Biorythm

Šalčio ir šilumos kontrastai odai žiemą: kaip ją apsaugoti nuo temperatūrų svyravimų

odos priežiūra

Nors orai po truputį kvepia pavasariu, temperatūrų skirtumai lauke ir namuose tebėra pakankamai dideli, o tai nėra geros naujienos odai. Patalpose paprastai būna šilta ir sausa, o išėjus į lauką – šalta bei drėgna. Dėl tokių kontrastingų temperatūros svyravimų oda gali išsausėti, šerpetoti, rausti, paūmėti lėtinės ligos. Specialistų teigimu, šaltuoju metų laiku svarbi ne tik odos priežiūra, jos drėkinimas ir maitinimas atitinkamais prausikliais bei kremais, bet ir tinkama apranga.  

Pasak „Revu clinic“ gydytojos dermatovenerologės Paulinos Grušelionytės, nuo vėlyvo rudens iki šiol namuose ir darbe daugeliu atvejų dėl patalpų šildymo vyrauja sausas oras, todėl oda yra linkusi išsausėti. Neigiamos temperatūros lauke, žvarbus vėjas, temperatūrų kaita, kondicionieriai automobiliuose taip pat veikia riebalinių liaukų aktyvumą, dėl ko pažeidžiamas lipidinis odos barjeras – oda tampa jautresnė, vargina nemalonūs niežėjimo, pleiskanojimo ir kiti simptomai, oda gali tapti mažiau elastinga, išryškėti raukšlelės, veido poros.

Temperatūrų skirtumai suaktyvina lėtinių odos ligų simptomus

„Dėl šildymo oras uždarose patalpose žiemą tampa labai sausas, o išėjus į lauką odą dar papildomai veikia šaltis, lietus arba sniegas bei vėjas – šie neigiami faktoriai pažeidžia vadinamąjį odos lipidinį barjerą. Kuo labiau jis pažeistas, tuo daugiau odos problemų turime. Tuomet gali atsirasti odos pleiskanojimas, šiurkštumas, įvairūs odos spalvos pokyčiai, bėrimai, suintensyvėti aknė, taip pat gali atsirasti tempimo, niežėjimo pojūtis. Reikėtų nepamiršti, kad dėl minėtų temperatūrų pokyčių šaltuoju metų laiku gali paūmėti ir įvairios jau esamos odos ligos, pavyzdžiui, žvynelinė, sausos odos ar atopinis dermatitai“, – sako dermatovenerologė.

P. Grušelionytės teigimu, šaltuoju metų laiku viena iš pagrindinių klaidų bandant susikurti daugiau jaukumo, susišildyti yra karšto vandens naudojimas tiek prausiantis, tiek maudantis.

„Nesvarbu žiemą ar vasarą, veido odą reikėtų prausti drungnu vandeniu. Karštas dušas, jei jame ilgai neužsibūnama, didelės žalos greičiausiai nepadarys, tačiau kuomet duše yra atliekami visi grožio ritualai ir jame užtrunkama ilgiau, vertėtų rinktis kiek vėsesnį vandenį, nes karštas – sausina odą“, – aiškina gydytoja.

Anot dermatovenerologės, tiems žmonėms, kurie turi polinkį į sausą odą (pavyzdžiui, jiems kartojasi atopinis dermatitas), duše nereikėtų būti ilgiau nei 5–10 minučių. Ir net ir po trumpų vandens procedūrų odą reikėtų iškart drėkinti pasitelkiant emolientus (riebalų pagrindu sukurtas kosmetines priemones, padedančias sumažinti drėgmės išgarinimą). Jos teigimu, drėkinimas turėtų būti atliekamas ne vėliau kaip po 3–5 minučių pasibaigus maudynėms, o drėkinamieji kremai turėtų būti be jokių kvapų, dažiklių, praturtinti šlapalu arba kitomis minkštinančiomis bei drėkinančiomis medžiagomis. 

Gydytojai dermatovenerologei antrina ir BENU Sveikos odos instituto ekspertė, kosmetologė Ramunė Uosienė, kurios teigimu, prausiantis žiemą vertėtų rinktis bekvapius, mažiau putojančius prausiklius.   

„Prausiantis rekomenduojama naudoti bemuilius, bekvapius, kreminius ar aliejinius prausiklius, nes jie nesausina odos, be to, mažiau putoja, o putos išplauna lipidus – pagrindinį odos riebalinį sluoksnį. Tokiu atveju oda tampa daug jautresnė išoriniams veiksniams“, – sako kosmetologė.

Kremai – nematoma odos apsauga

Anot R. Uosienės, esant šaltam orui, tam, kad apsaugotumėte odą nuo šalčio poveikio, svarbu tinkamai apsirengti ir apsiauti.

„Šaltis ir permainingas oras neigiamai veikia atviras kūno vietas, o ypač veidą, ausis ir rankas. Todėl einant į lauką svarbu šilta apranga, pirštinės, kepurės, dengiančios ausis, šalikas bei tinkama avalynė. Jeigu planuojame lauke būti ilgiau ar vedžiojate namų augintinį, reikėtų naudoti apsauginius kremus. Tai galioja ir vaikams, ir suaugusiesiems“, – aiškina Sveikos odos instituto ekspertė.

Jos teigimu, šiuo laikotarpiu labai svarbu yra ne tik odos drėkinimas, bet ir maitinimas, todėl esant šaltam orui dažniausiai rekomenduojama rinktis riebesnį kremą, kurio sudėtyje esantys riebalai ant odos paviršiaus sudaro apsauginį sluoksnį ir taip padeda išsaugoti sveiką odą.

„Jei planuojame lauke būti ilgiau, tuomet derėtų rinktis specialų, apsaugantį nuo šalčio ir žvarbaus vėjo kremą, kurio pagrindinės sudedamosios dalys yra mineraliniai arba natūralūs aliejai, pavyzdžiui, simondsijų ar saulėgrąžų, taukmedžio sviestas. Esant šalčio alergijai arba jau buvus odos nušalimams, rekomenduočiau kremus, kurių sudėtyje nėra vandens“, – pasakoja R. Uosienė.

Ji primena, kad esant šaltam orui kremą, kuriame yra itin mažas vandens kiekis arba jo visai nėra, galima teptis ir iškart eiti į lauką. Tuo tarpu kremą, kurio sudėtyje yra vandens, reikėtų pasitepti prieš 15 minučių iki planuojamo išėjimo, kad išgaruotų jame esanti drėgmė.

Žiemos padarinių išdavikės – išsausėjusios lūpos

Anot kosmetologės, žiemą reikėtų nepamiršti ir lūpų, nes pastarosios neturi riebalų liaukų ir jas apsaugančios lipidinės plėvelės, todėl šaltuoju periodu yra vienos iš labiausiai pažeidžiamų kūno vietų.

„Esant šaltam orui nesąmoningai esame linkę jas apsilaižyti ir taip sudrėkinti, tačiau dėl to lūpos tik dar labiau sausėja ir šerpetoja. Naudojant lūpų apsaugos priemones žiemą rekomenduojama, kad jose būtų kuo mažiau įvairių kvapų, nes pastarieji žadina norą ragauti, apsilaižyti. Einant į lauką geriau pasitepti lūpų pieštukais, kurių sudėtyje yra vazelino, glicerino, aliejų. Jei lūpose atsirado įtrūkimų, tinka lūpų balzamai su cinku ar pantenoliu“, – sako odos priežiūros specialistė.  

Kalbėdama apie odos priežiūrą žiemą, R. Uosienė pabrėžia, jog gerai odos būklei nemažą įtaką daro ir subalansuota mityba.   

„Žiemą organizmui dažnai trūksta vitaminų bei mineralinių medžiagų, pamirštama laikytis tinkamo poilsio ir darbo režimo, nesuvartojamas pakankamas kiekis skysčių. Tai turi tiesioginės įtakos ne tik organizmui, bet ir atsiliepia odos išvaizdai. Todėl rekomenduojama gerti pakankamai vandens, kad būtų išlaikoma odos drėgmė iš vidaus, valgoma kuo daugiau žuvų, kuriose gausu organizmui būtinų riebalų rūgščių. Visavertę mitybą taip pat galima papildyti raugintomis, fermentuotomis daržovėmis. Valgydami jas gausime vitamino B, kuris tiek odai, tiek visam organizmui taip pat yra labai svarbus“, – sako kosmetologė.

TAIP PAT SKAITYKITE