Neretai Velykoms ruošiamasi ne tik planuojant meniu, bet ir „užbėgant už akių“ šventiniam persivalgymui – įsigyjant virškinimo fermentų ar kitų preparatų, skirtų persivalgymo pasekmėms palengvinti. Specialistės paaiškino, kada organizmui iš tiesų reikalinga papildoma pagalba virškinant, paaiškino, kuo virškinimo fermentai skiriasi nuo probiotikų, ir patarė, kaip išvengti šventinio apsunkimo.
Mažiau persivalgymo, daugiau sąmoningumo
„Nors įvairių, virškinimo veiklai padedančių preparatų pirkimas prieš šventes šiek tiek išauga, tačiau tikrai ne ženkliai, ne taip, kaip būdavo prieš keliolika metų. Pastebime, kad žmonės sąmoningėja, labiau domisi sveika gyvensena ir mityba, mažiau persivalgo. Sakyčiau, vadinamasis „persivalgymo vaistas“ šiandien yra mažiau paklausus nei paprastos žolelių arbatos“, – pastebi BENU vaistininkė Inga Norkienė.
Neturint nusiskundimų dėl virškinimo, pasak vaistininkės, nėra būtinybės vartoti nereceptinių, virškinimą lengvinančių preparatų: „Tokiais atvejais geriau rinktis maisto produktus, kurie turi natūralių fermentų, o žarnyną taip pat galima praturtinti probiotikais – raugintais produktais. Probiotikai, beje, turi ir platesnį teigiamą poveikį tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Juos galima vartoti profilaktiškai, pavyzdžiui, norint pastiprinti imuninę sistemą ar suvaldyti alergines reakcijas.“
Kada organizmui reikia papildomos pagalbos?
Jai pritaria ir Zujūnų šeimos klinikos šeimos gydytoja Ineta Žalnėravičienė. Pasak jos, nors paprastai žmogaus virškinimo sistema puikiai virškina maistą pati, esama atvejų, kai organizmui reikia pagalbos – papildomų fermentų, probiotikų ar kitų preparatų.
„Pirmiausia norėčiau išskirti nepakankamą virškinimo fermentų gamybą. Taip gali nutikti po tulžies pūslės, skrandžio operacijų, esant kasos funkcijos sutrikimui ar neturint laktazės fermento, kurio trūkumas pasireiškia laktozės netoleravimu, – sako I. Žalnėravičienė. – Virškinimo sutrikimus taip pat sukelia ir virškinimo sistemos ligos, tokios kaip celiakija, gastritas ar gastroezofaginio refliukso liga.“
Gydytoja pamini ir neteisingo gyvenimo būdo sukeltus virškinimo sutrikimus – didelę žalą žarnynui daro nereguliarus, greitas, perdirbto maisto valgymas, alkoholis, ilgalaikis stresas, mažai skaidulų turinti mityba.
Fermentai ir probiotikai: kuo jie skiriasi?
Pasak I. Norkienės, tiek fermentai, tiek probiotikai turi įtakos virškinimui, tačiau savo kilme bei atliekama funkcija jie skiriasi. Jei probiotikai yra gerosios bakterijos, kurios natūraliai gyvena mūsų žarnyne ir padeda palaikyti mikrobiotos pusiausvyrą, tai fermentai yra mūsų organizme produkuojami biologiškai aktyvūs junginiai, kurie padeda skaidyti maistą į smulkesnes dalis, kad jis būtų pasisavinamas. Pagrindinis fermentų generatorius yra kasa, o jos fermentai – amilazė, lipazė ir proteazė – skaido angliavandenius, riebalus ir baltymus.
„Gyvūninės kilmės fermentiniai preparatai yra jautrūs rūgščiai aplinkai, todėl jų negalima kramtyti ar traiškyti – taip jie praranda veiksmingumą. Tuo tarpu augaliniai fermentai natūraliai randami tokiuose produktuose kaip ananasai, papajos ar fermentuotos daržovės, pavyzdžiui, rauginti kopūstai, agurkai ar kimči, kurie taip pat gali būti ir gerųjų bakterijų šaltinis“, – sako vaistininkė.
Ilgalaikės persivalgymo pasekmės
Pasak I. Žalnėravičienės, retkarčiais padauginti maisto nėra pavojinga, tačiau jei persivalgymai kartojasi dažnai, gali atsirasti ilgalaikių pasekmių virškinimui ir bendrai sveikatai: „Dėl nuolatinių persivalgymų laikui bėgant padidėja skrandžio talpa, maistas skrandyje lieka ilgiau nei įprastai, reikia daugiau fermentų maisto virškinimui. Taip pat apkraunami fermentus gaminantys organai – ilgainiui gali sutrikti jų veikla, išsivystyti rezistentiškumas insulinui, 2 tipo cukrinis diabetas, kepenų suriebėjimas ar kitos metabolinės ligos.“
Gydytoja priduria, kad virškinimui įtakos turi ne tik maisto kiekis, bet ir valgymo tempas, patiriamas stresas ar alkoholio vartojimas.
„Skubant valgyti, kramtoma trumpiau, todėl maistas skrandį pasiekia nepakankamai susmulkintas. Taip pat vėluoja sotumo signalai, lengviau persivalgoma, po valgio jaučiamas sunkumo jausmas. Ilgalaikis stresas gali sulėtinti ar sutrikdyti sklandų virškinimo procesą, o alkoholis dirgina virškinimo traktą ir apkrauna kepenis, sukelia žarnyno mikrobiotos disbalansą“, – teigia I. Žalnėravičienė.
Geriausia prevencija – saikas
Specialistės vienbalsiai teigia, jog saikas yra paprasčiausias būdas išvengti negalavimų persivalgius. Pasak I. Norkienės, jei įprastai suvalgome tik vieną kiaušinį, tai per Velykas neturėtume valgyti trijų. Taip pat nederėtų maišyti daugybės skirtingų maisto produktų vienu metu, o tarp valgymų vertėtų daryti bent 3–4 valandų pertraukas.
„Turbūt pagrindinė taisyklė – pavalgius pajudėti, pasivaikščioti. Galbūt Velykos lepins geru oru ir, pavyzdžiui, pavalgius su šeimos nariais bus galima išeiti pasivaikščioti arba paridenti kiaušinių. Pasitraukimas nuo stalo padeda, nes ilgo sėdėjimo pasekmė – sutrikusi žarnyno peristaltika, kuri gali iššaukti pilvo pūtimą ir kitus nemalonius simptomus“, – sako vaistininkė.
