Jei nuolat tenka laikytis dietų ir atkakliai kovoti su nereikalingais kilogramais, tikriausiai teko patirti ne visai baltą pavydą: „Kaip kitoms moterims pavyksta išlikti lieknoms dėl svorio nedarant nieko?!“ Tai pirmoji jūsų klaida. Netiesa, jog lieknos moterys nieko nedaro, kad tokios išliktų.
Paprasčiausiai jų gyvenimo būdas ir kasdieniai įpročiai atitinka pagrindinius lieknėjimo principus, taigi svoris kontroliuojamas natūraliai, be jokių pastangų. Norėtumėte pabandyti ir jūs? Pamėginkime išsiaiškinti pagrindines lieknų moterų paslaptis, kurios leidžia džiaugtis nepriekaištinga figūra be jokių alinančių dietų ir sekinančių treniruočių sporto salėje.
Nuo stalo – sotus, bet ne persivalgęs
Lieknos moterys puikiai jaučia savo kūną. Taigi kai valgo, neužmiršta įsiklausyti į kūno siunčiamus sotumo signalus ir laiku liaujasi – nuo stalo pakyla sočios, bet ne persivalgiusios. Deja, pripratus prie dietųtokį paprastą sotumo signalą atpažinti tampa vis sunkiau ir sunkiau – jei porcijos dirbtinai neapribojamos, vis atrodo, kad dar negana. Kad išvengtumėte tokios besotystės, valgykite kuo lėčiau, mažais kąsniais irnuolat pasitikrinkite, ar jau jaučiatės pavalgę. Pamėginkite savo pojūčius įvertinti nuo 0 (alkis) iki 10 (persivalgęs). Sustoti maždaug ties 5 – idealu.
Išrankumas – ne yda
Taip, išrankumas taip pat būdingas liekniems žmonės. Jei vienas ar kitas maistas jums atrodo neskanus, bevertis, žinote, kad to tiesiog nemėgstate – nevalgykite. Kūnas nusipelnė pačių geriausių ir gardžiausių kąsnelių, tad liaukitės kimšę į jį bet ką vien todėl, kad atsisakyti nemandagu ar tingite paieškoti alternatyvos.
Savęs prievartauti nereikia
Daugybė moterų dietos laikosi ne tik fiziškai – tarsi įstringa joje mintimis. Ir maistą ima skirstyti į gerą ir blogą. Moterys, kurios iš prigimties lieknos, paprastai tokių antonimų galvoje neturi. Jos valgo tai, kas joms skanu, tik renkasi mažesnį maisto kiekį. Tai leidžia natūraliai kontroliuoti suvartojamas kalorijas. Tikriausiai pažįstate lieknų moterų, kurios leidžia sau kone kasdien sukrimsti po bandelę, spurgą ar šokoladinį batonėlį. Ne taip jau blogai, jei šis maistas suvalgomas tada, kai iš tiesų norite valgyti, o ne juo užkandama kito maisto porcija. Kai leisite sau mėgautis tuo, kas jums patinka, nebereikės malonumo neteikiančio maisto kompensuoti apsivalgant skanėstais.
Geras miegas – grožio pagrindas
Ne vienu moksliniu tyrimu įrodyta, kad geriausiai su alkio jausmu kovoti padeda… kokybiškas miegas. Jis paspartina medžiagų apykaitą ir padeda kontroliuoti kūno pojūčius. Miego stygius aktyvuoja hormonus, kurie skatina apetito šuolius ir trukdo pajusti sotumą. Pasak specialistų, vidutinė moteris turėtų miegoti ne mažiau nei 7,5 valandos per parą. Kad miegas būtų kokybiškas, gerai išvėdinkite kambarį ir išjunkite visus jame esančius elektronikos prietaisus. Venkite alkoholio likus kelioms valandoms iki miego. Taip, po streso kupinos dienos jis padeda greičiau atsipalaiduoti ir užmigti, tačiau išlenkę taurelę vakare, ryte nesijausite
nei išsimiegoję, nei pailsėję.
Daugiau judesio!
Sisteminga mankšta padeda kontroliuoti svorį. Tačiau svarbi ne tik ji. Pasistenkite kuo daugiau judesio įtraukti į kasdienę veiklą (eikite pasivaikščioti, lipkite laiptais užuot kilę liftu, kas valandą darbe darykite pertraukėlės, atsistokite, pasimankštinkite). Judėjimas jūsų gyvenimui suteiks daugiau aktyvumo, taigi kalorijos degs sparčiau.
Emocijos – nevalgomos
Retai kada natūraliai lieknos moterys puola streso ir neigiamų emocijų užkimšinėti maistu. Paprastai jų emocijos veikia atvirkščiai – slopina alkio jausmą: užkluptos darbų lavinos ar jaudulio jos linkusios veikiau
praleisti valgymą nei suvalgyti per daug. Taigi ir jūs turėtumėte paieškoti kitų būdų, kaip kontroliuoti emocijas. Patiriant stresą išskiriamas hormonas kortizolis skatina organizmą kaupti riebalus.
Kalnas daržovių lėkštėje
Laikantis dietos rekomendacija valgyti daugiau daržovių ir vaisių neretai skamba kaip bausmė. Argi jas valgytumėte, jei nesilaikytumėte dietos? Štai ir paslaptis! Lieknos moterys dažniausiai dievina šviežius produktus, turi mėgstamas daržoves (nebūtinai visas!) ir vaisius bei noriai jais užkandžiauja. Vaisiai ir daržovės su šlakeliu padažo turi visai nedaug kalorijų palyginti su kitais patiekalais. Jais gana greitai pasisotinama, taigi galima prisikrauti nors ir kupiną lėkštę – nieko blogo jūsų figūrai nenutiks. Su tokiu maistu gausite pakankamai maistinių skaidulų, pasijusite sotūs, papildysite energijos atsargas ir nebesinorės taip dažnai užkandžiauti.
Pusryčiai – nors ir darbe
Tikriausiai šį patarimą girdėjote tūkstančius kartų. Laimei, nuo to jis neprarado vertės: ne vienu moksliniu tyrimu įrodyta, kad praleidus pusryčius per likusią dienos dalį paprastai suvartojama daugiau kalorijųnei valgant pusryčius ir kiek saikingesnius pietus bei vakarienę. Jei vis dėlto iš ryto vos pakirdę tikrai nenorite valgyti – nusineškite indelį jogurto ar lengvą sumuštinį į darbą, galėsite suvalgyti per kavos pertraukėlę ir pavadinti tai pusryčiais.
Svertis – privaloma
Kontroliuoti svorį patogiau nuolat jį stebint. Štai kodėl reguliariai, kartą per savaitę, verta pasisverti. Nelaukite, kol apie padidėjusį svorį praneš ūmai „išaugti“ drabužiai. Laiku pastebėjus keletą nereikalingų
kilogramų, jų atsikratyti bus kur kas lengviau nei susigriebus, kad jau sveriate 10 kilogramų daugiau nei prieš pusmetį. Svertis patariama visada tuo pačiu metu, geriausia – ryte, nieko nevalgius.
Jūs – nuostabus. Jau dabar!
Negalvokite apie svorį. Atrodytų, šis vienas sakinys nubraukia visas iki šiol paminėtas pastangas. Vis dėlto jis taip pat labai svarbus. Tiesa, apie svorį turėtumėte galvoti todėl, kad rastumėte motyvacijos sumažinti
maisto porcijas, mankštintis, keisti gyvenimo būdą į sveikesnį. Tačiau niekada nepainiokite svorio su asmeninėmis savybėmis ir gebėjimais. Ir neatidėliokite svajonių tam laikui, kai sulieknėsite. Džiaukitės gyvenimu čia ir dabar, neatidėliokite to „lieknesniems laikams“. Pasistenkite, kad net svorio metimo procesas teiktų džiaugsmo, ugdytų pasitikėjimą savimi, o ne gniuždytų ir verstų nuolat kompleksuoti dėl kilogramų, kurių kol kas dar nenumetėte.
