REXSAN

Vaikų vegetarų nebūna

Vegetariška dieta vaikams nėra tinkama ir netradicinį gyvenimo būdą pasirinkę tėvai vaikams savų įpročių piršti neturėtų, teigia Lietuvos medikai.

Visavertis maistas būtinas

Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga vis dažniau sulaukia gyventojų klausimų apie tėvų valia vegetarais tapusius vaikus. Pagrindinis klausimas – ar nepažeidžiamos vaikų teisės, jeigu jiems tėvai neleidžia valgyti gyvulinių produktų.

Tokį susilaikymą propaguoja Krišnos sąmonės religinė bendruomenė ir moko Lietuvoje populiarėjanti ajurveda. Neseniai į vaikų teisių specialistus kreipėsi moteris, sunerimusi dėl šeimos nario. Esą jos dukterėčia savo mažametį sūnų maitina vegetariškai ir dėl to berniukas tapo irzlus ir liguistas.

Pasikonsultavusi su medikais Vaiko teisių apsaugos kontrolierė teigia, kad vegetariška dieta vaikams nėra tinkama. Situaciją analizavusi Lietuvos medikų grupė aiškino, kad, siekiant užtikrinti normalų vaiko augimą ir vystymąsi, vaikų mityba turi būti visavertė.

Išsivysto įvairios ligos

Vegetariškas maitinimas, atsisakant gyvūninio maisto, negali aprūpinti organizmo reikalingomis maisto medžiagomis – baltymais, nepakeičiamomis amino rūgštimis, geležimi, kitais mineralais ir vitaminais. Dėl to vaiko organizmo nėra pakankamai aprūpinamas maisto medžiagomis. Paprastai vegetarai, siekdami bent iš dalies kompensuoti baltymų trūkumą, vartoja sojų produktus. Tačiau, naujausiais duomenimis, sojų produktai slopina virškinimo fermentus, baltymų, kalcio, geležies, vario ir cinko įsisavinimą, tuo dar labiau padidindami maisto medžiagų trūkumą.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė primena, kad suaugęs žmogus gali pasirinkti, kaip jis pats nori maitintis, tačiau prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, sudaryti palankias visapusiškos ir darnios raidos sąlygas yra tėvų pareiga. Būtent jie, nepaisydami savo įsitikinimų ir mitybos įpročių, privalo rūpintis, kad vaiko maisto racionas būtų visavertis.

Norėtų vegetarų darželio

Dainininkė Aistė Smilgevičiūtė būdama vegetarė, bet valgydama žuvis išnešiojo savo pirmąjį vaiką. Pradėjęs lankyti darželį Rapolas dar nebuvo ragavęs mėsos.

„Buvau priversta nešti maistą jam kasdien į darželį, bet vėliau nustojau, nes reikėjo pernelyg didelio pasiaukojimo”, – kalbėjo A.Smilgevičiūtė. Kiti darželinukai domėdavosi, kodėl Rapolo lėkštėje kitoks maistas ir prašydavo, kad ir jiems duotų to paties. Dainininkės šeima apsisprendė atsisakyti griežtai vegetariško gyvenimo būdo, nes tai sudarė ir socialinių keblumų.

„Mūsų visuomenė dar nepasirengusi tokiems dalykams, o būtų puiku, jeigu turėtume darželių ir vegetarams”, – svarstė A.Smilgevičiūtė.

Nepasitiki prekybininkais

Šiuo metu dainininkės šeima savęs vegetarais nebevadina, nors kiaulienos ir jautienos patiekalų ant jų stalo nebūna.

„Valgome vištieną ir kitokią paukštieną, vaikai neprašo kitokios mėsos”, – pasakojo dainininkė, septynerius metus griežtai laikiusis vegetariškos dietos. Ji atsisakė mėsos visų pirma dėl filosofinių įsitikinimų. Antra, A.Smilgevičiūtei kelia abejonių šiuo metu prekybos centruose pardavinėjamos mėsos kokybė.

„Neaišku, kuo šeriami paršiukai, nežinia, kiek hormonų pripumpuota, atsisakydami šių produktų saugomės nuo jų”, – priežastį nurodė A.Smilgevičiūtė.

Ji pabrėžė, kad būdamas vegetaras Rapolas sveikata netgi pranoko kai kuriuos bendraamžius. Jis niekada nesirgo mažakraujyste, neturėjo jokių kitų sveikatos sutrikimų.

Dietologė Rūta Petereit Vaikai turi valgyti gyvūninės kilmės maisto produktų, nes tik su tokiu maistu organizmas pasipildo amino rūgščių. Augalinis maistas taip pat turi baltymų ir iš jų sudarytų amino rūgščių, bet jame nėra visų amino rūgščių, kurios reikalingos organizmui, ypač vaikams. Be to, gyvūninės kilmės maiste yra geležies. Iš mėsos įsisavinama geležies 30 proc., o iš augalinio maisto – tik 10 proc. Kol organizme yra rezervų – viskas gerai, bet po kelių mėnesių geležies atsargos išsenka ir susergama mažakraujyste. Vaikams, valgantiems nepakankamai mėsos, dažnai sumažėja hemoglobino kraujyje. Kitaip yra, jeigu vegetariškas maistas suderinamas, valgoma įvairių produktų – grūdų, ankštinių daržovių. Jeigu A.Smilgevičiūtė žinojo, kaip derinti vegetarišką maistą, neabejoju, kad jos vaikelis augo sveikas. Tačiau reikia stebėti, ar netrūksta vitaminų. Dažnai vegetarams trūksta B grupės vitaminų. Žinoma, be mėsos žmogus gyventi gali, bet jo mityba turi būti subalansuota. Vaikai turėtų būti auginami atsakingai. Juos būtina maitinti visaverčiu maistu, o suaugę jau galės pasirinkti patys: būti vegetarais ar ne.

Ranigast sos

TAIP PAT SKAITYKITE