Bandant maitintis sveikiau, nesunku pakliūti į griežtų taisyklių spąstus. Daržovės, kruopos ar žuvis priskiriamos „geram“ maistui, o pica, desertas ar bulvytės – „blogam“. Iš pirmo žvilgsnio toks skirstymas atrodo paprastas ir padedantis kontroliuoti mitybą, tačiau kasdienybėje jis gali sukelti visai priešingą efektą. Suvalgius tai, kas buvo sau uždrausta, atsiranda kaltės jausmas, o viena laisvesnė vakarienė pradedama vertinti kaip visos dienos ar net savaitės nesėkmė. Kur kas naudingiau maistą vertinti ne pagal griežtas etiketes, o pagal tai, kokią vietą jis užima bendroje mityboje.
Vienas patiekalas neapibrėžia visos mitybos
Sveika mityba nėra vien tik daržovių, liesų baltymų ar kitų maistingų produktų pasirinkimas kiekvieno valgymo metu. Pasaulio sveikatos organizacija tarp svarbiausių sveikos mitybos principų išskiria pakankamumą, balansą, saiką ir įvairovę. Tai reiškia, kad svarbu vertinti visą mitybos modelį, o ne vieną atskirą produktą ar patiekalą. Panašų principą pateikia ir NHS (angl. National Health Service): tinkamo maisto produktų balanso nebūtina pasiekti kiekvieno valgymo metu – svarbiau, kaip maitinamasi per visą dieną ar savaitę. Todėl net jei kartais pasirenkamas maistas į namus, pavyzdžiui, pica ar kitas mėgstamas patiekalas, tai savaime nepaverčia visos mitybos nesubalansuota. Daug daugiau reikšmės turi tai, ką valgome reguliariai ir kokią bendros mitybos dalį sudaro vaisiai, daržovės, viso grūdo produktai, baltymų šaltiniai bei kiti organizmui reikalingų maistinių medžiagų suteikiantys produktai.
Griežti draudimai ne visada padeda maitintis geriau
Kai tam tikras maistas įvardijamas kaip „blogas“, gali atsirasti noras jo visiškai atsisakyti. Vis dėlto kasdienybėje tokias taisykles išlaikyti ne visada paprasta: būna gimtadienių, vakarienių su draugais, kelionių ar tiesiog dienų, kai norisi mėgstamo deserto. Tuomet nukrypimas nuo savo susikurtų taisyklių gali būti priimamas kaip nesėkmė. Lankstesnis požiūris leidžia suprasti, kad skirtingi produktai tiesiog atlieka skirtingą vaidmenį. Vienus verta rinktis dažniau dėl juose esančių skaidulų, vitaminų, mineralinių medžiagų ar baltymų, kitus – rečiau ir mažesniais kiekiais. Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos mitybos rekomendacijose taip pat akcentuojama, kad svarbiau sutelkti dėmesį į bendrą sveikos mitybos modelį, o ne ieškoti pavienių „stebuklingų“ produktų.
Kaip praktiškai išlaikyti balansą?
Mitybos balansas nereiškia, kad kiekvieną dieną reikia skaičiuoti kiekvieną kąsnį. Paprasčiau stebėti bendrus savo įpročius. Jei didžiąją dalį kasdienės mitybos sudaro įvairūs, maistingi produktai, joje gali likti vietos ir patiekalams, kuriuos renkamės pirmiausia dėl skonio ar malonumo. Pavyzdžiui, prie picos galima pasirinkti daržovių salotų, po sotesnės vakarienės nereikia praleisti kito valgymo, o deserto nebūtina „atidirbti“ papildoma treniruote. Svarbiausia grįžti prie įprasto valgymo ritmo. Balansas kuriamas ne vienu tobulu pasirinkimu, bet daugeliu kasdienių sprendimų. Tai atitinka ir bendrą sveikos mitybos principą – rinktis įvairų maistą, dažniau teikiant pirmenybę mažiau perdirbtiems produktams, o daug cukraus, druskos ar nepalankių riebalų turintį maistą vartoti saikingiau.
Galbūt sveikas santykis su maistu prasideda ne nuo klausimo „ar man galima tai valgyti?“, o nuo klausimo „kaip šis pasirinkimas dera su tuo, kaip maitinuosi apskritai?“. Kai nebereikalaujama, kad kiekvienas patiekalas būtų tobulas, atsiranda daugiau erdvės ir rūpintis savo sveikata, ir tiesiog mėgautis maistu.
