Rawpowders

Alerginė sloga ir naujos jos gydymo galimybės

Violeta Kvedarienė, Medicinos mokslų daktarė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Alerginių susirgimuų diagnostikos ir gydymo centras, Sėlių g. 64, Vilnius, tel. (85)2755973; mob. Tel. 8 670 74837, e-mail: asdgc.aukse@dtiltas.lt, www.alergologas.lt

Nuolatinis ar epizodinis čiaudulys, nosinės paieškos dėl varvančios nosies, paraudusios akys – tai tik keli alerginės slogos simptomai. Ką jau kalbėti apie blogai išmiegotą naktį dėl nosies užburkimo ir visai nedarbingas dienas, o simptomams tęsiantis metai iš metų dažnai kartu atsirandančius dusulio priepuolius. Simptomams tęsiantis kelis mėnesius ar net kelis metus, ypač toje pačioje vietoje ar tuo pačiu sezonu, reikėtų pagalvoti apie alerginę slogą.

Tyrimais nustatyta, kad 77%  sergančiųjų dėl alerginės slogos simptomų naktį blogai išsimiega, 46%  alergine sloga sergančiųjų dieną jaučiasi pavargę. Simptomai išties primena ūmios virusinės ligos požymius, tačiau sergantysis nekarščiuoja, o virusas čia tikrai niekuo dėtas.

Alerginė nuolatinė sloga nepriklauso nuo sezono, bet turi aiškų ryšį su aplinka. Dažnai žmonės sako, kad alergine sloga serga ištisus metus, tuomet reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokios alergijos kaltininkais gali būti namų dulkių erkės, pelėsiniai grybeliai, naminių gyvūnų pleiskanos.

Tirpstant sniegui, labai laukiame pavasario ir jo šviesių saulėtų dienų. Prasidėjęs žydėjimas, deja, džiugina ne visus, mat kai kuriems žmonėms žydėjimas asocijuojasi su alergija. Gražūs lazdynų ar beržų žirginėliai daugybei žmonių sukelia didelių bėdų. Alergiją sukelia maždaug 50 rūšių augalų žiedadulkių, ir šis susirgimas vadinamas šienlige. Ryškiausias šienligės simptomas – vienodų akių ir nosies požymių pasikartojimas kasmet tuo pačiu metu, kai  žydi tam tikri augalai. Intensyviausio žydėjimo ir didžiausios žiedadulkių koncentracijos ore būna balandį, kai žydi medžiai, birželį, pražydus žolėms, ir rugpjūtį, kai žiedadulkes barsto  piktžolės. Ligos požymiai sustiprėja išvykus į gamtą, ypač sausą saulėtą rytą. Rudenėjant, kai orai atšąla, ima lyti, sergantieji pasijunta kur kas geriau.

Taigi kas ta atopija ir alergija, taip kamuojanti daugelį žmonių?  Atopija – žmogaus paveldėtas polinkis sirgti alerginėmis ligomis.  Atopija – tai dar ne alerginė liga, nes atopijos atveju  liga gali plėtotis (bet gali ir nesiplėtoti).  Žodžiu „alergija“ apibrėžiama sustriprėjusi  žmogaus kūno, kuris turi atopiją lemiančius genus, reakcija į natūralios gamtos elementus, pvz. namų dulkių erkes, žiedadulkes  ar gyvūnų pleiskanas. Šie elementai vadinami alergenais, juos žmogaus imuninė sistema atpažįsta kaip pavojingus įsibrovėlius.   Imuninė sistema reaguoja į pastaruosius gamindama įvairius antikūnius. Greitų alerginių simptomų vystimuisi svarbiausias yra imunoglobulinas E (IgE), jis sukelia uždegiminę alerginę reakciją.

Alergijos mechanizmą sudaro du nuoseklūs žingsniai:

I. Pirminis susidūrimas su alergenu priverčia atopiško žmogaus imuninę sistemą gaminti specifinius antikūnius, IgE. Kartą pagaminti, šie Y formos antikūniai per specifines ląstelės vietas – receptorius prisitvirtina prie putliųjų ląstelių. Putliųjų ląstelių yra nosyje, akyse, gerklėje, plaučiuose, odoje.

II. Kito susidūrimo su alergenu metu (žymiai vėliau nei pirminis susidūrimas), alergeno ir antikūnių IgE susijungimas skatina biologiškai aktyvių cheminių medžiagų atsipalaidavimą iš putliųjų ląstelių. Šios cheminės medžiagos (histaminas, leukotrienai ir pan.) sukelia alergijos (alerginės slogos, bronchų astmos) simptomus.

Ką daryti? Kaip gydyti kvėpavimo takų alergiją?

Alergijos gydymui labai svarbūs trys momentai.

Pirmiausia – alergeno vengimas. Deja, ne visada pavyksta išvengti alergenų, ypatingai žiedadulkių: žydėjimo sezono metu jų pilna visur, todėl belieka sėdėti kambaryje ir vengti vėdinti patalpas, ypač rytinėmis valandomis. Jeigu žmogus alergiškas namų dulkių erkėms, naminiams gyvūnams, alergeno vengimas – svarbiausias faktorius norint jaustis nors truputėlį geriau. Tačiau tai labai sudėtinga ir, daugeliu atveju, net ir pats alergeno vengimas, įsisenėjus ligai, nepalengvina simptomų.

Antras momentas – antialerginiai medikamentai: antihistamininiai preparatai, kortikosteroidai, kartais naudojami ir bronchus plečiantys vaistai. Šie medikamentai vadinami simptominiais, kadangi jie mažina simptomus, tačiau negydo ligos priežasties. Tyrimais įrodyta, kad apie 35 – 40% gydomų simptomiškai ligonių nėra patenkinti gydymu, o simptomai kontroliuojami prastai. Minėti medikamentai vartotini tik tada, kai atsiranda simptomai. Šiais laikais yra daug kokybiškų, tik vieną kartą dienoje vartojamų alergijos simptomus slopinančių vaistų, kurie užbokuoja putliųjų ląstelių receptorius ir taip slopina alerginį uždegimą, deja, nustojus vartoti šiuos medikamentus, simptomai vėl pradeda kamuoti.

Trečias momentas – specifinė imunoterapija alergenu (SIT). Šis gydymas vienintelis, veikiantis alergijos atsiradimo priežastį. Tai vienintelis gydymo būdas, galintis pakeisti alerginės ligos eigą, apsaugoti nuo ligos progresavimo ir nebeišnykstančių kvėpavimo takų gleivinės pokyčių ir sumažinti vartojamų vaistų poreikį.  Specifinės imunoterapijos tikslas – sumažinti žmogaus jautrumą alergenui, palaipsniui keičiant imuninį atsaką, užtikrinant alergeno toleravimą. Įvadiniame gydymo laikotarpyje alergeno dozės didinamos, po to gydymas tęsiamas ta pačia alergeno doze nuo 3 iki 5 metų. Visame pasaulyje šis gydymo metodas yra paplitęs daugiau kaip du dešimtmečius. Gydymas devintajame dešimtmetyje buvo pradėtas taikant įodinę imunoterapiją, leidžiant alergeno ekstraktą po oda. Nuo 1999 sėkmingai taikoma poliežuvinė imunoterapija, lašinant jį po liežuviu.

Lietuvoje šis gydymo metodas skinasi kelią, kelis metus taikomas specializuotuose alergologijos centruose, tame tarpe ir Alergologinių susirgimų diagnostikos ir gydymo centre Vilniuje, Sėlių g.64. Šiame centre taikomas ir pagreitintas įvadinės SIT metodas. Gydymas yra ilgas, tačiau taip užkertamas kelias alergijos plitimui ir ligos stiprėjimui bei bronchinės astmos vystimuisi.  Naujausiu tyrimu, kuriame dalyvavo pacientai nuo 18 iki 65 metų, įrodyta, kad, gydant alerginį rinitą (su ar be astmos) poliežuvine SIT, pacientams, kuriems buvo nustatyta alergija namų dulkų erkėms, optimali gydymo trukmė yra 4 metai. Paminėtina, kad buvo vertinamas simptomų dažnis ir sunkumas bei naujos alergijos atsiradimas. Nustatyta, kad po 4 metų poliežuvinės SIT kurso, rezultatai mažai skiriasi nuo vartojusių poliežuvinę SIT 5 metus, tačiau ženkliai geresni rezultatai lyginant su vartojusiais SIT 3 metus.

Kaip veikia Alergenų Imunoterapija?

1. Ši terapija slopina uždegimą: mažinama antikūnių IgE, sukeliančių alerginę reakciją, gamybą. Mažinama biologiškai aktyvių cheminių medžiagų (histamino, leukotrienų ir kt.), atsipalaiduojančių iš putliųjų ląstelių po susijungimo su alergenu, gamyba.

2. Alergenų Imunoterapija mažina (ar panaikina) nosies, akių, bronchų astmos simptomus.

3. Alergenų Imunoterapija sumažina (ar panaikina) simptominių medikamentų kiekį kartais jau pirmaisiais gydymo metais.

Alergenų Imunoterapijos nauda:

1. Ši terapija – didžiausia pagalba kasdieniniame gyvenime: mažėja ar išnyksta alergijos simptomai, reikia mažiau alergijos simptomus slopinančių vaistų, ženkliai pagerėja gyvenimo kokybė. Išlieka ilgalaikis gydymo efektas po gydymo nutraukimo (tyrimais įrodyta, kad efektas išlieka 7 – 10 metų).

2.  Specifinė imunoterapija užkerta kelią naujoms alergijoms.

3. Specifinė imunoterapija – prevencinė priemonė astmos išsivystymui: mažėja rizika sergant alerginiu rinitu susirgti bronchų astma (įrodyta, kad virš aštuoniasdešimt procentų bronchų astma sergančių pacientų prieš tai sirgo alerginiu rinitu.).

Specifinė imunoterapija – vienintelis gydymo būdas, galintis įtakoti natūralią alerginės ligos eigą (PSO, 1998). Šį gydymą gali skirti tik gydytojas alergologas, tiksliai odos alerginiais mėginiais ir kraujo tyrimais nustatęs alergijos sukėlėją. Gydymas efektyviausias, kai pacientas yra jaunas ir liga nėra įsisenėjusi, o alergija yra pavienėms alergenų grupėms.

Remiantis pačiais naujausiais tyrimais, galima gydyti ir daugeliui alergenų jautrų žmogų, tačiau tai trunka keletą metų. Jei jus kamuoja alerginis rinitas arba alerginė astma, nedelskite! Tyrimais buvo nustatyta, kad į gydytoją alergologą dėl alerginio rinito gydymo kreipiasi tik 13 % sergančiųjų alerginiu rinitu: beje sergančių šia liga jau 4 – 5 metus. Tik gydytojas alergologas, specialistas, ištirs jūsų alergijos priežastis ir padės pasirinkti tinkamiausią gydymą.

www.imunoterapija.lt

TAIP PAT SKAITYKITE