Nobel biocare

Kiek ir kokio vandens gerti?

Vanduo  padeda išvengti daugybės negalavimų. Tuo tarpu skysčių trūkumas mažina darbingumą, sukelia silpnumą ir nuovargį, gali sukelti depresiją, galvos skausmus.

Smegenys ypatingai jautriai reaguoja į vandens trūkumą: jeigu skysčių prarandama daugiau nei 2 proc. kūno svorio, pasireiškia protinės veiklos sutrikimai – sunkiau koncentruoti dėmesį, orientuotis sudėtingose situacijose. Organizmas negali sukaupti skysčių atsargų, o per dieną prarandama  2,5 – 3 litrai skysčių.

Nors vandens poreikis priklauso nuo individualių organizmo savybių, tačiau formulė yra išvesta – vienam žmogaus masės kilogramui turi būti skirta 35 ml skysčių. Tad 70 kg sveriantis žmogus turi išgerti maždaug 2,5 litro skysčių.

Jei valgote daug daržovių ir vaisių, dalį skysčių organizmas gauna su maistu. Su šiais maisto produktais gautas vanduo – ypač naudingas organizmo maitinimui ir valymui. Daržovėse ir vaisiuose yra visos medžiagos, kurių reikia organizmui – vitaminai, mineralai, baltymai, enzimai, angliavandeniai, amino rūgštys, visos riebalinės rūgštys. Vaisių ir daržovių vanduo perneša šias medžiagas į žarnas, kur maistas yra absorbuojamas. Tik vandeningo maisto dėka organizmas yra išvalomas nuo toksinų. Tačiau iš maisto per dieną gauname tik 500 – 1000 ml vandens, vadinasi kita dalimi jį turime aprūpinti patys.

Organizmo poreikiams patenkinti dietologai rekomenduoja rinktis negazuotą geriamąjį, kambario temperatūros vandenį. Jį galima gerti kasdien ir didesniais kiekiais. Mineralinį vandenį reikėtų vartoti sakingai. Tuo tarpu angliarūgštė, kuria būna prisotinti gazuoti gėrimai, taip pat gali sukelti kai kurių skrandžio, virškinimo ar kepenų ligų paūmėjimą, todėl ja prisotintais gėrimais negalima  piktnaudžiauti.

Medikai pataria vandenį gerti taip:

1. Atsikėlus ryte  45 minutes prieš pusryčius išgerkite vieną ar dvi stiklines vandens. Likus 45 minutėms iki pietų, vakarienės taip pat išgerkite vandens.

2. Vandens negerkite  iškart po valgio. Vanduo atskiedžia išsiskyrusias skrandžio sultis ir stabdo virškinimo procesus. Jeigu gersite skysčius iškart po valgio, didelė tikimybė, jog priaugsite nereikalingų kilogramų.  Kad mažiau troškintų, valgykite daugiau neapdoroto, gyvo, vandeningo maisto. Jei labai troškina po maisto praėjus 45 min. išgerkite  porą gurkšnelių, bet didesnį kiekį gerkite tik po valandos ar dviejų.

3. Kuo suvalgytas maistas turi daugiau baltymų, tuo ilgiau negalima gerti didelio kiekio vandens, nes baltymai (mėsa, kiaušiniai, sūris) virškinami skrandyje ir išbūna ten iki 2 val. Valgant vaisius gurkšnoti vandenį galima ir po 30 minučių.

4. Negerkite vandens valgio metu.  Tuomet atskiedžiamos skrandžio sultys ir jos negali gerai suvirškinti maisto. Tai apsunkina maisto medžiagų įsisavinimą, neigiamai veikia toksinų šalinimo ciklus ir sunaudoja perdaug energijos.

5. Jei geriate kavą ar alaus gėrimus, papildomai išgerkite ir vandens. Gėrimai su kofeinu turi šlapimą varančių savybių. Kad vandens balansas išliktų, prieš geriant kavą, išgerkite  apie pusę stiklinės vandens.  Sunku? Kartokite šį ritualą 21 kartą – organizmas įpras.

Medikai įrodė, jog geriant daugiau vandens, riebalų atsargos organizme mažėja, ir atvirkščiai – vartojant nepakankamai skysčių riebalai organizme kaupiasi sparčiau.  Kai racione trūksta vandens, sutrinka inkstų veikla, perkeldama dalį savo funkcijų kepenims, kurios atsakingos už riebalų sankaupų virsmą į energiją. Tačiau, dėl sutrikusios inkstų veiklos, dvigubai apkrautos kepenys nebegali atlikti savo pagrindinės funkcijos visu galingumu. Taigi dėl per mažo skysčių kiekio organizme, riebalai kaupiasi organizme, didėja kūno svoris.

Esant vandens trūkumui organizme  jaučiame alkį, norime daugiau saldumynų.

Ranigast sos

TAIP PAT SKAITYKITE