Ignoruojantieji šaltį ir žvarbų vėją gali labai smarkiai nukentėti. Ačiū dizaineriams, kurie skelbia, kad šiemet madingos kailinės kepurės ir vilnoniai drabužiai.
Sušalo vidury miesto
Staiga užėjęs šaltis mūsų šalyje jau pasiglemžė dviejų žmonių gyvybę. Klaipėdoje nuo šalčio mirė 60-metė moteris, rasta gatvės autobusų stotelėje. Medikai bandė gelbėti jos gyvybę, bet bendras kūno sušalimas buvo per didelis.
Marijampolėje gatvėje gulėjusį vyrą nugabenus į šio miesto ligoninę, jis sąmonės nebeatgavo ir greitai mirė. Vyriškis buvo metais jaunesnis už mirusią klaipėdietę. Jis buvo benamis, bet Marijampolės nakvynės namuose pastogės nebuvo prašęs.
Kauno nakvynės namų direktorė Zita Verbavičienė patikino, kad jos vadovaujama įstaiga pasirengusi šalčiams ir netgi ekstremaliai padėčiai.
„Žmonių pas mus jau padaugėjo. Jeigu atsitiktų taip, kad užeitų itin dideli šalčiai, kaip prognozuojama, ir nepakaktų lovų, vis tiek priglaustume benamius. Jeigu trūksta lovų, guldome ant grindų”, – pasakojo Z.Verbavičienė.
Žinoma, geriau šiltoje patalpoje ant grindų nei ant gatvės grindinio.
Drėgmė sugeria šilumą
Žmogaus kūno temperatūrai nukritus iki 32 laipsnių, būklė vadinama bendru kūno sušalimu. Šios būsenos požymiai – abejingumas, mieguistumas, sąstingis. Kūno temperatūrai nukritus žemiau 24 laipsnių, sutrinka širdies veikla ir kvėpavimas, žmogus praranda sąmonę ir miršta.
Organizmą šaltyje labai neigiamai veikia drėgmė. Vanduo labai sparčiai įsisavina šilumą, atimdamas ją iš kūno. Oro temperatūra, vėjo greitis ir drėgmė turi daugiausiai įtakos laikui, per kurį kūnas praranda šilumą.
Mirtis ištinka sušalus visam kūnui. Ne mažiau baisūs galūnių nušalimai, kai jose kraujas tarsi užšąla, kraujotaka sustoja ir audiniai miršta. Atšilę jie nekrozuoja ir nušalusią galūnę tenka amputuoti. Kai nušalusią vietą pradeda skaudėti, niežtėti ar dilgčioti, galima pasidžiaugti, nes tai yra atsikuriančios kraujotakos požymiai.
Vėjas stiprina šaltį
Natūralu, kad atšalo, bet, kai tai įvyko taip staiga, kasdienės rutinos prispaustiems žmonėms sunku persiorientuoti.
Sunku ir organizmui, kuriam reikia laiko prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų. Kai jos kinta staiga, organizmas patiria šoką. Taigi, žvarbiam vėjui papūtus ir esant be kepurės, iškart galima gauti ausų uždegimą, nekalbant apie slogą, o neužsimovus pirštinių – nušalti rankas. Sakoma, kad žvarbus vėjas pavojingesnis už didelį šaltį.
Pavyzdžiui, jei lauke yra 23 laipsniai šalčio, o vėjo greitis – 10 m per sekundę, šaltis veikia taip, tarsi jo būtų dešimčia laipsnių daugiau. Netinkamai apsirengus galima nušalti per pusvalandį. Esant tam pačiam 23 laipsnių šalčiui ir vėjui pučiant 30 m per sekundę greičiu, šalčio poveikis prilygsta 39 laipsniams ir žmogus gali nušalti per 10 min.
Medikų teigimu, labai greitai nušąla skruostai, nosis, ausys. Nuo šalčio kraujagyslės susitraukia, todėl audiniai maitinami nepakankamai. Dažniausiai nušąla neblaivūs asmenys, nes jie praranda jautrumą.
|
Kaip rengtis ir elgtis? GERAI Drabužiai – natūralaus pluošto, avalynė – natūralios odos su kailiu. Kojinės taip pat natūralaus pluošto, geriau vilnonės. Jų neturint, prieš aunantis batus, galima kojas apvynioti popieriumi. Pirštinės – vilnonės, kumštinės. Avalynė bei drabužiai šiek tiek laisvoki, lyg būtų per dideli. Judėjimas: šąlant veidui – grimasos, šąlant rankoms – judinti pirštus, šąlant kojoms ir visam kūnui – trepsenti, eiti ar bėgti vietoje, ko nors laukiant. Nušalusias rankas ir kojas įmerkti į kambario temperatūros vandenį ir pamažu pilti šiltesnio vandens. Karšta arbata su medumi, citrina, avietėmis ar kava. Atšalus visam kūnui, sušalusįjį guldyti į kambario temperatūros vonią ir pamažu, per 10–30 min. prileisti šiltesnio, 37 laipsnių, vandens arba dėti šiltus kompresus ant viso kūno ir juos keisti kas 2–3 min. Sušildžius pažeistą kūno dalį nusausinti, steriliai aprišti ir šiltai užkloti. Atsiradus pūslių skubiai vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą. BLOGAI Sintetiniai aptempti drabužiai, dirbtinės odos kojas apspaudžiantys batai. Odinės pirštuotos pirštinės. Žiedai, laikrodžiai su metaline apyranke. Vartoti alkoholį prieš einant į lauką ir būnant lauke šaltu oru. Rūkymas. Nušalusias galūnes atšildyti virš laužo liepsnos, trinti sniegu, masažuoti. Nušalusias kūno dalių tepti riebalais ar kremais. Nušalusias rankas ir kojas merkti į karštą vandenį. |
|---|
