Ar nepersivalgysime šiemet grybų, kuriems augti šiemet klimatinės sąlygos buvo itin palankios. Kokia iš jų nauda, kokios grybų maistinės savybės?
Prilygsta daržovėms
Sveikatos specialistai teigia, kad grybai yra maistingi, o gamtininkai tvirtina, kad jie sveiki – tai lemia staiga atvėsę orai, todėl nepalankios sąlygos vabzdžiams veistis.
Kauno medicinos universiteto gydytoja dietologė Rūta Petereit sako, kad grybai prilygsta daržovėms, todėl juos valgyti verta. Vieni grybai turi vienokių vitaminų ir mikroelementų, kiti – kitokių. Iš visų grybų vertingiausi baravykai. Jie prilyginami netgi mėsai ir žuvims. Maistinių medžiagų sudėtimi vertingi pievagrybiai, rudmėsės.
Labai svarbu grybus pažinti ir neprisirinkti nuodingų. Svarbu grybus tinkamai paruošti: švariai nuvalyti, termiškai apdoroti. Gydytoja R.Petereit perspėjo, kad grybai netinka turintiesiems virškinamojo trakto problemų, nes jie nėra lengvai virškinami.
Žiemai geriausia džiovinti
Marinuotų, sūdytų ir kitaip apdorotų grybų maistinė vertė krenta. Atsargoms geriausiai grybus džiovinti – taip geriausiai išsaugomos jų maistinės savybės.
Grybai yra ne tik baltymų ir mikroelementų šaltinis, jie kaupia ir kai kurias toksines medžiagas. Radiacinės saugos specialistai tvirtina, kad mūsų šalies miškuose augantys grybai neturi radionuklidų tiek, kad jų kiekis viršytų Europos Bendrijų nustatytą leistinąjį lygį.
Sveikatos apsaugos ministerija yra įpareigojusi Radiacinės saugos centrą stebėti radionuklidų (cezio-137) kiekį miško grybuose. Tam nuolat renkami šalies miškuose įvairių valgomų rūšių grybai ir juose nustatomas radionuklidų aktyvumas.
Per pastaruosius 13 metų, kai stebima grybų radioaktyvioji tarša, atvejo, kad Lietuvos miškuose augantys valgomųjų rūšių grybai būtų sukaupę cezio-137 kiekį, 1 kg viršijantį 600 bekerelių, nepasitaikė.
Baimintis nėra pagrindo
Šiais metais taip pat jau ištirta apie 150 mėginių iš įvairiuose rajonuose esančių 25 miškų. Pasitvirtino ankstesniais metais stebėtos tendencijos: grybuose radionuklidų kiekis neviršija leistino lygio, daugiau cezio-137 turi grybai, surinkti Varėnos regione. Daugiau jo, kaip ir ankstesniais metais, nustatyta raukšlėtuosiuose gudukuose, ūmėdėse. Palyginti švarios voveraitės, baravykai, raudonviršiai. Grybus verdant radionuklidai pereina į nuovirą.
Grybai į Lietuvą iš kaimyninių, ne Europos Bendrijų valstybių, patekti be radiologinio tikrinimo negali. Visi grybai, vežami per valstybinę sieną į Europos Sąjungos šalis, privalo būti pakartotinai patikrinti dėl juose esančių radionuklidų kiekio. Todėl baimintis, kad galima nusipirkti iš Baltarusijos ar Ukrainos atvežtų radioaktyvių grybų, nėra pagrindo.
Grybų reikšmė mityboje
Grybų vertė priklauso nuo jų cheminės sudėties ir atitinkamų elementų santykio. Sudėčiai reikšmės turi augimvietė, vietovės klimatas, metų laikas ir kiti veiksniai. Grybuose yra 84–95 proc. vandens ir apie 4–6 proc. blogai ar visai neįsisavinamų medžiagų, pavyzdžiui, chitino. Mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio, kalio kiekiu jie prilygsta žuvims. Suvalgius 100 g kelmučių, organizmas gauna vario ir cinko paros normą.
Kaip rašo Vikipedija, grybuose yra geležies, mangano, kobalto, švino, taip pat aminorūgščių. Nustatyta, kad žmogaus organizmas gyvulinės kilmės baltymų įsisavina 96,5 proc., augalinės – 68 proc., grybų – 70 proc. Baravykų, pievagrybių ir kai kurių kitų grybų baltymų maistinė vertė prilygsta gyvulinės kilmės baltymams.
Grybuose mažoka lengvai virškinamų riebalinių medžiagų ir angliavandenių. Grybuose kaupiasi trehalozė ir glikogenas – angliavandeniai, kurių neaptinkama augaluose. Lipidai, fosfatidai, laisvos amino rūgštys, eterinės ir kvapiosios medžiagos sužadina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina apetitą, gerina kitų maisto produktų virškinimą.
Grybuose daug vitaminų B1, B2, PP, C, A, D, fermentų, organinių rūgščių. Džiovinti grybai baltymų turi daugiau nei duona, kruopos, jautiena. Džiovinti baravykai du kartus kaloringesni už žuvis, maistingesni už kiaušinius, dešrą, jų sultinys triskart kaloringesnis nei mėsos. Maistingesni jauni grybai, vertingesnės kepurėlės nei kotai.
Grybuose, ypač senuose, atsiranda maistui netinkamų, net nuodingų medžiagų: aminų, amidų, šlapalo ir kt. Dėl to maistui negalima vartoti pasenusių grybų. Kai kurių grybų kotai sumedėję, maistui netinkami, nes juose yra daug chitino. Senesnių grybų kepurėlių apatinę pusę reikėtų pašalinti, nes jame esančios subrendusios sporos nesuvirškinamos, be to, būna daug vabzdžių lervų.
