Sebamed

Adatos smaigalyje

Kaščėjus Nemirtingasis adatos smaigalyje saugojo savo gyvybę. Mes tame pačiame smaigalyje ieškome amžinos jaunystės. Mezoterapijos esmė labai paprasta. Jos metu dūriais į paviršinį ir vidurinį odos sluoksnius sušvirkščiamos biologiškai aktyvios medžiagos. Kokios ir kur, priklauso nuo konkrečios problemos. Labai nenorėjau, kad tekstas atrodytų kaip reklaminis, todėl rengdama jį klausinėjau visų mezoterapiją išbandžiusių pažįstamų apie šio gydymo metodo trūkumus.

Pora jų prisipažino, kad tikėjosi didesnio poveikio – raukšlės neišsilygino ir plaukai slinkti nenustojo. Dar kelios nusivylė, nes nepavyko visiškai panaikinti įsisenėjusių strijų. Vis dėlto dauguma apklaustųjų džiūgavo: vienos – kad išnyko įsisenėjusios pigmentinės dėmės (tiesa, tam prireikė iki 10 procedūrų), kitos gyrėsi skaistesne ir stangresne oda vos po trijų seansų. Taigi rezultatai vertinami pagal lūkesčių mastą, – neverta tikėtis, kad, atlikus mezoterapiją, aplinkiniai jus ims painioti su jūsų dukra.

Tai nėra procedūra, užtikrinanti amžiną jaunystę, ji tiesiog leidžia gerai atrodyti esant savo amžiaus. Tarptautinės mezoterapijos asociacijos prezidentas gydytojas Philippe’as Petit taip pat nesižavi jaunystės kultu. „Nereikia persistengti, – sako jis. – Jei tau suėjo 60 metų, tu ir esi 60-ies. Juokingai atrodo moterys, kurios, būdamos 60-ies, nori būti trisdešimtmetės, tačiau tai nereiškia, kad, būdama tokio amžiaus, negali gerai atrodyti. Nuodėmė nepasinaudoti naujausiomis technologijomis, juolab kad per pastaruosius du dešimtmečius jos ypač stipriai pažengė į priekį. Prisimenu pirmąsias plastinių operacijų ir botulino aukas (tokių pasitaiko ir dabar): veidai – lyg kaukės, nėra jokios emocijos… Atrodo karikatūriškai. Dabar pasaulis atranda natūralius dalykus, ir kosmetologija siekia kuo natūralesnėmis priemonėmis pasiekti kuo didesnį efektą.“

Tiesiai į tikslą

Pirmą kartą – 1958 metais – mezoterapiją pritaikė prancūzų gydytojas Michelis Pistoras. Tiesą sakant, ji be reikalo laikoma vien grožio pasaulio dalimi – šis metodas sėkmingai taikomas ir kitur. „Mezoterapija labai paplitusi medicinoje, – sako Philippe’as Petit. – Sėkmingiausiai ji taikoma malšinant skausmą, reumatologijos, sporto medicinos srityse, bet tinka ir estetiniais tikslais. Kuo ji ypatinga ir veiksminga? Šis metodas padeda atsidurti kuo įmanoma arčiau probleminės vietos – ir tik per odą.“ Naudingosios medžiagos įsiskverbia ten, kur joms ir derėtų būti, o ne nusėda odos paviršiuje, kaip kad atsitinka naudojant kremus su aktyviais komponentais.

Todėl medžiagų galima imti po mažiau. Jų nepatenka į kraujotakos sistemą, todėl nekyla sisteminių pašalinių reiškinių. Atliekant mezoterapiją, oda ne tik aprūpinama jai reikalingomis medžiagomis, bet ir skatinami natūralūs jos atsinaujinimo procesai. Nuolat ieškoma naujų šio metodo taikymo sričių, tačiau, anot gydytojo, sėkmingiausiai ji padeda užkirsti kelią odos senėjimui, naikinti celiulitą, riebalų sankaupas, taip pat įveikti plaukų slinkimo problemą.

Jei mezoterapija taikoma veidui gydyti, ji gali būti atliekama vadinamąja napažo technika. Tada veikiamas paviršinis odos sluoksnis – praėjus vos valandai po procedūros, dūrių žymių beveik nelieka, bet ir poveikis trumpesnis. Populiariau veikti gilesnį odos sluoksnį – dermą: tada aktyviosios medžiagos išsiskirsto per dvi paras, o poveikis ilgesnis. Pirmas pastebimas mezoterapijos rezultatas – gaivesnis, labiau pailsėjęs veidas, vėliau oda tampa stangresnė, atsiranda patempimo efektas, sudėtingiausia – veido kontūro korekcija. Mezoterapijos veidui gydyti kaina svyruoja nuo 120 litų (drėkinimas) iki 900 litų (kontūrinė plastika).

Gal tai reiškia, kad skalpelius galime pamiršti visiems laikams? „Chirurginė intervencija – tai paskutinis žingsnis visoje medicinoje, ji taikoma tik išbandžius visas kitas priemones. Mezoterapija gali tapti plastinės chirurgijos alternatyva, bet tik iki tam tikro lygio: kai oda labai nukarusi, šiuo metodu nepavyks pašalinti jos pertekliaus, – šiek tiek nuliūdina Philippe’as Petit. – Jei mezoterapija bus taikoma protingai, chirurginį įsikišimą galima gerokai atitolinti ar netgi apskritai jo išvengti.“

Daugiau nėra geriau

Kokios tos aktyviosios medžiagos? Didelių stebuklų čia nėra – tai gali būti paprasčiausi vitaminai, mikroelementai, fermentai, aminorūgštys, taip pat homeopatiniai, o prireikus – ir cheminiai vaistai. Populiariausias komponentas – hialurono rūgštis. Ji sulaiko odoje drėgmę, suteikia gaivumo, šviežumo, putlumo ir stangrumo. Hialurono rūgštį mūsų organizmas gaminasi pats, tačiau su metais jis tai daryti, deja, vis labiau tingi. Ar dirbtinai skatindami odą nepriversime jos tingėti dar labiau?

„Nuo 30 metų kasmet oda praranda po vieną procentą hialurono rūgšties, todėl ir atsiranda visos problemos, – sako profesorius P. Petit. – Norint kuo ilgiau išsaugoti odą gražią ir sveiką, būtina kompensuoti tai, ką ji praranda. Odos neįmanoma sudrėkinti tiek, kad būtų gana, bet nereikia su hialurono rūgštimi ir persistengti. Esu matęs mezoterapiją išbandžiusių žmonių nenatūraliai ištinusiais veidais. Yra aiškiai nurodytos normos ir nederėtų jų peržengti.“

Pastaruoju metu populiarėja kokteiliai iš daugybės (net iki 50) veikliųjų medžiagų viename švirkšte. Kodėl gi ne – jei jau duriam, darykim tai maksimaliai! Tačiau profesorius purto galvą: „Daugiau nėra geriau. Tikrai ne. Reikia paisyti farmakologijos taisyklių. Iš maitinamųjų medžiagų: mineralinių druskų, vitaminų, nukleorūgščių, proteinų, galima maišyti įvairius kokteilius – mišinys dėl to nepablogės. Jau vien iš tų 4 produktų galima sukurti įvairių derinių. Kas kita, kai kalbame apie cheminius mišinius. Gali būti, kad vieni elementai slopins kitų poveikį ir ne tik nepadės, bet netgi pakenks. Vienoje porcijoje gali būti 3 aktyviosios medžiagos, ne daugiau.“

Vienas naujausių mezoterapijos atradimų – plazmos koncentratas. Iš žmogaus venos imamas kraujas, išskiria ma plazma ir suleidžiama į odą. Šios procedūros itin populiarios Rusijoje. Teigiama, kad tai labai veiksminga, nes skatina odą atsinaujinti, o svarbiausia – jokių pašalinių medžiagų, tik tai, kas paimta iš paties žmogaus organizmo.

Profesorius P. Petit šį metodą kol kas vertina atsargiai: „Šiandien negaliu tiksliai pasakyti, kiek tai veiksminga. Teko girdėti, kad rezultatai yra geri, tačiau iki šiol, kaip žinau, tai nepatvirtinta nė vienu moksliniu tyrimu.“ Nors daugumoje mezoterapiją atliekančių klinikų siūloma ją pradėti bandyti jau nuo 25-erių metų, profesorius šį amžių linkęs kiek atitolinti. „Aišku, tai lemia ir etninė kilmė, ir genetika, ir problema. Europietėms pradėti stabdyti senstančios odos procesus patariama nuo 30–35-erių metų, nes šiuo metu pradeda formuotis raukšlės.“

Plikimas, celiulitas ir kiti nemalonumai

Mezoterapija gali tapti tikru išsigelbėjimu tiems, kurie išbandė visas liaudiškas priemones nuo plaukų slinkimo. Ji taikoma ir kaip sezoninio plaukų slinkimo profilaktikos priemonė, ir reakcinio (po gimdymo, dietų, operacijų), sukelto hormonų ar židininio (taikoma iki IV stadijos, kai plotas neviršija 40 proc. plaukuotos dalies) išplikimo atveju. Tik jei plaukų folikulai jau yra sunykę, anot P. Petit, nepadės net mezoterapija.

Taip pat svarbu nustatyti plikimo priežastis (tai gali būti įvairios ligos) ir šias, jei įmanoma, pašalinti. Mezoterapija gali ne tik padėti sustabdyti plaukų slinkimą, bet ir paskatinti juos augti, sustiprinti, suteikti blizgesio, taip pat panaikinti pleiskanas.

Nors plaukų išvaizda priklauso nuo bendros organizmo būklės, svarbiausią funkciją atlieka jautriausiai į svarbių medžiagų trūkumą reaguojantis plauko folikulas. Įvairiuose tepaluose, balzamuose ir šampūnuose neretai yra tų pačių medžiagų, kurios naudojamos ir mezoterapijoje, tačiau galvos oda joms yra per sunki kliūtis, tad laukiamo poveikio nebūna. Beje, mezoterapija taikoma ir siekiant užkirsti kelią žilų plaukų atsiradimui. Atsižvelgiant į problemą, atliekamas 7–12 procedūrų kursas 1 kartą kas 7 dienas. Mezoterapija padeda kovoti ir su didžiausiais mūsų amžiaus moterų siaubais – celiulitu bei lokaliomis riebalų sankaupomis.

Tam tikras aktyvių medžiagų kokteilis veikia profilaktiškai ir naikina problemą: skatina skaidytis riebalus, šalina skysčių perteklių ir t. t. Procedūrų skaičius priklauso nuo celiulito stadijos. Jei liga paūmėjusi, atliekamos 4–7 procedūros maždaug kas savaitę, vėliau profilaktiškai rekomenduojamos 2–4 procedūros per metus. Taip pat mezoterapija taikoma randams, strijoms naikinti, tačiau šiais atvejais poveikis nėra toks, kokio norėtųsi. „Tarkim, naikinant strijas, pagelbėti įmanoma, jei pradedama gydyti vos atsiradusias. Strijos neišnyksta – jos tiesiog tampa nematomos. Jei įsisenėjusios, itin gerų rezultatų nebus. Tą patį galima pasakyti apie randų gydymą. Jei jie gilūs ar pernelyg sukietėję, mezoterapija padės nedaug“, – sako gydytojas.

Mezoterapijos pavojai

Kiek mezoterapijos procedūros sėkmė priklauso nuo ją darančio specialisto profesionalumo? Ar netinkamai atlikta gali pridaryti žalos? „Palietėte vieną didžiausių mezoterapijos problemų. Kai kurie sako, kad ji yra nieko verta. Tai – blogų specialistų kaltė, – išgirdęs šį klausimą emocingai sureaguoja profesorius. – Jei neišmanysite mezoterapijos pagrindų, vaistų poveikio ir žmogaus fiziologijos, neatliksite šios procedūros gerai.

Prancūzijoje mezoterapiją atlieka tik profesionalūs gydytojai. Gali ją daryti ir slaugė, bet tik prižiūrima gydytojo. Dūris į odą – tai medicininis veiksmas. Reikia išmanyti taisykles, suvokti riziką. Jei nežinosite, kas yra mikrobakterija, vieną dieną gali nutikti kas nors baisaus.“ Kada galima įtarti, kad procedūra atlikta blogai? Anot profesoriaus, mezoterapiją išbandžiusių žmonių, priešingai nei pasidariusių plastinę operaciją, neatskirsi. Nebent tai būtų nepaprastas atvejis – tarkim, suleidus pernelyg daug medžiagos, veidas gali ištinti.

Dažniausias blogas mezoterapijos poveikis – jokio poveikio. „Labai svarbu prieš ir po procedūrų ciklo nusifotografuoti, – sako P. Petit. – Tik tada galima palyginti. Jei veidas iki ir po procedūrų atrodo beveik taip pat, tai jau yra blogai. Skirtumas turi būti akivaizdus jau po 5 seansų.“ Jei skalpelių neleidžiama padėti į šalį, tai gal bent jau kremus galime švystelėti į šiukšliadėžę? Profesorius siūlo neskubėti – anot jo, idealiausias rezultatas pasiekiamas, kai derinami visi metodai: „Kasdien odą reikia drėkinti, kartą ar du per metus jos natūralų atsinaujinimą galima paskatinti mezoterapija, didelėms raukšlėms yra audinių užpildų, o odos pertekliui pašalinti – skalpelis. Kai visa tai derinama, senti – tikras malonumas.“

Oficialus Laboratoires Filorga atstovas Lietuvoje ir Latvijoje – UAB „Medicinos strategija”, Olimpiečių g. 5-5, Vilnius, Tel.: +370 5 210 7467, info@medstrategija.com www.medstrategija.com Daugiau informacijos apie „Laboratoires Filorga“ ieškokite www.filorga.lt

„Moteris“ archyvas, 2011 birželis

TAIP PAT SKAITYKITE