Amiloidozė
Amiloidozė – tai amiloido kaupimasis organų ir audinių tarpląstelinėje terpėje, ilgainiui pažeidžiantis jų struktūrą, vientisumą ir audinio bei organo funkciją. Amiloidą formuoja susivijusios baltymų fibrilės, o visų tipų amiloido fibrilių organizacinė struktūra yra bendra ir vienoda. Manoma, jog amiloido fibrilių formavimas yra būdinga visų baltymų savybė esant tam tikroms optimalioms sąlygoms. In vitro amiloidą formuoja […]
Šlapimo pūslės vėžys
Šlapimo pūslės vėžiu dažniausiai suserga 50–70 metų amžiaus žmonės. Du kartus dažniau serga vyrai negu moterys. Ši liga labai reta tarp jaunesnių negu 40 metų amžiaus žmonių. Kai kurios galimos priežastys jau žinomos dabar, ateityje bus žinoma daugiau, nes mokslininkai nuolat atlieka tyrimus. Tabako rūkymas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos tam, kad prasidėtų […]
Sėklidės vėžys
Sėklidės vėžys nustatomas 1-2 iš 100 000 vyrų. Nors tai vienas iš retesnių susirgimų, tačiau paskutinių stebėjimų duomenimis, Lietuvoje juo suserga vis daugiau jaunų vyrų. Sėklidės vėžiu dažniausiai serga 15-44 metų vyrai, nors susirgimas pasitaiko ir kitose amžiaus grupėse. Riziką susirgti sėklidžiu vėžiu didina endokrininiai susirgimai (hormonų disbalansas), kuriuos gali sąlygoti genetiniai veiksniai ir mitybos […]
Prostatos vėžys
Šiuo metu Lietuvoje prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Per metus nustatoma jau apie 2000 naujų atvejų, sergamumas šia liga nuolat auga. Prostatos vėžys paprastai aptinkamas vyrams, turintiems daugiau kaip 50 metų, iki to amžiaus pasitaiko retai. Prostatos vėžys, kitaip negu kitų organų vėžys, gali ilgus metus tūnoti prostatoje nesukeldamas jokių simptomų. Didžioji šių […]
Inkstų vėžys
Lietuvoje kasmet nustatoma beveik 700 naujų inkstų vėžio atvejų. Vyrai inkstų vėžiu serga dažniau negu moterys. Didžiausias sergamumas inkstų vėžiu yra tarp 50–70 metų amžiaus pacientų. Nedaug žinoma apie šios ligos priežastis. Tyrimai rodo, kad inkstų vėžio riziką didina tabako rūkymas, medžiagos, naudojamos pramonėje, tokios, kaip kadmis, asbestas, švinas (dažų pramonė). Inkstų vėžiu dažniau suserga […]
Kepenų patfziologija
Kepenys žmogaus organizme atlieka daugybę funkcijų, kurios yra svarbios organizmo homeostazei palaikyti: 1.dalyvauja visų rūšių medžiagų apykaitoje (baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų); 2.yra daugelio svarbių medžiagų depas (Fe, vit. A, B12, D ir kt.); 3.filtruoja kenksmingas medžiagas, patenkančias iš žarnyno – detoksikacinė funkcija (metabolinės reakcijos, Kupferio ląstelės fagocituoja); 4. gamina ir išskiria tulžį, kuri: a) tulžies […]
Inkstų akmenligė
Inkstų akmenligė laikoma plačiai paplitusiu susirgimu. Medicinos mokslo duomenimis, Europoje šia liga serga nuo 5 iki 10 procentų gyventojų. Labiausiai liga paplitusi Viduržemio jūros pakrantėse, mažiau šiaurės Europos šalyse. Lietuva priklauso vidutinio paplitimo zonai. Pasaulyje mažiausiai inkstų akmenlige sergama Grenlandijoje ir Japonijos pakrantės zonose. Mums žinoma iš archeologinių radinių, kad inkstų akmenlige sirgo dar senovės […]
Žarnų nepraeinamumas
Žarnų nepraeinamumas (lot. ileus) – žarnyno patologinė būklė, atsirandanti dėl kliūčių chimusui slinkti žarnose. Dėlto sutrinka žarnų motorika, iš pažeistos žarnų sienelės kyla patologiniai refleksai, pasireiškiantys stipriu skausmu. Dėl padidėjusio nuolatinio centrinės nervų sistemos jaudinimo, gali ištikti šokas. Nepraeinamumo vietoje įvyksta uždegimas, edema, nekrozė, kraujagyslių paralyžius. Skausmo impulsai stabdo rezorbciją. Pažeista žarnos dalis išsitempia, tirštėja […]
Virusinis hepatitas
Virusinis hepatitas, arba Botkino liga (lot. hepatitis viralis, morbus botkini) – liga, pažeidžianti kepenis. Sukelia keli skirtingi virusai. Skiriami du ligos variantai: infekcinis hepatitas, arba A hepatitas – plinta peroraliniu ir oro – lašeliniu būdu.seruminis hepatitas, arba B hepatitas – užsikrečiama parenteraliai. Žinoma ir trečioji hepatito sukėlėjų grupė – hepatitas C, dar vadinamas hepatitu po […]
Vidurių užkietėjimas
Vidurių užkietėjimas (obstipacija) – tai tuštinimosi sutrikimas, kurio metu retai, skausmingai tuštinamasi kietos konsistencijos išmatomis (rečiau kaip tris kartus per savaitę). Tai ne tik tuštinimosi dažnio pasikeitimas, bet ir diskomforto jausmas dėl pilvo pūtimo ir skausmų, bei reikalaujantis pastangų procesas, pasišalinant išmatoms stanginantis. Vidurių užkietėjimu skundžiasi apie 10% Vakarų Europos ir JAV šalių gyventojų. Dažniau […]
Viduriavimas
Viduriavimas – tai dažnas reiškinys, kurį gali sukelti daug priežasčių:priešvėžinis gydymas, ligos, stresas, infekcija, antibiotikai arba maistas. Jeigu Jūs viduriuojate daugiau nei 3 dienas, turėtumėt kreiptis į gydytoją. Kelių dienų viduriavimo pasekmė gali būti: dehidratacija (skysčių praradimas iš organizmo), elektrolitų disbalansas. Viduriuojant koreguojamas maisto paruošimo būdas: maistas verdamas vandenyje, sultinyje ar garuose.Gleivingos sriubos verdamos vandenyje […]
Storosios žarnos vėžys
Kolorektalinis vėžys ar „storosios žarnos” vėžys yra viena iš 5 dažniausiai pasitaikančių vėžio lokalizacijų Lietuvoje. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 1400 naujų šios ligos atvejų, per metus nuo jos miršta daugiau, kaip 800 žmonių. Dauguma žmonių mano, jog jų genetinis kodas lemia riziką susirgti kolorektaliniu vėžiu. Iš tiesų, jei kas nors tarp pirmos eilės giminaičių, pavyzdžiui, […]
Storosios žarnos divertikuliozė
Storosios žarnos divertikuliozė (lot. diverticulosis coli) – storosios žarnos liga, kuri išsivysto dėl ilgalaikio spaudimo padidėjimo žarnos spindyje, įgimto žarnos sienos raumeninio sluoksnio silpnumo ir šio sluoksnio riebalinės degeneracijos. Skiriamas ūminis ir lėtinis divertikulitas. Esant ūmiai būklei, ligoniui pakyla temperatūra, atsiranda pilvo skausmai. Lėtino divertikulito metu kairėje pilvo pusėje būna tempiantys skausmai, meteorizmas, išmatos su […]
Stemplės vėžys
Stemplės vėžys Stemplės vėžys – piktybinis iš stemplės gleivinės kilęs navikas. Pirmą kartą stemplės vėžys aprašytas dar XIX amžiaus pradžioje, o pirmoji chirurginė auglio pašalinimo operacija atlikta 1913 m. Yra du pagrindiniai stemplės vėžio histologiniai tipai: plokščiųjų ląstelių karcinoma ir adenokarcinoma. Pagrindinės ligos priežastys yra rūkymas, alkoholio vartojimas, blogas dietos režimas, genetiniai faktoriai. Epidemiologija Stemplės […]
Seilių liaukos akmenligė
Seilių liaukų akmenligė (lot. Sialolithiasis) – liga, kai seilių liaukoje susidaro akmenų (sialolitų). Seilių liaukos akmenligė sudaro daugiau negu pusę seilių liaukų ligų. Dažniausiai serga 30-40 metų amžiaus tiek vyrai, tiek moterys . Pagal akmens vietą skiriama ištekamojo latako ir pačios liaukos akmenligė. Dažniausiai (>95 %) pažeidžiama pažandinė liauka, rečiau paausinė, labai retai – paliežuvinė […]
Pykinimas
Pykinimas (lot. nausea) – skrandžio motorikos sutrikimas, atsirandantis dėl retroperistaltinio skrandžio sienos bangavimo ir pilvo ertmės nervinių rezginių dirginimo. Pykinti gali ir dėl vestibiulinio ausies aparato dirginimo (pvz., skrendant lėktuvu, plaukiant laivu). Pykinant gausėja seilėtekis, pablykšta oda, apima silpnumas, pila šaltas prakaitas, retėja pulsas ir mažėja arterinis kraujospūdis.
Proktitas
Proktitas (sen. gr. prōktos – išeinamoji anga) – tiesiosios žarnos uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai (dizenterijos, tuberkuliozės, vidurių šiltinės, gonorėjos, sifilio), patekę pro žarnyną arba išeinamąją angą. Kartais proktitas prasideda, sergant hemorojumi ir kitomis ligomis. Sergant proktitu, ligoniui skauda tiesiojoje žarnoje, jis dažnai tuštinasi, išmatose būna gleivių, kartais kraujo. Liga gydoma sulfanilamidais, antibiotikais bei kitais vaistais. […]
Pilorostenozė
Pilorostenozė (gr. pylōros – (skrandžio) prievartis) – skrandžio prievarčio angos susiaurėjimas. Būna įgyta (dėl skrandžio opos, skrandžio nudegimo cheminėmis medžiagomis) ir (dauguma atvejų) įgimta. Pastaroji dažniau pasitaiko berniukams. 2–3 gyvenimo savaitę kūdikis pradeda vemti, iš pradžių lėtai ir negausiai, vėliau – net fontanu. Retai tuštinasi, jo kūno masė liaujasi augti, vėliau mažėja. Gydoma operacija.
Pankreatitas
Pankreatitas (lot. pancreatitis) – kasos uždegimas. Yra ūminis ir lėtinis pankreatitas. Ūminis: staiga žūsta kasos ląstelės, agresyvūs kasos fermentai pradeda ardyti, „virškinti” kasą, patenka į kraują ir taip pakenkia visam organizmui.Lėtinis: žuvusių kasos ląstelių vietą užpildo jungiamasis audinys, kasa randėja, mažėja jos fermentų gamyba, vystosi lėtinis nepakankamumas. Priežastys Viena iš pagrindinių yra alkoholis. Jis itin […]
Meteorizmas
Meteorizmas – pilvo išsipūtimas dėl žarnose susikaupusių dujų. Dujos į žarnas patenka su kvėpuojamuoju oru, difunduojant iš kraujo, vykstant fermentinėms reakcijoms. Per parą šitaip susidaro iki 500 ml dujų. Meteorizmą suaktyvina suintensyvėjęs rūgimo ir puvimo procesas, kurio metu smarkiai padaugėja dujų. Tuomet žarnų sienelės išsitempia, sutrinka jų kraujotaka, slopinama diurezė, o pakilus diafragmai, pasunkėja kvėpavimas. […]
Kolitas
Kolitas (lot. colitis) – storosios žarnos uždegimas. Būna ūminis (colitis acuta), lėtinis (colitis chronica) ir ischeminis kolitas (colitis ischemica). Ūminis kolitas Ūminis kolitas atsiranda suvalgius nekokybiškai paruoštų mėsos ir žuvies patiekalų, užterštų daržovių ar vaisių. Esant ūminiam kolitui dažniausiai kartu pažeidžiama ir plonoji žarna (vystosi enterokolitas). Ligonis tuštinasi 3-4 kartus per parą. Išmatos skystos arba […]
Kasos vėžys
Kasos vėžys (lot. carcinoma pancreatitis) – viena iš vėžinių ligų, apie 75 proc. susiformuojančių kasos kalvoje. Dažniau serga vyresni kaip 50 metų vyrai. Jo išsivystymui svarbus yra lėtinis pankreatitas, kancerogeninės medžiagos, alkoholizmas, rūkymas ir kt. Eiga būna besimptomė, todėl liga diagnozuojama per vėlai. Sergantysis skundžiasi stipriais besikeičiančiais skausmais, vidurių užkietėjimu ar viduriavimu, vėmimu, silpnumu, sumažėjusiu […]
Hepatoceliulinė gelta
Hepatoceliulinė (parenchiminė) gelta – geltos rūšis. Ji prasideda, kai pažeistos kepenų ląstelės nebepajėgia netiesioginio bilirubino (hemobilirubino) paversti tiesioginiu (cholebilirubinu) ir išskirti jo į tulžį. Tulžis patenka į perisinusoidines ertmes, o iš čia – į kraują. Tokios geltos priežastys – infekcinis hepatitas, leptospirozė, apsinuodijimas fosforu, chloroformu ir kiti atvejai, kai pažeidžiamos kepenys.
Glositas
Glositas (lot. glossitis) – liežuvio uždegimas. Prasideda dėl avitaminozės, nusideginus karštu maistu ar cheminėmis medžiagomis ir kt. Uždegimą gali sukelti ir virusai, lėtinė dizenterija, piktybinė mažakraujystė. Liežuvis parausta, jame atsiranda balsvų apnašų, patinsta, apima skausmas kramtant ir ryjant, padidėja seilėtekis. Be to, glositas gali būti ir kitų ligų priežastis.