Krikščionių medicinos centras

Ar lietuviai užsikrečia erkių platinamomis ligomis statistiškai dažniau negu ES šalyse?

Ar lietuviai užsikrečia erkių platinamomis ligomis statistiškai dažniau negu ES šalyse?

Kasmet Europoje registruojama apie 10-12 tūkst. Erkinio encefalito atvejų. Lietuva pakliūna i penketuką ES šalių, kuriose dažniausiai registruojamas erkinis encefalitas. Šiuo metu nėra nei vieno rajono, kuriame nebūtų surinkta erkių užsikrėtusių erinio encefalito virusu.

Užkrėstumas

Erkių užkrėstumas Laimo ligos sukėlėjais taip pat nėra guodžiantis  – apie 15proc. erkių yra užkrėsta borelijomis.

Ką daryti, jei įsisiurbė erkė? Kaip ją ištraukti? Ar reikia vežti ištirti?

Erkę reikia kuo skubiau ištraukti. Geriausia jei dažnai būnate gamtoje nusipirkti erkių traukiklį, kuris nėra brangus, tačiau labai patogus. Su juo lengvai galima ištraukti erkę jos nepažeidus. Jei visgi neturite traukiklio, galima bandyti su patogiu pincetu, tačiau traukiant erkę itin svarbu nesugriebti jos už pilvelio, nes erkė nutruks. Suimti reikia kuo arčiau odos – už galvutės, tuomet staigiu sukamuoju judėsiu ją ištraukti. Ištraukus erkę, vietą , kurioje buvo įsisiurbusi erkė reikia dezinfekuoti. Esant reikalui ištrauktą erkę galima ištirti dėl platinamų ligų.

Kokia pirmoji pagalba – prevencinis gydymas po erkės įkandimo?

Deja jokių veiksmingų prevencinių priemonių po erkės įsisiurbimo nėra. Anksčiau rinkoje buvusio imunoglobulino veiksmingumas yra moksliškai neįrodytas. Laimo liga taip pat neturi prevencinių priemonių. Tad tikslinga imtis prevencinių priemonių dar neįsisiurbus erkei. Veiksmingiausia apsauga šiuo atveju būtų skiepai erkinio encefalito. O Laimo ligos prevencija butu kruopštus kūno apžiūrėjimas po pasibuvimo gamtoje, nes kuo anksčiau ištraukiate erkę tuo mažesnė tikimybė, kad Laimo liga bus perduota.

Tad įsisiurbus erkei, svarbiausias patarimas- reikia stebėti savo sveikatą, žiūrėti, ar neatsiranda kokių nors ligos požymių. Jiems pasireiškus būtina kuo skubiau kreiptis į medikus.

Kada pasireiškia pirmieji erkinio encefalito simptomai?

Erkei įsisiurbus ir užkrėtus žmogų erkiniu encefalitu pirmieji ligos požymiai pasirodo po tam tikro periodo  (jis gali trukti vidutiniškai apie porą savaičių, iki mėnesio).

Pirmieji simptomai įprastai nebūna labai grėsmingi, dažniausiai panašūs į gripo požymius: silpnumas, kaulų laužymas, sąnarių skausmai, karščiavimas iki 38 laipsnių. Ši ligos stadija paprastai trunka apie savaitę, po to būna ramesnis periodas. Nukrinta temperatūra, žmogus pasijaučia geriau. Jis trunka nuo vienos iki kelių dienų, o tada jau prasideda taip vadinama  antroji erkinio encefalito banga. Vėl prasideda karščiavimas, bet jau su smegenų pažeidimo simptomais. Gali atsirasti traukuliai, sąmonės, koordinacijos sutrikimai, ligonis gali nepažinti artimųjų, nesiorientuoti aplinkoje. Sunkiausiais atvejais vystosi paralyžiai ir parezės, koma. Ligonis gali nebevaldyti vienos kūno pusės, kojų, rankų.

Ligos trukmė yra įvairi: nuo poros savaičių iki keleto mėnesių. Tai priklauso ir nuo žmogaus imuninės sistemos stiprumo. Dalis žmonių pasveiksta gana greitai, kitus keletą metų gali varginti ligos liekamieji reiškiniai: galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, dėmesio koncentracijos stoka, miego sutrikimai. Jeigu ligos metu buvo išsivystęs paralyžius, parezė, tai funkcijų sutrikimas gali išlikti ilgesnį laiką, bus reikalinga ilga reabilitacija. Dalis susirgusiųjų tampa nedarbingi visam gyvenimui.

Kaip apsisaugoti nuo erkinio encefalito?

Geriausias būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito, kaip jau minėjau,  yra skiepai. Reikėtų suskubti skiepytis, nes erkės jau aktyvios. Dabar skiepytis dar nevėlu, ypač jei labai dažnai gamtoje dar nebūnate.

Kad susidarytų apsauginis  imunitetas šiam sezonui, reikia dviejų skiepų. Vieną reikėtų daryti dabar, antrą – po mėnesio. Praėjus dviems savaitėms po vakcinacijos susidaro pilnavertis imunitetas – apsauga nuo erkinio encefalito. Maždaug po metų reikėtų dar vieno skiepo. Po to papildomus skiepus reikėtų daryti kas trejetą-penketą metų, kad būtų palaikoma organizmo apsauga nuo ligos. Esant reikalui taikomos pagreitintos skiepijimo schemos.

Infekcinių ligų gydytoja Julija Petrina

TAIP PAT SKAITYKITE