Haimoritas
Haimoritas – tai pakankamai sunki liga, lydima gausių nosies išskyrų, galvos skausmo, aukštos temperatūros. Haimoritas labai pavojingas tuo, kad besikaupiančių žandiniame antyje pūlių gali patekti į kaukolę, o tai gali sukelti meningitą. Todėl šią ligą būtina gydyti. Pagausėjus išskyroms iš nosies, pakilus temperatūrai, pabrinkus antakiams, būtina gydytis antibiotikais, nes organizmas savarankiškai su liga jau nesusidoroja. […]
Cholesteatoma
Cholesteatoma – tai lėtai besivystanti nepiktybinė liga, vidurinėje ausyje prasidedantis plokščiojo epitelio (tokio epitelio vidurinėje ausyje neturi būti, jis dengia mūsų odą) augimas, spaudžiantis aplinkines struktūras (pirmiausiai klausos kaulelius, vėliau gali išplisti į nervus, galvos smegenis). Cholesteatoma gali būti įgimta arba įgyta. Įgimtoji yra raidos defektas, kai dar prieš kūdikio gimimą vidurinėje ausyje susiformuoja cista. […]
Angina (tonzilitas)
Angina (nepainioti su krūtinės angina) arba tonzilitas yra bakterinės ar virusinės kilmės tonzilių uždegimas. Į žmogaus organizmą pro nosį ir burną patekus bakterijoms ar virusams, tonzilės veikia kaip su infekcija kovojantis filtras. Kartais mikroorganizmai įveikia tonzilių filtrą ir sukelia jų uždegimą.Angina pasireiškia ryklės skausmu, karščiavimu ir silpnumu. Skauda galvą, kartais raumenis, sąnarius. Padidėja kaklo limfmazgiai. […]
Virusinė angina
Infekcija Gerklės ir ryklės tonzilių infekcijas (90% atvejų) sukelia virusai, rečiau bakterijos. Virusinė infekcija pasireiškia gerklės skausmais, paraudimu, ryklės tonzilių padidėjimu. Infekcija dažniausiai trunka nuo 8 iki 10 dienų. Dėl gerklų patinimo sunkiau ryti maistą, atsiranda sausumo jausmas bei nevalingas kosulys. Jeigu prasidėjo tonzilių uždegimas, reiškia sergama tonzilitu (angina). Tonzilitas – bakterinės ar virusinės kilmės […]
Lėtinis tonzilitas
Kas tai yra lėtinis tonzilitas? Tai infekcinė liga, pasireiškianti pastoviu uždegiminiu židiniu gomurio tonzilėse. Lėtinį tonzilitą dažniausiai sukelia auksinis stafilokokas (70%), hemolizinis streptokokas ( 20%) ir apie 10% kiti mikrobai bei virusai. Lėtinis tonzilitas dažniausiai paūmėja nusilpus organizmui, patyrus stresą, peršalus, išsekus. Klinika Lėtinio tonzilito klinika priklauso nuo paūmėjimo stiprumo ir jų sukeltų komlikacijų. Gali […]
Otitas (ūmus bakterinis)
Ūmus bakterinis vidurinės ausies uždegimas Ši otito forma dažnai yra viršutinių kvėpavimo takų infekcijos komplikacija. Šios būklės priežastis yra per tubą į vidurinę ausį patenkančios bakterijos. Susidaro gleivinės edema, vidurinė ausis prisipildo pūlingo skysčio. Būgnelis parausta ir sutinsta. Ūmus vidurinės ausies uždegimas kelia stiprius ausies skausmus, nes padidėja slėgis. Kiti simptomai yra karščiavimas, nusilpusi klausa, […]
Lėtinis rinitas (lėtinė sloga)
Kas yra lėtinė sloga? Lėtinė sloga (lėtinis rinitas) – tai sloga, atsiradanti po užsitęsusios ar blogai gydytos ūmios slogos. Kokie yra lėtinės slogos požymiai? Lėtinės slogos požymiais gali būti: pakitusi nosies kriauklių apimtis; kartais ant nosies gleivinės atsirandančios pūlingos apnašos; periodiškai užgulanti nosis ir iš jos išsiskiriantis didelis išskyrų kiekis. Kas sukelia lėtinę slogą? Lėtinę […]
Alerginis rinitas
Kas yra alerginis rinitas? Alergija – tai pakitusi organizmo reakcija į aplinką, kai padidėja jautrumas vienai ar kelioms medžiagoms po pakartotinio kontakto su jomis. Alerginiu rinitu yra vadinamas nosies gleivinės uždegimas, kuriam gali būti būdingi šie požymiai: nosies niežėjimas, čiaudulys, akių ašarojimas ir paraudimas, išskyros iš nosies, nosies užsikimšimas, galvos skausmas, pablogėjusi uoslė. Anksčiau buvo […]
Ūminis rinitas
Kas yra ūminis rinitas? Ūminis rinitas (kitaip ūmi sloga) – virusų ar bakterijų sukelta sloga, trunkanti apie savaitę. Ūmine sloga galima užsikrėsti dviem būdais: oro lašeliniu (čiaudint, kostint), arba kontaktiniu būdu (liečiantis prie ligonio ar jo liestų daiktų). Kokie yra ūminio rinito požymiai? Dažniausiai pasitaikantys ligos požymiai: vidutiniškai savaitę trunkanti sloga; užgulusi nosis; čiaudėjimas; ligos […]
Laringitas
Laringitas- gerklų uždegimas. Dažnai jis prasideda peršalus, pervargus nuo ilgo garsaus šnekėjimo, daug rūkant. Jis gali būti kitos ligos (gripo, skarlatinos, kokliušo) simptomas. Susirgus laringitu parausta, išburksta, apsitraukia gleivėmis gerklų gleivinė. Ligonis negaluoja, jam džiūsta, peršti, skauda gerklę kalbant, jis užkimsta, kartais gali pakilti temperatūra. Palankias sąlygas laringitui atsirasti sudaro šaltis, drėgmė, dulkės. Gydant […]
Sloga
Sloga – viena dažniausių rudens ligų. Šis negalavimas vargina, nes dažnai tęsiasi keletą dienų, o netinkamai gydant gali trukti kelias savaites ir sukelti rimtų komplikacijų. Sloguoti dažniausiai pradedama, kai į nosies gleivinę patenka virusai. Sloga gali atsirasti ir dėl peršalimo, staigios temperatūrų kaitos, nusilpus organizmo imuninei sistemai. Tik ypač užsigrūdinusiems žmonėms pavyksta išvengti šio negalavimo. […]
Sinusitas (sinuitas)
Sinusitas – tai ūminis ar lėtinis prienosinių ančių (sinusų) uždegimas. Sinusitas gali susiformuoti ne tik kaip slogos komplikacija, bet ir dėl kokios nors danties patologijos (danties šaknies pūlinio). Ūminį sinusitą dažniausiai sukelia į viršutinius kvėpavimo takus patekę mikrobai. Todėl jei ūminė sloga užsitęsia ilgiau kaip 10-12 dienų, galima galvoti apie prisidėjusį sinusitą. Sinusito požymiai: apsunksta […]
Serozinis otitas (serootitas)
Seroziniam (katariniam) vidurinės ausies uždegimui (seroziniam otitui) dažniausiai būdinga pablogėjusi trimito funkcija, nes už būgnelio susikaupia sterilus serozinis skystis. Šiuo vidurinės ausies uždegimu serga įvairaus amžiaus žmonės, bet dažniausiai vaikai. Kai vidurinėje ausyje susikaupia serozinis skystis, otoskopijos metu gydytojas mato, kad bugnelis yra išsipūtęs ir mažiau judrus. Garso perdavimas per vidurinę ausį yra blogas. Dėl […]
Otalgia
Reikšminiai žodžiai: otalgija, ausies skausmas, juntamoji ausies inervacija. Ausies skausmas (otalgija) yra vienas dažniausiai pasitaikančių simptomų otorinolaringologų praktikoje. Otalgija skirstoma į pirminę, kai patologinis procesas vyksta ausyje ar yra išplitęs už jos ribų, ir antrinę, kai skausmas iradijuoja iš tolimesnių vietų, o patologijos ausyje nenustatoma. Apibendrinus literatūros duomenis, straipsnyje apžvelgiamos pirminės ir antrinės otalgijos dažniausios […]
Labirintitas
Labirintitas – vidinės ausies uždegimas. Jis gali pasireikšti kaip ūmaus ar letinio otitis media komplikacija arba prasidėti del sudirginimo operacijos metu, ar po galvos traumos su lūžiu. Skiriamas ūmus serozinis ir ūmus destrukcinis labirintas. Ūmus serozinis labirinritas visiškai nepanaikina vidinės ausies funkcijos, nors mažesni pažeidimai gali būti negrįžtami. Klausa gali nusilpti, o pacientą gali varginti […]
Mastoiditas
Mastoiditas yra processus mastoideus (speninės ataugos) kaulų audinio nzdegimas (osteomielitas). Pnežastis yra bakterinė vidurinės ausies infekcija. Jis dažniausiai prasideda po 2-3 savaiciu po otito pradžios. Simptomai gali būti ilgalaikiai, daugelį vargina didejanti sekrecija iš ausies, pulsuojantis galvos skausmas bei jautrumas ir tinimas virš processus mastoideus. Išorinė ausis dažnai „atlėpsta”. Būdingas nedidelis karsčiavimas ir padidėjęs kraujo […]
Otosklerozė
Otosklerozė, vidinė ausis, Menjerio ligos Paprastai nuo garso impulsų kilpeles pagrindas ima judeti, ir kai ji liečia ovalujį langelį, garsas perduodamas tiesiai į vidinės ausies perilimfą. Otosklerozės atvėju aplink kilpelės pagrindą susiformuoja sklerozinis audinys, taigi ji tampa nejudri. Taip stabdomas mechaninis garso perdavimas. Tikroji Manjerio ligos priežastis nežinoma. Liga nėra reta, ja dažniausiai serga vidutinio […]
Būgnelio plyšimas
Būgnelis gali plyšti po kaukolės lūžio ar įvykus staigiam spaudimo pakitimui, pavyzdžiui, sprogimui ar smūgiui į ausį. Simptomai yra susilpnėjusi klausa, spengimas ausyse ir kartais likvoro (net kraujo) tekėjimas iš ausies. Gydymo tikslas išvengti infekcijos. Skysčio tekėjimo atveju kaip pirmąją pagalbą ant ausies landos galima uždėti sterilų (švarų) kompresą arba vatos pluoštelį. Jis neturi užkimšti […]
Ausies landos uždegimas
Ausies landos uždegimas (otitis externa ) gali pasireikšti įvairiomis formomis. Čia aptarsime ausies landos furukulą ir grybelinę infekciją. Ausies landos furunkulas yra plauko maišelio uždegimas, kurį dažnai sukelia stafilokokai. Paprastai furunkulas pratrūksta spontaniškai, bet jis gali sukelti ausies landoje tokius simptomus, kaip jautrumas, skausmai ir edema. Gydytojas gydo uždegimą išvalydamas ausies landa ir naudodamas plataus […]
Ausies landos egzema
Ausies landos egzema yra dažna ir vargina. Klausos aparato kamštukų naudojimas gali trukdyti ventiliacijai ir sąlygoti padidėjusį landos drėgnumą. Stresas ir nervingumas gali sukelti egzemos protrūkį į ją linkusiems žmonėms, naudojamos, tarkim, plaukų trinkimui ir dažymui, gali sukelti stiprią alergiją. Sergant seborėjine galvos egzema labiau gresia ir ausies landos egzema. Sergančiajam egzema labai svarbi gera […]
Įgimta kanalo obstrukcija
Ašaras gamina ašarų liauka, esanti akiduobės viršuje. Ašaros gaminasi nuo pat gimimo, tačiau refleksinis ašarojimas (matomas ašarojimas verkiant arba akis sudirginus) kartais prasideda vėliau – kelių mėnesių amžiuje. Ašarų liauka auga iki 3-4 m.a. Ašaros nuteka upeliu palei apatinį voką į „ežerą”. Toliau ašarų taškeliais (juos matome panirusius į ašarų ežerą apatiniame ir viršutiniame voke […]
Užpakalinė stiklakūnio atšoka
Stiklakūnis užpildo akies obuolį iš vidaus, jis yra skaidrus, želė pavidalo, prisitvirtinęs prie tinklainės tam tikrose vietose. Su amžiumi stiklakūnis atsidalina nuo tinklainės, ir taip atsiranda užpakalinė stiklakūnio atšoka. Maždaug 75 % vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių turi užpakalinę stiklakūnio atšoką. Požymiai Jūs galite pastebėti juodas ar pilkas drumstis regėjimo lauke, kurios juda, „plaukioja”, […]
Šaltas miežis
Užsikimšus meibomo riebalinei voko liaukutei, joje vystosi lėtinis uždegimas. Šaltas miežis gali prasidėti panašiai kaip ūmus vidinis miežis (žr. „miežis”), bet po kelių dienų paraudimas praeina ir lieka mazgelis. Mazgelis kartais matomas voko išorėje, aukščiau voko krašto, bet dažniausiai jis būna vidinėje voko pusėje, ir jį galima pamatyti išvertus voką, o iš išorės tik apčiuopti. […]
Uveitas
UVEITAS – tai terminas, skirtas uždegimui akies kraujagysliniame dangale (uogenoje) nusakyti. Kadangi kraujagyslinį dangalą sudaro kelios struktūros, pagal tai, kurioje iš jų uždegimas yra, skiriama: iritas (uždegimas rainelėje), ciklitas (uždegimas krumplyne) bei choroiditas (uždegimas gyslainėje). Dažnai uždegimas neapsiriboja viena struktūra, ir tada kalbama apie iridociklitą (rainelės ir krumplyno uždegimą) ar panuveitą, kai uždegimas išplinta visose […]