gali juos traumuoti.

Ir dar vienas labai svarbus dalykas: žmonės turėtų vertinti ir tausoti savo sveikatą. Pajutus skausmą, nereikėtų numoti ranka, tikintis, kad ir taip praeis, reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris išsiaiškins priežastį ir paskirs tinkamą gydymą. Gydytojai pastebi, kad jaunimas dabar sąmoningesnis nei jų tėvai, labiau rūpinasi savo sveikata. Kaip matome iš pavyzdžių, kantrybę ir pakantumą skausmui, juo labiau, jeigu jis tęsiasi metų metais, neretai galima sulyginti su nerūpestingumu ir abejingumu, už kurį tenka brangiai mokėti.

 

1. K. Boumediene, n. Felisaz, p. Bogdanowicz, p. Galera, g. B. Guillou, and j.-p. Pujol (January 1999) ‘Avocado/soya unsaponifiables enhance expression of transforming growth factor β1 and β2 in cultured articular chondrocytes’, ARTHRITIS & RHEUMATISM.

TAIP PAT SKAITYKITE