REXSAN

Dietologė: kaip per Velykas pasilepinti nepadarant žalos savo sveikatai

mityba per šventes

Nors Lietuvoje tradiciškai per Velykas nuo maisto „lūžta stalai“, tiek per šventes, tiek ištisus metus reikia nepamiršti maitintis sveikai. Kokias sveikatai palankios mitybos taisykles turime prisiminti sėsdami prie šventinio stalo, pasakoja ekspertės.

Norint Velykas paminėti sveikatai palankesniu būdu, nereikia griežtai riboti savo maitinimosi įpročių ar pradėti laikytis dietų. Tačiau yra svarbu stebėti suvartojamo maisto porcijas ir pasirūpinti maisto įvairove, pažymi Ieva Laukytė-Gaulė, Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Dietologijos ir nutukimo gydymo centro gydytoja dietologė.

„Velykos, visų pirma, yra šventė, todėl reikia leisti sau ja pasimėgauti ir valgyti tai, kas skanu. Nebūtina šventės paversti garintos paukštienos ir visiškai nesaldžių desertų pasisėdėjimu. Puiku, kai maistas atliepia mūsų tradicijas, pomėgius ir sveikatos būklę. Tam tikri apribojimai šventės metu gali atsirasti, jei specifiniai produktai gali paūminti vienos ar kitos ligos simptomus. Svarbus ir balansas, tad viso šventinio raciono neturėtų sudaryti tik vienos grupės produktai, pavyzdžiui, saldumynai. Svarbu išlaikyti maisto produktų įvairovę, kad gautume visų reikalingų maistinių medžiagų“, – pasakoja I. Laukytė-Gaulė.

Daugiau visų grūdo dalių produktų ir daržovių

Vienas iš būdų praturtinti savo Velykų stalą maistinėmis medžiagomis – įtraukti į jį visų grūdo dalių produktų, pavyzdžiui, nesmulkintų kruopų ar viso grūdo duonos. 

„Anksčiau smulkūs, balti miltai būdavo prabanga ir žmonių racione vyraudavo visų grūdo dalių, rupesnių miltų produktai, o pyragai būdavo valgomi tik per šventes. Siekiant išgauti miltų baltumą, jie smulkiai malami, sijojami smulkesniais sietais, o dalis vertingų grūdo dalių, turtingų skaidulomis, yra pašalinamos, tad maistinė vertė sumažėja. Pasikeitus maisto gamybos technologijoms, balti miltai ir jau paruošti pyragai bei tortai yra nesunkiai prieinami kiekvienam pirkėjui, anksčiau šventiniais buvę patiekalai mūsų stalą gali pasiekti kasdien. Čia svarbu sau priminti, kad pramoginius patiekalus reikėtų valgyti saikingai“, – pastebi dietologė.

Pašnekovė šventinį stalą taip pat rekomenduoja praturtinti daržovėmis: „Nesvarbu, ar jos bus raugintos, žalios ar termiškai apdorotos. Kiekvienas daržoves turėtų rinktis pagal savo skonį, galimybes ir, žinoma, sezoniškumą – juk kartais Velykas švenčiame kiek anksčiau, o kartais vėliau.“

Kiaušinių klausimas

I. Laukytė-Gaulė nuramina abejojančius kiaušinių palankumu sklandžiai mūsų organizmo veiklai: „Naujausi tyrimai rodo, kad per dieną suvalgant po vieną kiaušinį, cholesterolio kiekis kraujyje kliniškai reikšmingai nesikeičia. Tad jeigu žmogus ir šiaip nedažnai valgo kiaušinius, tikrai gali suvalgyti kelis per Velykas.“

Gydytoja pastebi, kad žmonės vis dažniau tradicinius šventinio stalo produktus pakeičia įvairiomis alternatyvomis, pavyzdžiui, įprastą majonezą keičia iš saulėgrąžų sėklų pagamintu majonezo atitikmeniu. 

„Esant poreikiui, patiekalus galime pakeisti mažiau riebiais ar mažiau cukraus turinčiais jų variantais, bet su sąlyga, kad jie bus skanūs ir teiks tokį patį malonumą“, – pažymi dietologė. 

I. Laukytė-Gaulė ramina, kad per šventes pasmaližiavus yra svarbu nebausti savęs, o labiau sutelkti dėmesį į kasdienę mitybą. 

„Sveikatai ne tiek svarbu, ką aš vieną kartą padariau, kaip svarbu tai, ką aš darau kiekvieną dieną. Reikia visuomet palaikyti savo fizinį aktyvumą, rekomenduojamų maisto produktų porcijas ir proporcijas, vartoti pakankamai skaidulų turinčių maisto produktų (visų grūdo dalių produktų, daržovių, vaisių, nepamiršti ir ankštinių daržovių), bent kartą per savaitę suvalgyti žuvies“, – pataria dietologė. 

Sveikatai palankesnės, bet skanios alternatyvos

Rasa Didjurgytė, „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė teigia, kad galvojant apie sveikatai palankesnį Velykų stalą, svarbu nepamiršti skoninių vertybių.  

„Suderinti skanumą su sveikumu nėra misija neįmanoma. Pavyzdžiui, mes skatindami subalansuotą mitybą savo privačių prekės ženklų produktuose nuosekliai mažiname pridėtinės druskos ir cukraus kiekį, tačiau tą darome pamažu ir atliekame juslinius tyrimus, kad užtikrintume, jog atnaujintos sudėties produktas pirkėjui bus ne tik palankesnis sveikatai, bet ir ne mažiau skanus“, – sako R. Didjurgytė. 

Ji taip pat pažymi, kad tiek kasdienei, tiek šventinei mitybai itin svarbu yra gauti daugiau viso grūdo produktų. Dėl to „Lidl“ yra išsikėlęs tikslą iki 2025 m. pabaigos palaipsniui didinti šių produktų asortimentą savo parduotuvėse. 

„Taip pat siekdami geresnės mūsų ir mūsų planetos sveikatos, tiek per Velykas, tiek kasdien turėtume didinti savo racione augalinės kilmės ir mažinti gyvūninės kilmės produktų. Tad skatindami sąmoningą mitybą ir siekdami mažinti maisto pramonės įtaką gamtai, asortimente palaipsniui didiname augalinės kilmės baltymų kiekį“, – pasakoja „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė.

Kalbant apie Velykų margučius, R. Didjurgytė siūlo atkreipti dėmesį ne tik į tai, kiek kiaušinių suvalgome, bet ir kaip jie atsirado ant mūsų stalo.

„Ne visuose paukštynuose yra laikomasi aukščiausių gyvūnų gerovės standartų. Dėl to siekiame dar iki 2024 metų pabaigos iš savo asortimento išimti narvuose laikomų vištų kiaušinius, o iki 2025 metų pabaigos – tokių kiaušinių nebenaudoti savo privačių prekių ženklų gaminiuose. Jau dabar 50 proc. „Lidl“ kiaušinių asortimento sudaro laisvai ar ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai“, – pasakoja R. Didjurgytė.

Ranigast sos

TAIP PAT SKAITYKITE