Mollers

Daugiau maisto suvalgome mažesne šakute

Tyrimai atskleidė, jog naudojimasis mažesne šakute gali paskatinti suvalgyti gausesnę porciją, nei valgant didesniu įrankiu.

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog viskas turėtų būti priešingai – naudojantis mažesniu stalo įrankiu, suvalgoma mažiau, tačiau iš tikrųjų taip tik padidinamas suvartojamo maisto kiekis, rašoma msn.co.uk.

Šiame naujame tyrime dėmesys buvo sutelktas į kąsnio dydį, maisto kiekį, įsidedamą į burną valgant, kuris kinta, priklausomai nuo kiekvieno žmogaus. Kadangi spoksoti į kažkieno burną jam kramtant yra nemandagu ir netgi šlykštoka, tyrėjai nusprendė remtis šakutės matmenis, kad galėtų išmatuoti kąsnio dydį.

Tyrimo rezultatai, paskelbti „Journal of Consumer Research”, siekė išmatuoti, kokią įtaką šakutės dydis daro maisto kiekiui, suvalgomam vieno itališko restorano klientų. Dvejų priešpiečių ir dvejų pietų metu tyrėjai palygino, kokį maisto kiekį suvartojo tie, kuriems buvo duota didelė (kuria paimama 20 proc. daugiau maisto, nei su įprasta) ir maža (kuria paimama 20 proc. mažiau už įprastą įrankį) šakutės.

Buvo pasverta kiekviena lėkštė su patiekalu prieš ir po jį pateikiant. Be to, buvo atsižvelgiama į kitus faktorius: patiekalo kainą, orą, ar prieš valgant buvo ragaujama alkoholio, užkandžių.

Valgantieji lėkštėje palikdavo daugiau maisto, kuomet naudodavosi didesne šakute. Tokie rezultatai atrodo gana netikėti, turint omenyje tyrimų apie patiekiamo produkto kiekį rezultatus. Buvo atskleista, jog gausesni patiekalai ar didesnės pakuotės skatina suvalgyti daugiau.

„Gauti duomenys apie didesnės šakutės poveikį – prieštarauja intuicijai”, – sako Arul Mishra, tyrimo autorė ir marketingo profesorė Salt Lake Sičio universitete, Jutos valstijoje.

Dar vienas netikėtumas: mokslininkai atliko panašų tyrimą, paprašydami 81 žmogaus suvalgyti makaronų salotų, tačiau ne restorane, o tose pat laboratorijos patalpose. Jiems taip pat buvo pateikiamos tokios pat, kaip ir restorane, mažos ir didelės šakutės. Dalyviams buvo leista valgyti, kiek tik norisi.

Šiuo atveju tyrime dalyvavusieji ir didesne šakute valgiusieji suvartojo daugiau patiekalo, nei besinaudojantys mažesne šakute. Priešingai nei buvo pastebėta restorane.

Kyla natūralus klausimas – koks skirtumas tarp šių dviejų atvejų? A. Mishra įtaria, jog dėl tokius skirtingus rezultatus galėjo lemti tai, jog laboratorijoje valgę dalyviai nebuvo, be abejonės, alkani ir nemokėjo pinigų už pačių išsirinktą patiekalą – valgis buvo išrinktas ir nemokamas. Taigi jų motyvacija skyrėsi nuo valgiusiųjų restorane. Pastarieji turėjo investuoti daugiau pastangų, laiko ir lėšų į savo maistą.

Tyrimą atlikusi profesorė teigė, jog lieka neaišku, kaip tokie duomenys atitiktų namuose ruošiamam maistui. Tačiau ji pataria įsijausti į savo kūno siunčiamus pasisotinimą reiškiančius signalus.

LRT

Ranigast sos

TAIP PAT SKAITYKITE