Nobel biocare

Autizmas: lemiantys veiksniai vaiko raidos prognozei

Autizmas

Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų – net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. – vienam iš 44, 2020 m. – vienam iš 36 vaikų. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5–8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus. 2013–2017 m. naujai nustatytų autizmo sutrikimų duomenys rodo, kad Lietuvoje vaikų turinčių diagnozuotą autizmo spektro sutrikimą taip pat daugėja.

Pasak medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojo vaikų neurologo Jono Andreikėno, didėjantis sergamumas susijęs ne tik su pagerėjusia diagnostika ar tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje. Didelę įtaką tam turi ir sparčiai besikeičianti mūsų aplinka. Pasak specialisto, nors ankstyvajai autizmo diagnozei skiriamas didelis dėmesys, tačiau dažnai jis nustatomas gana vėlai. Nors daugelis tėvų pirmuosius nerimą keliančius požymius paprastai pastebi iki vaikui sukanka 1,5 metų, bet dėl vyraujančių stereotipų ir įvairių mitų į specialistus kreipiasi gerokai vėliau. J. Andreikėnas pasakoja apie ankstyvuosius vaiko raidos sutrikimo simptomus ir primena, kodėl svarbu juos pastebėjus nedelsti ir atvykti pasitarti su gydytoju.

Autizmo sutrikimai pasireiškia skirtingai

 Autizmas – tai kompleksinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo ir socialinės sąveikos trūkumai bei ribotas, pasikartojantis elgesys, interesai ar veikla. Tai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar jo sulėtėjimą. Autizmas apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų. Gydytojo teigimu, vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, mokymosi, mąstymo ir problemų sprendimo būdai gali būti labai įvairūs. Vieniems šį sutrikimą turintiems vaikams laikui bėgant kasdieniniame gyvenime gali prireikti didelės pagalbos, kitiems – mažesnės, o kai kuriais atvejais jie gali gyventi visiškai savarankiškai.

Kas lemia autizmo išsivystymą

 Jonas Andreikėnas sako, kad tikslus autizmo spektro sutrikimų išsivystymo mechanizmas dar nėra iki galo suprastas. Mokslininkų teigimu, autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą. Mūsų genai, veikdami kartu aplinkos veiksniais, sukuria tam tikrą terpę, kurioje gali išsivystyti tam tikros ligos ar sutrikimai, tarp jų ir autizmas.

„Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms. Tačiau vienas ar keli rizikos veiksniai dar nereiškia, kad vaikui bus diagnozuotas autizmas. Taip pat ir atvirkščiai, jeigu vaikui nenustatytas nei vienas rizikos veiksnys, tai dar nereiškia, jog jis tikrai neturės šio sutrikimo “, – aiškina pašnekovas.

Vienas pagrindinių autizmo požymių – socialinės sąveikos sutrikimas 

Vaikų neurologas sako, kad pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti – dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Vis dėlto, nors pirmieji simptomai išryškėja per pirmus dvejus gyvenimo metus, dažniausiai tėvai pagalbos kreipiasi tik vaikui esant 3–4 metų dėl vėluojančios kalbinės raidos. 

Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Būdingiausi jų – nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai. Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Dažniau jie žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas. Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali elgtis ribotai ir pasikartojančiai, pavyzdžiui, kartoti žodžius ar frazes (echolalija), turėti stereotipinių judesių (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas). Gali būti pastebimas padidėjęs jų jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams). Dar vienas požymis – įgūdžių susilpnėjimas po tipiškos ankstyvosios raidos, ir regreso (grįžimo atgal) arba sąstingio pasireiškimas nuo pusantrų metų amžiaus. Gydytojas atkreipia dėmesį, kad ne visi autizmą turintys asmenys pasižymi visais išvardytais elgesio bruožais. Daugeliui jų gali būti būdingi keli iš šių požymių.

„Sunerimti ir kreiptis į specialistą reikėtų, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai. Vienas iš pavojaus simtomų, kuomet būtina kreiptis pagalbos ir atlikti kompleksinę diagnostiką  – vaiko raidos regresas bet kada vaikystėje“, – pabrėžia Jonas Andreikėnas.

Autizmo spektro sutrikimų diagnostika ir gydymas

Pasak gydytojo, šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Nors yra publikacijų, kurios aprašinėja tam tikrus pakitimus vaizdiniuose tyrimuose, tačiau tai nėra tiek plačiai ištirta, kad galėtų būti įtraukta į diagnostinius kriterijus. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu. Diagnostikai gali padėti tam tikros skalės ar anketos, kurias naudoja sveikatos priežiūros specialistai. 

Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu. Būtina kiekvienos vaiko terapinės programos dalis yra tėvų mokymas bei individualus konsultavimas.

 Andreikėno teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt. Individualiai parinktos priemonės gali veiksmingai padidinti funkcinį savarankiškumą, skatinant mokymąsi ir adaptacinių įgūdžių igijimą, eliminuoti ar sumažinti elgesio problemas.

 Autizmo spektro sutrikimai tęsiasi visą gyvenimą. Jų eiga ir požymiai laikui bėgant gali keistis, tačiau nėra jokių vaistų ar intervencinių metodų, kurie galėtų juos išgydyti. Tačiau specialistas pastebi, kad vaistai gali būti skirti norint gydyti ar kontroliuoti gretutines ligas ar simptomus, tokius kaip epilepsija, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai, virškinimo sistemos sutrikimai ar kitos problemos.

Ankstyva raidos sutrikimo diagnozė padeda pasiekti geresnių rezultatų

Vaikų gydytojas neurologas sako, kad labai svarbu autizmo sutrikimą aptikti ir diagnozuoti kuo anksčiau. Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį. Taikant tikslines pagalbos priemones, galima spręsti kalbos ir kalbėjimo vėlavimo problemas, gerinti socialinius įgūdžius ir mažinti probleminį elgesį.

Tuo tarpu kuo vėliau susiformuoja verbalinė komunikacija, pradedamos taikyti pagalbinės priemonės arba taikomos neefektyvios intervencijos, tuo blogesnė vaiko raidos sutrikimo prognozė. Prognozę taip pat blogina protinis atsilikimas, kuris diagnozuojamas pusei autizmo diagnozę turinčių vaikų.

 Baigdamas pokalbį gydytojas sako, kad vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais.

 „Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės. Pastebėję šio sutrikimo požymius, kuo anksčiau kreipkitės į vaikų neurologą specialistą, nes taip savo vaikui galėsite suteikti efektyviausią pagalbą“, – pataria vaikų gydytojas neurologas Jonas Andreikėnas.

TAIP PAT SKAITYKITE