Statistika rodo, kad vitamino D trūksta daugiau nei 80 proc. Baltijos šalių gyventojų. Mokslininkai nesnaudžia ir kasmet pristato vis daugiau tyrimų apie šio vitamino įtaką mūsų sveikatai, gerai savijautai ir imuninės sistemos stiprinimui.
Tėvai ne tik sąžiningai jį duoda savo vaikams, tačiau ir patys reguliariai vartoja. Bene kiekvienas šeimos gydytojas, jei skundžiatės pastoviu nuovargiu, neaiškios kilmės raumenų skausmais, sumažėjusiu darbingumu, dirglumu, bloga nuotaika, pasikartojančiais galvos skausmais, taip pat pirmiausia rekomenduos pasidaryti vitamino D tyrimą.
Stebuklu praminto vitamino nenuginčijama nauda
Nustatyta, kad šio vitamino trūkumas turi įtakos nusilpusio imuniteto, nervingumo, depresijos ir nuovargio požymių atsiradimui. Jei trūksta vitamino D, gali pasireikšti širdies ir kraujagyslių, kaulų sistemos, inkstų ligos. Taip pat vitamino D stygius siejamas su įvairių tipų vėžinėmis ligomis, cukriniu diabetu. Mokslininkai neabejoja, kad šis vitaminas padeda palaikyti kalcio ir fosforo koncentraciją organizme, jis ypač reikalingas kūdikiams bei mažiems vaikams, nes dalyvauja kaulų bei dantų formavimosi procese.
Trisdešimties metų, dviejų vaikų mama Vaida pasakoja, kad maždaug pusę metų jautėsi itin blogai: nuolat pavargusi, slogios nuotaikos, reguliariai skaudėjo galvą, rytais keltis tapo tiesiog nepakeliama, o visokie virusai, atrodė, patys ją susiranda. „Maniau, kad to priežastis – nusilpęs imunitetas dėl metų laiko. Taip pat – vieną iš vaikų dar maitinau savo pienu, tad ir tai, tikėjau, atima nemažą sveikatos resursų dalį. Tačiau, baigus maitinti, o naktimis vis geriau išsimiegant, niekas nepasikeitė. Tuomet, jau rimtai sunerimusi, kreipiausi į savo šeimos gydytoją.“
Jauna moteris netrukus pasidarė išsamius kraujo ir vitamino D tyrimus. Rezultatai parodė – reikia atstatyti šio vitamino trūkumą organizme. „Pagal mokslininkų siūlomas mitybos normas, suaugusiems Centrinės Europos gyventojams kasdien reikėtų gauti 800–2000 TV vitamino D per parą, atsižvelgus į kūno svorį ir saulės šviesoje praleidžiamą laiką. Gydytojas man rekomendavo didesnes dozes, kol trūkumas bus atstatytas, o vėliau vadovautis bendromis rekomendacijoms. Aš rinkausi vitaminą D, kuris dargi papildytas ir vitaminu K2, ir omega-3 rūgštimis, kad bendrai sustiprinčiau visą organizmą: tiek imunitetą, tiek širdį, tiek kaulų būklę, tiek ir pagerinčiau susikaupimą, darbingumą“, – sako moteris, tiesiogiai susidūrusi, kad vieno vitamino trūkumas gali išbalansuoti visą organizmą.
Šio pavasario situacija verčia dar labiau savimi rūpintis
Nūdienos lietuvių gyvenimo realijos: karantinas, izoliacija namuose, mažiau laiko gryname ore, apniukę orai, mažiau galimybių gauti saulės, patiriamas stresas ir nerimas – tai faktoriai, kurie dar labiau silpnina mūsų imunitetą. Ir ne tik. Psichologai ir psichoterapeutai vis garsiau prabyla apie tai, kad toks, kardinaliai pasikeitęs mūsų gyvenimo būdas, turės didelės įtakos ir žmonių psichologinei savijautai.
Visgi, padėti sau ištverti šį nelengvą periodą – galime. Vienas iš būdų – rūpintis savo ir artimųjų sveikata, nenumoti ranka į imuniteto stiprinimą: palaikyti subalansuotos mitybos režimą, vartoti vitaminus, sportuoti ir bent savo balkonuose pasidžiaugti pasirodančiais saulės spinduliais.
Lietuva yra vitamino D deficito šalis, nes gyvename tokioje geografinėje zonoje, kurioje trūksta saulės. Kaip žinia, pagrindinis vitamino D šaltinis, kurio gyvybiškai reikia ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, yra saulė. Ankstesni mokslininkų tyrimai sakė, kad organizmo poreikį patenkina vos 15 minučių tiesioginės saulės per dieną. Deja, bet ir tiek laiko daugelis lietuvių neskiria „saulės vonioms“.
Vitamino D kiekis kraujyje išlieka apie 3–4 savaites, todėl ir iš vasaros saulės natūraliai gautos šio vitamino atsargos pradeda sekti jau antroje spalio pusėje
Ryškiausiai pastebimos imuniteto krizės – žiemą ir pavasarį
Žmogaus organizmas turi vitamino D atsargų (daugiausia jų yra saugoma riebaluose ir raumeniniame audinyje, taip pat – kepenyse), tačiau jų gali nepakakti, ypač pavasarį bei žiemą. Paprastai žiemą vitamino D trūkumas išryškėja dėl trumpų dienų ir nedidelio saulės kiekio, taip pat – dėl netinkamo ilgio arba blokuojamų ultravioletinių spindulių, pavasarį – dėl išeikvotų vitamino D atsargų žiemą. Net ir vasarą jo nebūtinai gausime tiek, kiek reikia. Pavyzdžiui, jei sąžiningai kūną tepsime kremu nuo saulės (kita vertus, tai tiesiog būtina, nes privalome saugoti savo odą).
Visgi, toks trūkumas ne tik turi įtakos kai kurioms lėtinėms ligoms, tačiau žmogui gali pakenkti čia ir dabar. Mokslininkas, gydytojas J. J. Cannell ir jo kolegos teigia, kad viena iš pagrindinių sezoninio ir kitų gripų protrūkių, virusinių ligų susirgimų priežastis yra vitamino D trūkumas, o tam tiesiogiai įtakos turi klimatas (saulės spindulių stygius, didelis drėgmės kiekis) bei nusilpęs imunitetas.
Remiantis šiais metais Medicinos diagnostikos ir gydymo centro atliktos apklausos rezultatais, kas antras (52 proc.) apklaustasis teigia, kad baigiantis žiemai ir artėjant pavasariui, iš tiesų jaučia imuniteto susilpnėjimą bei sumažėjusį atsparumą peršalimo ligoms. Kiek daugiau nei kas dešimtas (12 proc.) patvirtino, kad šiuo metų laiku jomis taip pat serga kur kas dažniau nei sezono pradžioje.
Nustatyta, kad vitaminas D aktyviai stimuliuoja imunitetą, ypač apsaugant nuo virusinių kvėpavimo takų ligų, tarp jų gripo, nes, esant nepakankamam šio vitamino kiekiui kraujyje, sutrinka humoralinis imunitetas. Mokslininko M. Urashima ir jo komandos atliktas tyrimas (tiesa, jis darytas dar 2010 metais), kai buvo tiriami Japonijos moksleiviai, parodė stulbinančius rezultatus. Tie, kurie gavo 1200 TV vitamino D3 per dieną gruodžio–kovo mėnesiais, 42 proc. rečiau sirgo sezoniniu gripu nei placebo grupėje.
Vienintelis vitaminas, dėl kurio nuolatinio vartojimo neabejojama
Nors vis dar atsiranda nežinančių, kas tas vitaminas D ir kam jis skirtas, tačiau daugelis atsakingiau ir sąmoningiau žvelgia į savo sveikatą, tad jį žino ir vartoja. Pasak keturiasdešimtmetės Ingridos, ji visada manė, kad vitaminai būtini tik vaikams arba seniems žmonėms, tačiau jos šeimos gydytoja paneigė šią nuomonę.
„Man į atmintį labai įsirėžė gydytojos frazė: vitaminą D vartokite kasdien – visais metų laikais, visą laiką be pertraukų. Aš dar nustebau, kodėl ir vasarą reikia, juk gauname jo pakankamai su saule. Medikė atrėžė, kad gyvenant Lietuvoje, kur apniukusių dienų gerokai daugiau nei saulėtų, vasaros rezervo užtenka labai trumpai“, – pasakoja moteris.
Pasak Ingridos, priežastis, kuri priverčia nepamiršti kasdien išgerti šį vitaminą – imuninės sistemos stiprinimas. „Nepamirštu vitamino D kasdien duoti visiems savo šeimos nariams: šešerių bei penkiolikos metų dukroms, vyrui, jo periodiškai nuperku ir savo tėvams. Vyresnio amžiaus žmonėms svarbu stiprinti ne tik imunitetą, tačiau ir kaulų būklę, gerinti širdies darbą. Mano gyvenimo tempas labai aktyvus: nuolatinis lėkimas, skubėjimas, darbo ir laiko su šeima derinimas, tad organizmas susiduria su tikrai dideliais iššūkiais, o vitaminas D, tikiu, jam suteikia reikiamą pagalbą.“
Viena kapsulė, o keleriopa nauda
Daugelis sutiks, kad vitaminų ir maisto papildų dažniausiai negeriame dėl labai buitiškos priežasties – mes tai paprasčiausiai užmirštame padaryti. Kitaip tariant, neturime susiformavusio įpročio. Atsiranda sakančių, kad juos gąsdina ir kapsulių kiekis, jie pasimeta tarp dėžučių, vartojimo rekomendacijų, o ir jaudinasi dėl skrandžio, kad jam kasdien tenka atlaikyti 3–4 tablečių „porciją“.Mokslininkai atlieka vis daugiau tyrimų, siekdami nustatyti ilgalaikį maisto papildų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai, ypač didelį dėmesį skirdami konkrečių vitaminų derinių efektyvumo ir poveikio vertinimui. Kalbant apie vitaminą D, vaistinėse galima rasti ir tokį jo variantą, kuris dargi papildytas K2 ir omega-3 rūgščių koncentracija, pavyzdžiui, maisto papildas „OLIDETRIM® OMEGA 2000 D3 + K2“.
Atlikti tyrimai rodo, kad vitaminas D ir vitaminas K veikia sinergiškai tam, kad pagerėtų jų teikiamas teigiamas poveikis sveikatai. Vartojant papildus, praturtintus ir vitaminu D, ir vitaminu K yra maksimaliai padidinama vitamino D nauda, nes taip skatinama efektyvesnė kalcio absorbcija ir paskirstymas. Šių vitaminų derinimas turi ir daugiau privalumų: padeda veiksmingiau stiprinti kaulus, palaiko subalansuotą nuotaiką, efektyviau sustiprina imuninę sistemą, prisideda prie geresnės širdies sveikatos, skatina sveikų raumenų funkcijas.
Na, o kokia nauda mūsų bendrai organizmo savijautai iš omega-3 rūgščių, tikėtina, daugelis jau žino. Jos padeda palaikyti normalią smegenų veiklą, kas itin svarbu pavasarį, kai jaučiame žemesnį darbingumo lygį, didesnį nuovargį. Taip pat jos padeda palaikyti ir normalią širdies veiklą.
Primename, kad maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas. Svarbu subalansuota ir įvairi mityba bei sveikas gyvenimo būdas.