Audronei 33 metai, o ji jau kenčia sąnarių skausmus. Aplinkiniai negaili patarimų, tarp kurių ir raginimas daugiau sportuoti. Moteris bandė, tačiau nepavyko. Sustabdė skausmas. Kelių sąnarius skauda ir lipant laiptais, ir tupiantis, ir lenkiant koją. Keletą kartų ji lankėsi pas gydytojus, ir tik tuomet, kai buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas, paaiškėjo skausmo priežastis – netaisyklinga kelio girnelės padėtis, sąnario kremzlės suminkštėjimas. „Iki šiol gydytojai siūlė mankštas ir fizioterapiją, o skausmui paūmėjus – skausmą malšinančius vaistus, – sako moteris. – Žinoma, skausmas tai sumažėja, tai vėl sustiprėja. Prieš mėnesį gydytoja parekomendavo Piascledine – prancūzišką preparatą, gerinantį kremzlės būklę. Žinau, kad norint sulaukti efekto, jį reikia gerti bent tris mėnesius. Tačiau man atrodo, kad jau dabar jaučiuosi lengviau, sąnariai tapo lankstesni. Nesitikiu, kad visai atsikratysiu sąnarių problemų, bet tikiuosi, kad kremzlės būsena pagerės, ir galėsiu jaustis geriau.“
Sąnarių skausmą pažįsta daugelis. Ne tik persiritę į antrąją gyvenimo pusę, bet ir jauni, judrūs, aktyviai sportuojantys. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis net 3 – 16 proc. gyventojų kenčia nuo osteoartrito, o dar daugiau patiria nuolatinius arba dažnai pasikartojančius sąnarių skausmus.
Osteoartritas – liga, pažeidžianti kaulų sąnarinius paviršius dengiančią sąnarių kremzlę. Tai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių sąnarių skausmo priežasčių. Osteoartritą gali sukelti: traumos (išnirimas, sumušimas, intrasąnarinis lūžimas), sąnarių displazijos, metabolinės ligos (podagra, cukrinis diabetas, hemochromatozė), persirgti artritai, kaulo išemija, osteonekrozė, osteodistrofija, hipermobilumo sindromas.
„Mokslininkai jau ne pirmus metus intensyviai dirba, aiškindamiesi, kaip pagerinti kremzlinio audinio regeneraciją, jo atsparumą. Bandoma atrasti patikimų priemonių, kurios atkurtų šį unikalų audinį, – sako reumatologas, sporto medicinos gydytojas, medicinos mokslų daktaras Audrius Gocentas. – Kremzlę sudaro tik iki 5 proc. ląstelių – retai išsidėsčiusių chondrocitų, o visa kita yra tarpląstelinė medžiaga. Minėti chondrocitai yra atsakingi už reguliacinius mechanizmus, kolageno, hialurono, proteoglikanų sintezę, užtikrinančią tinkamas mechanines kremzlės savybes. Sveiki chondrocitai yra atsparūs hipertrofuotai diferenciacijai, o osteoartrito atveju jie šios savybės netenka, todėl pablogėja sąnario mechaninio streso tolerancija bei kremzlės integralumo palaikymas. Kremzliniame audinyje nevyksta kraujotaka. Maisto medžiagomis jis aprūpinamas per kaulą, kurį dengia, arba iš sąnarinio skysčio. Šios ypatybės lemia ir komplikuotą kremzlės atsinaujinimą. Pasaulyje yra daug šioje srityje dirbančių mokslininkų, atliekama įvairiausių tyrimų, bandoma auginti chondrocitų kultūras, kurios vėliau sodinamos į sąnarį, vystomos kamieninių ląstelių technologijos, atliekamos bioaktyvių iš paties paciento kraujo paruoštų preparatų injekcijos į sąnarius, tačiau kol kas visiškai patikimų ir garantuojančių rezultatą kremzlės atstatymo priemonių nėra.“
Kas vyksta su kremzle sąnariui judant?
„Labai paprastas dalykas – kremzlė dėvisi. Dar pirmajame pasauliniame sporto traumų prevencijos kongrese buvo pristatytas toks palyginimas: kaip serga buvę sportininkai ir jų nesportuojantys bendraamžiai. Tyrimas atskleidė, kad baigę sportinę karjerą sportininkai žymiai rečiau serga visų organų, išskyrus griaučių ir raumenų sistemos, ligomis. Pertekliniai fiziniai krūviai skatina greitesnį kremzlinio audinio susidėvėjimą. Teigiama, kad nusileidimo po šuolio metu tokiose sporto šakose kaip krepšinis ar tinklinis, čiurnas spaudžia dešimteriopa kūno masė. Todėl pasiekimų sportas mažai ką turi bendro su griaučių ir raumenų sistemos sveikata. Treniruočių rezultatas yra skersaruožių raumenų hipertrofija, o dėl kremzlės sveikatos stipriai abejočiau. Aišku, stiprūs ir išlavinti raumenys geriau apsaugo sąnarius. Todėl nesvarbu, kokio amžiaus žmonės, apsisprendę aktyviai sportuoti, turėtų būtinai pasikonsultuoti su gydytoju, išsiaiškinti savo kūno galimybes.“
Esama ne vienos kremzlių nusidėvėjimo priežasties?
„Be abejo, priežasčių, kodėl kremzlinis audinys susidėvi anksčiau nei žmogus pasensta, yra ne viena. Reikėtų skirti dvi dideles sąnarių susirgimų grupes: uždegimines ir tas, kai kremzlė nukenčia dėl nuolat besikartojančių neadekvačių fizinių krūvių. Uždegiminių sąnarių ligų gydymas nėra šio pokalbio tema. Jei mes kalbame apie tai, kaip dėvisi fiziškai aktyvių žmonių sąnarių kremzlė, būtina atkreipti dėmesį į tam tikrus delikačius sąnario sklaidos ypatumus, tampančius ankstyvo sąnario kremzlės nusidėvėjimo priežastimi ir sukeliančius problemų gana jauname amžiuje. Tarkime, jauni žmonės, kurie ilgus metus nesidomėjo sportu, staiga juo susižavi, pradeda intensyviai sportuoti. Ir čia juos sustabdo kelio sąnario skausmas. Vadinasi, toks žmogus, kaip ir mūsų minima pacientė Audronė, net ir nežinojo apie netaisyklingą savo kelio girnelės padėtį ar kitus sąnarį sudarančių struktūrų savitarpio padėties niuansus. Jie nekėlė problemų tol, kol nebuvo intensyvių apkrovų. Dėl didesnio fizinio krūvio tokio sąnario kremzlinis paviršius greičiau susidėvi, ir žmogus ima jausti skausmą. Panašiai gali nutikti ir dėl klubo sąnario ankštumo, tai yra, tam tikro neatitikimo tarp gūžduobės ir šlaunikaulio galvos. Jeigu žmogus didesnę savo gyvenimo dalį praleidžia sėdėdamas ir saikingai judėdamas, jis gali ir nesužinoti, kad turi šią patologiją, o gavę didesnes apkrovas tokio sąnario paviršiaus atskiri ploteliai trinasi ypač sparčiai, kremzlė greičiau nusidėvi, skauda, nukenčia judesių apimtys. Sklaidos ypatybės išaiškėja po magnetinio rezonanso tyrimo, suteikiančio daug svarbios informacijos apie sąnario priklausinių ir kremzlės būklę. Be abejo, svarbios ir išorinės priežastys, t.y. krūvio dažnis, trukmė, aplinka, kurioje sportuojama, asmens koncentracija į atliekamą veiklą. Jeigu žmogus perlenkia lazdą, griebdamasis didelių krūvių tam nepasirengęs, tai jis gali patirti ir chirurginės intervencijos reikalaujančių traumų. Tokias patologijas kokybiškai tvarko ortopedai, kurie turi gerą įrangą ir atlieka mažai invazines artroskopines operacijas. Sunkiau padėti žmonėms, turintiems įgimtų sąnarių sklaidos problemų. Tačiau ir jie gali sportuoti, aktyviai gyventi, tik geriau būtų, jei pasirinktų sąnarius tausojančias sporto šakas. Tarkime, vietoje bėgimo rinktųsi važiavimą dviračiu. Ir nepamirštų, kad norint išlaikyti stabilius sąnarius, būtina lavinti raumenis. Visas žmogaus organizmas – vientisa, harmoninga sistema.“
Nuolat girdime apie įvairias priemones, padedančias atsikratyti sąnarių skausmo, tačiau ypač dažnai tai, kas padeda vienam, nepasiteisina kitam. Kodėl taip yra, ir kaip atrasti tinkamiausią priemonę?
Vis dažniau kalbama apie skirtingas osteoartrito atsiradimo priežastis. Šiandien skiriami bent 7 šios ligos fenotipai: vienas labiau susijęs su sąnario uždegimu, kai kremzlė nusidėvi dėl pakitusio sąnarinio skysčio pertekliaus, kitas – metabolinis, trečias priklauso nuo kaulų būklės ir t. t. Tai gana sudėtinga, nes kiekvienam fenotipui reikėtų individualaus gydymo. Pavyzdžiui, į sąnarį leidžiami hialurono rūgšties preparatai – vieniems padeda, o kitiems – nelabai. Turbūt todėl, kad ne visada pavyksta teisingai įvertinti tą fenotipą ir pagal tai individualizuoti gydymą, o tai būtų labai svarbu.
Paminėsiu vieną iš galimų rinktis preparatų, gerinančių sąnarių kremzlės būklę ir netiesiogiai slopinančių skausmą. „Piascledine“ jau išbandė nemažai pacientų. Vienas iš jo pranašumų – preparatas yra natūralios kilmės. Tai – neesterifikuotas avokado ir sojų aliejus, kurį organizmas toleruoja žymiai geriau nei uždegimą malšinančius nesteroidinius vaistus, kurie ilgainiui žaloja skrandžio gleivinę. Piascledine slopina sąnarių uždegimą, stimuliuoja kremzlės atsistatymą bei saugo kremzlę nuo irimo ir nekelia pavojaus skrandžio gleivinei, todėl jį galima vartoti ilgą laiką1. Be abejo, gal ir nėra paprasta sergančiajam vaistą vartoti tris mėnesius ir laukti teigiamo rezultato, tačiau, kaip matome, neretai pakanka ir trumpesnio laiko. Juo labiau, kai kalbame apie jaunus žmones – susidaro įspūdis, kad jie rūpinasi savo sveikata labiau nei ankstesnės kartos ir supranta, kad geriau rinktis ne padarinių gydymą, o juos užkardančias priemones. Iš esmės, sąnario keitimo operacija, kuri daugeliui asocijuojasi su efektyviu osteoartrozės gydymu, yra išeičių terapija, kurios apimtis, kaip buvo pabrėžiama ir Pasauliniame osteoartrito kongrese, siekiama mažinti, randant ir pasitelkiant priemones, atitolinančias minėtų išeičių atsiradimą. Ką dar galima pridurti: lėtinės ligos tuo ir ypatingos, kad su jomis tenka susitaikyti, susigyventi ir išmokti jas valdyti.“
- K. Boumediene, n. Felisaz, p. Bogdanowicz, p. Galera, g. B. Guillou, and j.-p. Pujol (January 1999) ‘Avocado/soya unsaponifiables enhance expression of transforming growth factor β1 and β2 in cultured articular chondrocytes’, ARTHRITIS & RHEUMATISM.
