Nobel biocare

„Išaugta“ alergija ir specialios dietos: gydytoja alergologė sklaido mitus

Alergija patarimai

Alergijos mažai pažįstamos ne tik visuomenei, bet ir nemažai daliai kitos srities gydytojų, įsitikinusi gydytoja alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė dr. Algirda Krisiukėnienė. Dažnu atveju gydytojai skirtingus simptomus klaidingai įvardija alergija, dėl to ligų diagnostika ir kartu gydymas nueina klystkeliais. Ar alerginės ligos išgydomos, o gal įmanoma tiesiog „išaugti“? Tarptautinės alergijos dienos proga, kuri minima liepos 8-ąją, gydytoja alergologė dr. A. Krisiukėnienė išsklaido mitus remdamasi naujausiais moksliniais faktais ir ilgamete praktika.

Alergija gali pasireikšti ir, po 5, ir po 10 metų

Alergija – tai nenormali ir nenormaliai aktyvi organizmo reakcija į tam tikrą alergeną. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad imuninė sistema nusilpusi. „Atvirkščiai – alergija yra pernelyg aktyvi, nesubalansuota imuninės sistemos reakcija, todėl sergant alergine liga mums nereikia stiprinti imuninės sistemos dirbtiniais būdais“, – sako gydytoja alergologė. Alergijos itin mįslingos ir tebėra mokslinių tyrimų objektas, tad nenuostabu, kad su jomis siejama daug klaidingos informacijos. 

Po neįprasto maisto ar naujų vaistų vartojimo odai patinus, išbėrus neskubėkite įtarti alergijos. Gydytoja sako, kad iš tiesų alergija yra reakcija, kuri vystosi palaipsniui: „Pirmo kontakto su alergenu metu nekils alerginė reakcija. Visuomet reikia laiko, kad imuninė sistema „suprastų“, kad kuris nors baltymas nepatinka, tada ji ima gaminti prieš tą baltymą specialius antikūnus ir vėliau, kito, dešimtojo ar šimtojo kontakto metu gali pasirodyti alerginei ligai būdingi simptomai.“ Net jei vartojate kokius nors vaistus ar maisto produktus 5 ar 10 metų, vis tiek gali pasireikšti alergija tam tikram baltymui.

Alerginę ligą diagnozuoti įprastai reikia laiko ir stebėjimų. Dažniausiai ji diagnozuojama esant kelioms sąlygoms: simptomų grupė, patvirtintas alergenas ir aiškus ryšys tarp alergeno poveikio ir simptomų atsiradimo. „Vienas atskiras simptomas, pavyzdžiui, tik odos niežulys be bėrimo, arba tik čiaudulys toli gražu nėra alerginės ligos patvirtinimas. Tokie simptomai būdingi daugeliui kitų ligų“, – mitus sklaido gydytoja alergologė dr. A. Krisiukėnienė, pacientus konsultuojanti Kaune įsikūrusioje privačioje klinikoje „Drauge“.

Gydytoja: mitas, kad norint išvengti alergijų vaikams reikia vengti pieno, kviečių ir kitų alergenų

Alergija nesirenka pagal amžių – alerginės ligos diagnozuojamos tiek vaikams, tiek suaugusiems, tiek garbaus amžiaus žmonėms. Suklusti turėtų vyresni žmonės, kurie įtaria alergiją, nes prieš 30–40 metų diagnostika buvo nepakankama ir dažnai pacientai, deja, nebūdavo tinkamai diagnozuojami. 

Tiesa, ligos nustatymas ankstyvame amžiuje nebūtinai reiškia, kad pasisekė labiau. „Jei vaikui iki maždaug 4 metų buvo nustatyta alergija, pavyzdžiui, karvės pienui, galime pastebėti imuninės sistemos prisitaikymą prie šio baltymo“, – pavyzdį pateikia gydytoja. Visgi alergijos, nustatytos 4–6 metų vaikams, tik labai retais atvejais dingsta, arba kaip mėgstama sakyti – iš jų „išaugama“.

Dažnai klaidingai mąstoma ir apie atopinio dermatito, būdingo kūdikiams ir mažiems vaikams, ryšį su alergenais. Susirūpinę tėvai bando atrasti maisto alergenus ir panaikinti juos iš mitybos, kad išsispręstų odos problemos. Tačiau be reikalo, sako gydytoja. „Iš tiesų atopinis dermatitas retai susijęs su alergenu. Vaiko nereikėtų kankinti dietomis, riboti mitybos, atsisakyti karvės pieno, grūdų, ankštinių daržovių, nes tai neveikia teigiamai odos būklės, o tik blogina kūdikio vystymosi spartą. Pasirinkę tokį modelį netreniruojame imuninės sistemos, nesupažindiname su baltymais, kurie laikomi potencialiais alergenais. Vėliau, jei ilgą laiką vaikas nevartoja tokių produktų, suaugęs gali išties tapti jiems alergiškas“, – perspėja gydytoja ir pasidalija neseniai paskelbto Jungtinės Karalystės (JK) mokslininkų atlikto tyrimo rezultatais, kurie iliustruoja, kokia žala gali būti padaryta specialiai vengiant tam tikrų maisto produktų.

Ilgą laiką JK buvo taikoma praktika vaikams, kurie susiduria su odos problemomis, griežtai neduoti tam tikrų maisto produktų, įskaitant žemės riešutus. Vaikai dažniausia jų paragaudavo tik apie 4–5 gyvenimo metus. Kaip atsekė tyrimas, to pasekmė – didelė suaugusių žmonių populiacija JK, kuri patiria gyvybei pavojingą alergiją žemės riešutams. Apibendrinus tyrimo duomenis kilo rekomendacijų banga esant atopiniam dermatitui neriboti jokių specialių maisto produktų, jei nėra patvirtintas konkretus alergenas. Gydytoja ragina tėvus užtikrinti, kad vaikai nuo mažumės gautų visų maisto produktų, ir taip išvengtų alergijų.

Vaikas alergiškas riešutams: ar drausti įsinešti jų visai mokyklai?

Jei visgi alergija vaikui patvirtinta, natūralu, kad tėvai siekia apsaugoti nuo alerginės reakcijos. Girdime atvejų, kai dėl vaiko alergijos, pavyzdžiui, žemės riešutams, viso darželio ar mokyklos prašoma nesinešti šio užkandžio. Kiek šis draudimas pasvertas, atsako gydytoja. „ Suprantama, tėvai saugo vaiką nuo galimų pasekmių, bet tokie griežti apribojimai veikia ir jo aplinką, ir patį vaiką. Nemanau, kad tai tinkama praktika. Visų pirma, vaikas turi būti negąsdinant informuotas, kaip elgtis, ką valgyti mokykloje, kokių produktų atsisakyti, net jei jo draugai pasiūlytų. Ugdymo priežiūros specialistai, tėvai turi žinoti ir mokėti, kaip atpažinti potencialiai pavojingą alerginę reakciją ir kokius veiksmus atlikti“, – paaiškina alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė dr. A. Krisiukėnienė.

Taip pat tokiems pacientams galima taikyti alergenų specifinę imunoterapiją, kuri gali reikšmingai sumažinti grėsmingų sveikatai alerginių reakcijų tikimybę atsitiktinai suvalgius riešutų. Toks gydymas gali būti taikomas ir sergantiems alerginiu rinitu, kai nustatomas įsijautrinimas žiedadulkėms, dulkėms, naminiams gyvūnams. Paskyrus specifinę imunoterapiją, gydymas trunka nuo 3 iki 5 metų, imuninė sistema pripratinama prie tam tikro alergeno ir pacientas nebejaučia alerginei ligai būdingų simptomų.

Alergija – gyvenimo dalis ar nuosprendis?

Alergologė dr. A. Krisiukėnienė ramina, kad ne visos alerginės ligos yra nuosprendis visam gyvenimui. „Pavyzdžiui, sergant astma, bet laikantis rekomenduojamo gyvenimo būdo, paskirto gydymo, galima pasiekti ilgalaikę ligos kontrolę. Labai dažnai pacientai norėtų iš gydytojo gauti stebuklingą piliulę, kuri jiems padėtų ir nereikėtų keisti įpročių, gyvenimo būdo. Tačiau iš tiesų – kaip gyvenime, taip ir medicinoje – stebuklų nėra“, – atvirai sako gydytoja alergologė dr. A. Krisiukėnienė. Ji priduria, kad sergant tokia lėtine liga kaip alergija, reikia atrasti gydytoją, kuris bus patikimas palydovas, patarėjas. 

Minint Tarptautinę alergijos dieną gydytoja atkreipia dėmesį, kad alergologai mokosi kiekvieną dieną, o tobulėjimas jiems būtinas, nes vis dar sklando daug mitų. „Labai dažnai patys mokslo dėka paneigiame mitus, kurie paplitę net medikų bendruomenėje, ne tik visuomenėje. Tai nuolat besikeičianti sritis“, – sako gydytoja.

TAIP PAT SKAITYKITE