Ditel

Muzika ir smegenys

Daugelis mano, kad jų muzikinė klausa nėra tokia gera, todėl kai kuri muzika yra sunkiau suvokiama. Iš tikrųjų visi homo sapiens muzikalūs iš prigimties. Tereikia prisiminti kūdikio reakciją į muziką. Dar nemokančiam kalbėti mažyliui muzika padeda bendrauti su motina.

Specialiais eksperimentais nustatyta, kad kūdikiai puikiai skiria melodinius tonus, jaučia muzikos tempo ir ritmo pakitimus. 2-6 mėnesių kūdikiams labiau patinka konsonansas (darnus skambesys) nei disonansas.

Beje, panašiai į muzikos garsus reaguoja ir dar negimę kūdikiai! Peteris Heperis iš Belfasto Karališkojo universiteto (Anglija) mano, kad kūdikiai dar būdami motinos įsčiose (ypač dvi savaites prieš gimimą) jau „žino” mėgstamiausių kasdien žiūrimų mamos serialų melodijas.

Nustatyta, kad dešinioji kūdikio ausis (atitinkanti kairįjį smegenų pusrutulį) aktyviau reaguoja į staigius garsų pasikeitimus, o kairioji (atitinkanti dešinįjį pusrutulį) – gyviau reaguoja į garsų tonų kaitą.

Kristo Panevas iš Miunsterio universiteto (Vokietija) pastebėjo, kad klausantis fortepijoninės muzikos profesionalaus muzikanto ir žmogaus, neturinčio jokio muzikinio pasiruošimo, smegenyse vyksta skirtingi procesai. Profesionalaus muzikanto dešiniojo pusrutulio klausos sritis padidėja 25 proc.

Kuo anksčiau žmogus pradėjo muzikuoti, tuo bus didesnė šios smegenų reaguojančios srities apimtis. Pavyzdžiui, ketverių penkerių metų vaikai, užsiimantys muzika, į fortepijono ar smuiko skambesį reaguoja gyviau negu aštuonmečiai, neturintys nieko bendra su muzika.

Vidinis skambesys

Žmogaus smegenyse nėra ypatingo „muzikinio” centro. Greičiausiai muzikos skambesys „sklinda” į visas smegenų sritis. O štai klausos receptorių žmogus turi palyginus nedaug (iš viso 3500 prieš šimtą milijonų (!) akyje), todėl smegenys prisitaiko prie įvairių muzikos garsų. Net silpniausia melodija žmogui gali padaryti didžiulį įspūdį.

Pastebėta, kad įvairūs muzikos kūriniai, tarkim, sukeliantys džiaugsmą, baimę ar liūdesį, skirtingai atsiliepia ir žmogaus fiziologiniams procesams: pulsas gali padažnėti, gali padidėti kraujo spaudimas, kvėpavimo dažnumas ir t.t. Profesionalūs muzikantai, skambant muzikai, jaučia nepaprastą pakilimą, nes aktyvizuojasi tos pačios smegenų dalys, kaip ir stimuliuojančios valgio, sekso ar narkotikų paiešką (!).

Ir gydo

Bioenergetinė arba psichotropinė muzika veikia biologiškai aktyvius žmogaus organizmo taškus ir meridianus. Organizme vyksta cheminių reakcijų persitvarkymas, keičiasi fiziologinių ir psichinių būsenų charakteristikos.

Senovės kinų išminčiai savo mokymuose svarbią vietą skyrė psichotropinei muzikai. Jie skelbė, kad kiekvienas žmogaus organas generuoja atitinkamų dažnių virpesius, o universali psichotropinė muzika yra tarsi šio biologinio orkestro „derintojas”.

Kažkas iš senovės išminčių yra pasakęs: „Ne mes klausomės muzikos, o muzika klausosi mūsų”. Būtų galima pridėti – ir gydo. Avicena muziką laikė puikia žmogaus organizmo šluota, padedančia išvalyti kūną.

Pitagoras kūrė specialius muzikos kūrinius, gydančius sielos ir kūno ligas. Graikų gydytojas Eskulapas radikulitą gydė garsia trimito muzika. Tibeto išminčiai onkologiniams ligoniams liepia klausytis sidabrinių varpelių skambesio.

Egzistuoja hipotezė, kad varpo gausmas stimuliuoja žmogaus organizme esančius mikroleptonus – ypač lengvas daleles. Būtent jie atjaunina žmogų. Svarbiausia, jau tyrimais įrodyta, kad garso spiralinės formos trajektorija, atsirandanti skambant varpams, yra pražūtinga daugumai ligas sukeliančių mikrobų.

Smuikas ir fortepijonas ramina nervus, fleitos muzika atpalaiduoja, violončelė gydo širdį, ksilofonas ir būgnas atkuria kepenų ir tulžies funkcijas. Gniuždantį poveikį gamtai ir žmogui daro disharmoniniai garsai, būdingi šiuolaikiniai jaunimo muzikai, ypač sunkiajam rokui.

Smegenys – mūsų biologinė vaistinė, pati pasigaminanti vaistus, tereikia jai padėti. Geriausias smegenų pagalbininkas – muzika.

TAIP PAT SKAITYKITE