Nobel biocare

Grožio procedūros ankstina senėjimą

Jaunystės gelbėjimo industrija įgauna pagreitį, naudodamasi kiekvienos moters noru atrodyti jaunai ir gražiai. Pasitikėti genetika naudojant išskirtinai namines priemones galima tik iki tam tikro amžiaus. Anksčiau ar vėliau ateina laikas, kai moterys susimąsto apie kardinalius kovos už jaunystę būdus: aparatinius, injekcinius atjauninimo būdus, plastines operacijas.

Operuotos atrodo seniau

Daugelį moterų tai veikia tarsi narkotikai ir jos jaunina save peržengdamos bet kokias ribas, stengdamosi prilygti glamūrinių žurnalų propaguojamam idealui. Bandymas pasiekti tokį idealą neretai būna atvirkštinis. Piktnaudžiavimas įvairiomis injekcijomis, botoksu, lazeriu, patempimais dažnai moters veidą paverčia panašiu į kaukę.

Jeilio universiteto mokslininkai atliko labai įdomų eksperimentą, pateikdami jo dalyviams skirtingų moterų veidų fotografijas. Mokslininkų nuostabai, eksperimento dalyviai moterims, kurios buvo paliestos plastikos chirurgų, davė daugiau metų, nei joms buvo iš tiesų. Išvados, gautos atlikus šį eksperimentą, pateiktos „Plastic and Reconstructive Surgery” žurnale.

„Atliktas tyrimas, – sakė vienas iš tyrimo autorių Džonas Persingas, – privers daugelį susimąstyti apie patempimų vertę. Juk tai mes darome tam, kad atrodytume jaunesni, o ne senesni. Pasirodo, mūsų smegenis apgauti yra sunku. Jos greitai atskiria nenatūralius veidus ir padaro natūralią išvadą, kad „patempta” moteris yra žymiai vyresnė”.

Ne visi ryžtasi plastinėms operacijoms. O štai pasinaudoti foto- ar lazerių prietaisais, susileisti botulino, hialurono rūgšties injekcijas, vitaminų kokteilius iš mezoterapijos arsenalo daugelis pradeda nuo 20–25 metų, nesuprasdami, kad kiekviena injekcija aktyviai paspartina senatvę.

Mezoterapiją linkę uždrausti

Nežiūrint to, kad mezoterapija naudojama 52 metus, daugelis specialistų linkę ją uždrausti kosmetologijoje dėl dažnų komplikacijų. Iš esmės mezoterapija nėra nekaltas dalykas, tai biologiškai aktyvių medžiagų įvedimas į odą. Ir tų medžiagų sąrašas farmacijos korporacijų pastangomis nuolat papildomas. Beveik visos medžiagos yra vaistiniai preparatai, kurie, pažeidę organizmo balansą, gali išprovokuoti visą eilę ligų. Kiekviena „nekalta” injekcija, maitinanti odą iš vidaus, veda prie odos senėjimo ir to neįmanoma išvengti. Atrodytų, kas čia bloga, jei mes bandome apgauti gamtą, mažos injekcijos pagalba pateikdami būtinus odai vitaminus tiesiai į ląstelę? Deja, pagal fiziologijos taisykles neveikiantis organas atrofuojasi kaip nereikalingas. Gamtos yra numatyta maitinti odą ne iš išorės, o iš vidaus – per kapiliarus. Pateikdami „nemokamą” maitinimą tiesiai į ląstelę, mes paprasčiausiai „kasam sau duobę” – duodam organizmui suprasti, kad kapiliarai mums nebereikalingi. Taip jie atrofuojasi ir nebeatlieka savo natūralios funkcijos – nebeaprūpina odos reikiamais vitaminais.

Botoksas lėtina mąstymą

Visi puikiai žinome, kad botoksas – nervus paraližuojantys nuodai, besiveisiantys grybuose, nuo kurių net reanimacija ne visada išgelbėja. Aišku, kad niekas nuo mažos kosmetinės dozės nei mirė, nei susirgo. Bet vis dėlto tyrimai rodo, kad dažnai naudojant botokso injekcijas toksinai gali kauptis organizme, blokuodami neuronus.

Kaip tvirtina Viskonsino Medisono (JAV) universiteto mokslininkai, botoksas išlygina ne tik raukšles, bet ir smegenų vingius. Mokslininkų teigimu, po injekcijos vyksta tokie šalutiniai reiškiniai kaip nukvailėjimas – sutrinka žodinio teksto suvokimas, ką patvirtino atliktas eksperimentas su moterimis, prieš joms įšvirkščiant botoksą ir po jo. Kaip pasakojo eksperimento vadovas Deividas Havas, moterims po atliktos botokso procedūros prireikė daugiau laiko, kad jos galėtų suformuluoti mintis ir suvoktų pasakytas frazes.

Niujorko medicinos koledžo dermatologų manymu, botokso injekcijos pagreitina senėjimą. Botoksas, patekęs į raumenį, paralyžiuoja jį. Beje, mimikų procese dalyvauja daug kitų raumenų ir jei vienas iš jų nustoja funkcionuoti, tai kiti suaktyvėja, iššaukdami naujas raukšles. Išanalizavus paskutinius tyrimus, specialistai nerekomenduoja botokso injekcijas daryti dažniau nei 10 kartų per savo gyvenimą.

Dėl kolageno storėja oda

Na, o dabar apie patį svarbiausią – mūsų pastangas bet kokia kaina padidinti kolageno gamybą, nuo kurio priklauso mūsų odos elastingumas. Kolagenas pasižymi savybe su amžiumi mažėti.

Norint stimuliuoti kolageno sintezę ir didinti jo kiekį odoje naudojami šiuolaikiniai poveikiai aparatais. Tai foto- ir lazerių prietaisai. Kad būtų pasiektas toks efektas, naudojamas kolageno skaidulų kaitinimo iki 55 laipsnių principas, dėl to jos sukreša į „negyvą” kolageną, kuris negali atlikti pagrindinių odos drėkinimo funkcijų. Oda, patyrusi tokią traumą, „avariniu būdu” stengiasi pagaminti naują kolageną. Kurį laiką odoje yra tarsi dvigubas kolageno sluoksnis. Taip pagal šio principo autorių sumanymą ir yra suteikiamas veidui regimas pagerėjimas. Iš tikrųjų tas pagerėjimas trunka pirmas paras. Praėjus kolageno padvigubėjimo ir laikinos stabilizacijos etapui, oda glaudžiai suauga su pagrindiniais audiniais, apauga fibroze, netenka savo elastinių savybių. Kad būtų išvengta pernelyg ištemptos odos (ji tokia tampa dėl kolageno pertekliaus, kuris kaip kempinė prisigeria vandens), organizmas pradeda gaminti storą fibrozinį audinį. Praėjus kuriam laikui, oda iš viršaus atrodo lyg ir lygi, prižiūrėta, tačiau atidžiau įsižiūrėjus matosi keistas dalykas – ji yra storesnė, vyriško tipo. Aišku, oda sustorėja dėl drėgmės pertekliaus. Bet kuri technologija, nukreipta kolageno kaitinimui, – ar tai būtų lazerinė, foto-, ar kt. (paremta radiospinduliavimu), ar jo sinteze, bet kuriuo atveju prives prie tokių pasekmių – sustorėjusios odos, pagurklio atsiradimo, ypač jei yra prastas limfos nutekėjimas.

Dėl hialurono ištinsta

Paskutinis mados „klyksmas” – hialurono rūgšties injekcijos.

Tyrimai rodo, kad išorinis teigiamas rezultatas po pakartotinių procedūrų pamažu pasikeičia į neigiamą – sulėtėja audinių regeneracijos procesai, pagreitėja biologiniai senėjimo procesai ir t.t. Bet ne tai svarbiausia. Hialurono rūgštis kažkuo panaši į kolageną ir lygiai taip pat kaip kolagenas priveda prie drėgmės pertekliaus. O tai yra blogai, ypač tiems veidams, kurie turi problemų su limfos tekėjimu. Tai, kad tokių problemų yra, parodo atsiradę maišeliai po akimis, nosies–lūpos klostės, „pagurklis”. Dažniausiai tokių paburkimų veide kaltininkas yra ne širdies ar inkstų ligos, o sutrikęs limfos tekėjimas. T.y. „užsistovėję” skysčiai veide – tai jų negalėjimas patekti į raktikaulines arterijas. Turintys storą su išsiplėtusiomis poromis odą taip pat patenka į rizikos grupę: jų oda ir taip kenčia nuo drėgmės pertekliaus dėl nenormalios limfos veiklos. Keturiasdešimtmečių ir vyresnių žmonių audiniai pavargsta laikyti vandens ir toksinų „krovinį” ne pagal jų jėgas ir ryškiai suglemba, palikdami veide daugybę žymių.

Iki šiol buvo manoma, kad hialurono rūgštis yra visiškai nekenksminga. Galbūt ji ir efektyvi, bet dėl taip reklamuojamo pagrindinio privalumo – superdrėkinamo faktoriaus, deja, hialurono rūgštis atlieka „meškos paslaugą”. Ji gausiai drėkina tą vietą, kuri ir taip nesusitvarko su drėgmės pertekliumi.

TAIP PAT SKAITYKITE