Medikai perspėja: ne onkologinės, o širdies ir kraujagyslių ligos yra pačios pavojingiausios, nes būtent nuo jų miršta didžioji dauguma mūsų šalies gyventojų.
Visuomenė savo baubu laiko vėžį ir nepaiso padidėjusio kraujospūdžio, per didelio blogojo cholesterolio kiekio kraujyje. Tai – grėsmingi širdies ligų rizikos veiksniai. Apie tai – pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos docente Aušra Kavoliūniene.
– Tūkstantį kartų girdėti perspėjimai dėl širdies ligų įgyja atvirkštinį poveikį: jauni žmonės širdies netausoja, jos nepakankamumas – sunkiai suvokiama liga, visuomenės įsitikinimu, būdinga senukams. Kas tai yra?
– Širdies nepakankamumas yra didelė ir nuolat auganti visuomenės sveikatos problema. Širdies funkcijos sutrikimo paplitimas pastaraisiais metais didėja tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Lietuvos sveikatos informacinio centro duomenimis, širdies nepakankamumas Lietuvoje diagnozuotas daugiau kaip 80 tūkst. gyventojų. Kasmet naujai diagnozuotų pacientų padaugėja 4,5–7,5 tūkst. Kita, neabejotinai didesnė, dalis pacientų niekuo nesiskundžia ir laikomi besimptomiais, todėl nediagnozuotais ir negydytais pacientais.
– Kas yra širdies nepakankamumas? Tai liga ar ligos padarinys?
– Širdies nepakankamumas – tai dažniausiai sergant širdies ligomis besivystantis, lėtai progresuojantis procesas, kai pakinta širdies funkcija: sutrinka širdies skilvelių gebėjimas prisipildyti kraujo ar išstumti kraują iš širdies, siekiant juo tinkamai aprūpinti gyvybiškai svarbius organus.
Tai dažniausiai atsitinka persirgus miokardo infarktu, rečiau – nestabilia krūtinės angina ar ilgai sergant išemine širdies, padidėjusio kraujospūdžio ligomis, esant kai kuriems širdies ritmo sutrikimams, pavyzdžiui, lėtiniam prieširdžių virpėjimui. Gana daug žmonių nepastebi šio proceso, nežinodami jo simptomų arba tiesiog naujai atsiradusius simptomus sieja su senėjimu. Juo labiau kad dažniausiai šie simptomai neatsiranda staiga, per vieną naktį, o vystosi palengva ir ilgainiui sunkėja.
– Kas atsitinka sergant širdies nepakankamumu?
– Amerikiečių sveikatos apsaugos departamento statistikos duomenimis, nesigydydami nuo pirmųjų simptomų atsiradimo pradžios penkerius metus išgyvena tik maždaug pusė ligonių. Dešimt metų ribą pasiekia tik ketvirtadalis sergančiųjų. Tokia bloga prognozė aiškinama tuo, kad ir patys gyventojai, ir vyriausybės šios asmens sveikatos apsaugos sistemos srities nelaiko pakankamai svarbia.
– Dėl ko išsivysto širdies nepakankamumas?
– Riziką sirgti šia liga sukelia hipertenzija, persirgtas miokardo infarktas, širdies vožtuvų ir uždegimų, infekcinės, paveldėtos, toksinės širdies raumens ligos. Pastarosios gali išsivystyti dėl nuolatinio alkoholio vartojimo. Širdies nepakankamumą taip pat gali išprovokuoti cukrinis diabetas, tirotoksikozė arba, kitaip sakant, struma.
Be to, yra daugybė veiksnių, kurie sunkina širdies nepakankamumo eigą. Juos išaiškinti turėtų gydytojas, į kurį būtina kreiptis pajutus pirmuosius širdies nepakankamumo simptomus.
– Kaip įtarti širdies nepakankamumą?
– Jei nedidelės fizinės pastangos sukelia dusulį, pasunkėja kvėpavimas gulint ant žemos pagalvės, didėja svoris, tinsta kojos dėl skysčių susikaupimo – gali būti, kad jums išsivystęs širdies nepakankamumas. Esant šiems simptomams ir jaučiant bendrą silpnumą, nuolatinį nuovargį būtina skubėti pas kardiologą.
Vėliau gali atsirasti kitų organų – odos, kepenų, žarnyno, inkstų, smegenų veiklos sutrikimų.
– Kaip diagnozuojamas širdies nepakankamumas ?
– Gydytojai turi daug priemonių ir metodų širdies nepakankamumui nustatyti. Greičiausias ir informatyviausias yra ultragarsinis širdies tyrimas, kai įvertinama daug širdies struktūros ir jos veiklos rodmenų. Bene svarbiausias yra kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos dydis, kuris parodo, ar gerai širdis atlieka savo pagrindinę – siurblio funkciją.
– Kaip elgtis, jei diagnozuota liga?
– Anksti ir laiku diagnozuotas širdies nepakankamumas yra prielaida anksti ir veiksmingai gydyti. Pastaruoju metu siekiama burti ir ugdyti sergančiųjų širdies nepakankamumu sveikatos priežiūros daugiafunkcines komandas. Jose įvairiais širdies ligos vystymosi tarpsniais sveikatos priežiūros paslaugas veiksmingai teiktų šeimos gydytojai su kardiologais, širdies chirurgais, reabilitologais, slaugos specialistais, konsultuojant kitų specialybių – pulmonologijos, gastroenterologijos, nefrologijos, neurologijos, psichiatrijos ir kitiems prityrusiems specialistams.
– Kaip saugoti širdį, juolab jei jau sergame?
– Sveikai maitinkitės, mankštinkitės, tikrinkitės sveikatą profilaktiškai ir nuolat vartokite gydytojo paskirtus vaistus.
Sutrikusios širdies funkcijos simptomai:
Dusulys, atsirandantis dėl nedidelių fizinių pastangų,
pasunkėjęs kvėpavimas gulint ant žemos pagalvės,
svorio didėjimas, patinimai kojose dėl skysčių susikaupimo,
bendras silpnumas ir nuolatinis nuovargio jausmas.
Vėliau gali atsirasti kitų organų – kepenų, žarnyno, inkstų, smegenų veiklos sutrikimų.
Mitybos korekcija:
Jei žmogus serga širdies nepakankamumu, labai svarbu maiste mažinti druskos kiekį. Dėl ligos organizme susikaupia per daug natrio, jis sulaiko organizme skysčius. Dėl to sunkėja širdies darbas, pabrinksta pėdos, kulkšnys arba pilvas, atsiranda dusulys, didėja svoris. Tokiu atveju gali padėti dieta, kurioje natrio yra mažai, net ir tada, jei žmogaus organizme skysčių pertekliaus simptomų nėra arba ligonis vartoja diuretikų.
Kokiame maiste yra mažai natrio?
Tai maistas, su kuriuo per dieną į žmogaus organizmą patenka ne daugiau kaip 2000–3000 mg (atitinka 2–3 g) natrio, t. y. 1 arbatinis šaukštelis druskos.
Paprastai žmonėms, sergantiems nesunkiu širdies funkcijos nepakankamumu (po sunkių arba vidutinio sunkumo pratimų ligos simptomų nebūna arba jie būna silpni), natrio kiekį reikia riboti: per dieną jo galima suvartoti ne daugiau kaip 3000 mg.
Jei širdies funkcijos nepakankamumas yra vidutinio sunkumo arba sunkus (simptomų atsiranda po nesunkaus darbo, namų ruošos arba esant ramybės būsenos ), per dieną reikėtų vartoti ne daugiau kaip 2000 mg natrio.
Natrio kiekiui mažinti – 4 taisyklės
1. Į maistą neberti druskos.
Maistą paskaninti žolelėmis, daržoves arba salotas apšlakstyti šviežiomis citrinų sultimis.
2. Pasirinkti tokį mėgstamą maistą, kuriame yra mažai natrio.
Mėgstantiesiems sriubą galima jos išsivirti iš šviežios mėsos ir daržovių, paskaninti žolelėmis. Vietoj kaimiško kumpio išsikepti šviežios neriebios mėsos kepsnį. Nevartojant druskos, galima iškepti šviežią viščiuką, jautienos arba kiaulienos, ir šią mėsą vartoti sumuštiniams.
3. Rinktis maistą, kuriame natūraliai yra mažai natrio.
Švieži vaisiai, daržovės, šviežia mėsa, žuvis. Apskritai reikia valgyti kuo daugiau šviežio maisto, nes jame natrio yra nedaug.
4. Skaityti maisto produktų etiketėje pateiktą informaciją.
Dažniausiai daugelyje perdirbtų ar pakuotėmis tiekiamų maisto produktų – šaldytuose pusgaminiuose, užkandžiuose, vyniotiniuose, konservuotose daržovėse, tirpiuose grūdų produktuose, pavyzdžiui, greitai išverdamoje grūdų košėje natrio yra daug.
