Ekspertai teigia, jog neteisinga alyvuogių aliejų vertinti tiesiog „šis tinka salotoms, o šis kepti“. Tiesa, Lietuvoje tai vis dar populiariausi alyvuogių aliejaus pasirinkimus lemiantys būdai, todėl gurmaniško maisto parduotuvių tinklo „Assorti“ asortimento vadovė Guoda Azguridienė dalinasi patarimais, koks aliejus labiausiai tinka salotoms, koks kepti ir kaip atskirti aukštos kokybės alyvuogių aliejų nuo prasto. Kaina – ne visada kokybę indikuojantis faktorius.
„Alyvuogių aliejus neturėtų būti suvokiamas kaip tiesiog vienas iš riebalų, ant kurio kepame maistą. Geras alyvuogių aliejus yra skirtas visiems patiekalams gardinti. Jis mėgsta pats groti pirmuoju smuiku patiekale. Užpylę gero alyvuogių aliejaus ant paprasčiausiai virtų ryžių ar bulvių jau gausime skoniais turtingą patiekalą. Ir atvirkščiai – užpylę prastą alyvuogių aliejų sugadinsime bet kokias salotas, net jei joms naudosime pačias geriausias ir šviežiausias daržoves“, – teigia G. Azguridienė.
Kada galima kepinti?
Pagal riebiųjų rūgščių sudėtį alyvuogių aliejus yra gana atsparus temperatūrai, taigi neilgai kepti ar troškinti ant jo būtų galima. Tačiau yra kitų niuansų, pastebi ekspertė.
„Pavyzdžiui, jei aliejus „extra virgin“, jame gausu polifenolių ir kitų naudingųjų medžiagų, kurios aukštesnėje temperatūroje tiesiog žūsta. Todėl kepindami ant tokio aliejaus darome sau meškos paslaugą ir prarandame visas gerąsias aliejaus savybes. Be to, geras alyvuogių aliejus yra santykinai brangus, todėl tai dar viena priežastis, kodėl ji turėtų būti gaila kaitinti“, – „Assorti“ surengtoje alyvuogių aliejaus degustacijoje įžvalgomis dalinosi G. Azguridienė.
Ji pateikia dvi išeitis, kaip pagardinti patiekalus alyvuogių aliejumi išsaugant jo naudas sveikatai.
„Pirmasis būdas – iškepame maistą ant paprastesnio aliejaus, pavyzdžiui kepimui puikiai tinkamo saulėgrąžų. Ir tuomet ant dar karšto patiekalo užpilame šlakelį kokybiško alyvuogių aliejaus. Jis susigers ir skonis bus dar geresnis nei iškart patiekalą kepant ant alyvuogių aliejaus“, – pataria „Assorti“ asortimento vadovė.
Anot jos, toks būdas taip pat itin patrauklus gaminantiems be riebalų – specialiuose induose grilyje, garuose.
„Tačiau jei vis tik norite maistą kepti ar troškinti alyvuogių aliejuje, rinkitės jį „extra virgin“, bet ne iš geriausiųjų. Jis turėtų būti skanus, bet visai švelnus ir skaidrus“, – sako G. Azguridienė.
Svarbi ne aliejaus, o butelio spalva
Pasak ekspertės, pagaminti gerą alyvuogių aliejų sudėtinga, todėl kaina yra gerumo rodiklis – dabar gero alyvuogių aliejaus kaina už pusę litro turėtų tilpti į intervalą nuo 10 iki 30 eurų. Tačiau jokiu būdu nereikėtų juo vadovautis aklai.
G. Azguridienė taip pat pataria, jog norint išsirinkti kokybišką alyvuogių aliejų neverta koncentruotis į produkto spalvą. Kur kas svarbiau, koks butelis.
„Iš tiesų alyvuogių aliejaus spalva nėra svarbi. Ji kinta ir priklauso nuo daugybės veiksnių, pavyzdžiui, pirmasis naujo derliaus aliejus paprastai būna žalesnis, po to gelsvas. Tačiau priešingai nei aliejaus, butelio, kuriame jis išpilstytas, spalva labai svarbi. Būtent tamsus butelis saugo aliejuje esančius polifenolius nuo oksidacijos šviesoje. Skaičiuojama, jog tamsiame butelyje alyvuogių aliejus išlieka kokybiškas keletą metų nuo pagaminimo“, – teigia G. Azguridienė.
Vis tik užtikrintai atsakyti į klausimą, ar aliejus kokybiškas, galima tik jo paragavus, įsitikinusi G. Azguridienė.
„Prieš įsigydami alyvuogių aliejų jo galite paragauti specializuotose parduotuvėse arba organizuojamų degustacijų metu. Ragaudami skirtingų rūšių alyvuogių aliejų atkreipkite dėmesį į kelis aspektus. Pirmasis – kartumas. Jo turi būti, tačiau jis negali užgožti kitų skonių. Taip pat ragaudami gerą alyvuogių aliejų turite jausti kutenimą gerklės gilumoje – tai aukštos kokybės alyvuogių aliejaus, kuriame gausu naudingų medžiagų, įrodymas. Galiausiai, aliejus turi būti jums asmeniškai skanus. Jei jis bus labai kokybiškas, bet jums nepatiks jo skonis – jokios naudos. Todėl ieškokite savo skoniui tinkamo produkto, kuriuo galėsite gardinti ne tik salotas, bet ir kitus mėgstamus patiekalus bei produktus – nuo šviežių sūrių iki kepinių“, – ragina G. Azguridienė.