Subalansuota, sveika mityba yra neatsiejama sveiko žmogaus organizmo dalis ir ligų profilaktikos elementas, tai sveikos gyvensenos pagrindas, nuo kurio priklauso fizinis ir protinis žmogaus vystymasis, darbingumas, gyvenimo trukmė. Dėl šios priežasties kasdien vertėtų rinktis kuo daugiau augalinės kilmės produktų: vaisių, daržovių, uogų, nes juose gausu, mūsų organizmui naudingų mineralų, mikroelementų ir vitaminų.
Mokslininkų duomenimis, daugelyje uogų yra medžiagų, pagal poveikį prilygstančių medicininiams preparatams. Bene daugiausiai vitaminų ir naudingųjų medžiagų turi agrastinių šeimos uogos – juodieji serbentai ir aronijos, todėl jų ant mūsų stalo turėtų būti kiek įmanoma dažniau.
JUODIEJI SERBENTAI – plačiai paplitę sodų augalai, natūralus vitaminų šaltinis. Šiose uogose yra biologiškai veiklių medžiagų, kurios teigiamai veikia žmogaus organizmą. Augalo išskirtinumas yra tas, kad galima panaudoti visas jo dalis: uogas, lapus, pumpurus. Uogos renkamos, kai prinoksta – liepos-rugpjūčio mėn., skinama rankomis, todėl geriausia vartoti šviežias arba džiovintas. Uogos džiovinamos specialioje džiovykloje 60-65 °C temperatūroje. Tinkamai išdžiovinti serbentų vaisiai yra raukšlėti, nesulipę, rūgščiai saldaus, silpnai sutraukiančio skonio, silpno kvapo. Džiovintas juodųjų serbentų uogas galima dėti į jogurtus ar košes, užpilti vandeniu, daryti arbatą.
Juodieji serbentai pasižymi tonizuojančiu, kraujagysles plečiančiu, kraują valančiu, šlapimą varančiu, prakaitavimą skatinančiu, sutraukiančiu veikimu, slopina uždegiminius procesus. Serbentai gali pagerinti kepenų, inkstų bei kasos funkcijas ir virškinimo sistemos veiklą. Šios uogos taip pat padeda išvengti artrito, širdies ligų ir dantų bei dantenų problemų, malšina galvos, sąnarių skausmus, mažina cukraus kiekį kraujyje. Juoduosiuose serbentuose esantys vitaminai bei maistinės medžiagos saugo nuo vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, neleidžia silpnėti atminčiai, todėl juos sveika valgyti po operacijų, kai reikia atsigauti. Šios uogos gerina apetitą, naudingos sergant mažakraujyste.
Juoduosiuose serbentuose yra daug karotino, rauginių rūgščių, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų (kalio, natrio, magnio geležies, fosforo), vitaminų B, C, D, E, K, PP, eterinių aliejų. Per dieną suvartojant 50 g serbentų uogų, pilnai patenkinamas vitaminų C ir P poreikis.
Tikras vitaminų šaltinis yra ir ARONIJŲ UOGA, dar vadinama juodavaisiu šermukšniu. Daugiametis krūmas kasmet užaugina nemažą juodų ar tamsiai purpurinių, sultingų, saldžiarūgščių ir šiek tiek sutraukiančio skonio vaisių derlių.
Aronijos – labai stiprūs antioksidantai, padedantys išlaikyti gerą sveikatą, didinantys atsparumą ligoms, stiprinantys imuninę sistemą ir kraujagysles. Aronijų uogas rekomenduojama vartoti sergant hipertonija, ateroskleroze, jos mažina cholesterino kiekį kraujyje, gerina kraujotaką, stiprina kapiliarų sieneles, skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Aronijos rekomenduojamos sergantiems diabetu, skydliaukės ligomis, inkstų ligomis, alergijomis. Uogos ir jų preparatai vartojami norint pagerinti bendrą savijautą, miego kokybę. Kasdien reikėtų suvartoti po 50 g – 100 g šių naudingų uogų.
Aronijos uogas galima džiovinti, tačiau ne aukštesnėje kaip 50° temperatūroje.
3 šaukštai kokybiškų džiovintų aronijų vaisių patenkina vitamino P paros poreikį.
Juodose aronijose yra daug organinių rūgščių, flavonoidų, mineralinių medžiagų (geležies, jodo, vario), mikroelementų ir vitaminų B, C, E, P, PP. Jos turtingos antocianinų antioksidantų, kurie stiprina imuninę sistemą, sulėtina senėjimo procesą ir sumažina vėžio riziką. Aronija turi didžiausią antioksidantų kiekį tarp visų uogų ir riešutų.